Paaiškėjus naujiems partijų reitingams, politologai teigia, kad po truputį nusistovi tendencija, kai valdančiosios partijos sulaukia vis mažiau gyventojų palaikymo nei opozicinės partijos.
Pasak ekspertų, tai lėmė ne vienas kilęs skandalas šią kadenciją, o panašūs rezultatai gali išsilaikyti iki pat kitų Seimo rinkimų.
Politologas Ignas Kalpokas pažymi, kad, stebint politinių partijų reitingus, tendencija yra aiški, tačiau nestebinanti.
„Mes paprastai turime neigiamą santykį su valdančiosiomis partijomis ir jos neužsibūna reitingų viršūnėje.
Tai ir dabar natūralu – tai skandalų perpildytų pusantrų metų rezultatas, kad valdančiųjų reitingai smunka, ypač jei mes žiūrėsime į socialdemokratus“, – komentuoja I. Kalpokas.
Tuo metu Mykolo Riomerio universiteto docentas (MRU) Saulius Spurga, vertindamas apklausos rezultatus, tikina, kad politinė švytuoklė lenkiasi į kitą pusę ir akcentuoja, jog įprastai Lietuvoje valdančiųjų partijų populiarumas kadencijos eigoje vis mažėja.
Visgi S. Spurgos tikinimu, šį kartą valdančiųjų partijų reitingai krenta ypač greitai.
„Jei socialdemokratų reitingai susilygino su mažesne opozicine partija, rinkėjų signalas yra aiškus ir socialdemokratai iššvaistė savo turėtą populiarumą, ir dabar nesugeba stabilizuoti tos padėties“, – kalbėjo MRU docentas.
S. Spurgos teigimu, prastus socialdemokratų reitingus nulėmė ir iškart prastai vertinta Ingos Ruginienės suformuota Vyriausybė.
O anksčiau jie pradėjo kristi ir dėl Gintauto Palucko skandalo bei Vilijos Blinkevičiūtės atsisakymo vadovauti Vyriausybei.
I. Kalpoko nuomone, panašūs partijų reitingai tikriausiai turėtų išlikti ir ateityje, galimai net iki pat kitų Seimo rinkimų.
„Sudėtinga taip iš anksto sakyti, bet tendencijos yra panašios ir jos daugiau ar mažiau sutampa, lyginant skirtingų kompanijų apklausas.
Tai socialdemokratams kol kas gali būti labai sudėtinga pakartoti tą rezultatą, gal šiam kartui neįmanoma pakartoti rezultato, kurį jie parodė 2024 metų rinkimuose“, – sakė I. Kalpokas.
„Nemuno aušros“ reitingai rodo, kad tai ne „vienadienė“ partija
Kalbėdamas apie „Nemuno aušros“ reitingus, S. Spurga taip pat akcentuoja, kad šios partijos reitingai jau kurį laiką lieka pastovūs, kurie parodo, kad tai nėra vienadienė partija.
„Protesto balsus renkančios politinės partijos dažnai būna vienadienės. Prisiminkime „Drąsos kelią“, „Tautos pažangos“ partiją, tų partijų buvo nemažai, kurios susiburdavo rinkimams, kartais ir ilgiau būdavo.
Bet šitą paramą „Nemuno aušrai“ reikia vertinti kaip rimtą“, – komentavo S. Spurga.
Todėl, jei Seimo rinkimai vyktų dabar, MRU docentas neabejoja, kad „Nemuno aušra“ pretenduotų į dalį Seimo narių mandatų.
Be to, S. Spurga pabrėžia ir tai, kad nepaisant to, kad Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama partija yra valdančiojoje daugumoje, kartais ji save pozicionuoja kaip opozicinę, nepritardama valdančiosios daugumos sprendimams.
Korupcijos skandalas Demokratų sąjungą paliks už borto?
Vertinant Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ reitingus, kurioje, po korupcijos skandalo Augalininkystės tarnyboje, iš pirmininko pozicijos pasitraukė Saulius Skvernelis, I. Kalpokas pažymėjo, kad neapibrėžtumo partijoje yra itin daug.
Politologas taip pat atkreipė dėmesį, kad jau antrą mėnesį gyventojų apklausose Demokratų sąjunga neperžengia 5 proc. ribos, o dabartinė apklausa atlikta dar prieš Generalinei prokuratūrai paprašius iš S. Skvernelio panaikinti neliečiamybę.
„Tai vis tiek yra asmuo, kuris rinkėjų gretose asocijuojamas su partija. Aišku, kitas klausimas, kaip seksis naujajam, laikinajam kol kas, partijos pirmininkui, ar partija išvis turės kokį nors veidą galų gale“, – teigė I. Kalpokas.
Politologas pridūrė, kad Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ daug reikšmės turės ir tai, ar partija prisijungs prie valdančiosios koalicijos, ar visgi liks opozicijoje, kurioje gauti gyventojų palaikymo gali būti sunkiau.
Savo ruožtu S. Spurga pažymi, kad Demokratų sąjunga, pasak docento, neturi ryškios ideologijos ir iki šiol mėgino įtikti daugeliui rinkėjų.
Be to, docentas pastebėjo, kad iki dabartinio skandalo, buvęs partijos lyderis S. Skvernelis aktyviai pasisakė prieš korupciją.
„Prisiminkime laikyseną G. Palucko skandalo atveju, kai S. Skvernelis buvo Seimo pirmininkas ir tarsi pasiaukojo, išėjo iš koalicijos arba buvo sutarta nepakviesti į koaliciją, nes jis be galo principingai ragino socialdemokratus spręsti įtarimų sulaukusio premjero klausimą. Jis buvo pats pagrindinis kalbėtojas, ragintojas ir kritikas G. Palucko situacijos ir to, kad socialdemokratai elgėsi neprincipingai.
Tai buvo toks partijos įvaizdis, jos pavadinimas primena policijos šūkį. Tai tokie principingi technokratai, tokia partija tai, žinoma, kai šitas įvaizdis sušlubavo, tai partijai yra didžiulis smūgis“, – sakė S. Spurga.
Paaiškėjo naujausi politinių partijų reitingai
Jei Seimo rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, daugiausiai gyventojų balsuotų už Lauryno Kasčiūno vadovaujamą Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) partiją, rodo naujausia „Delfi“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa.
Kovo 18–28 dienomis atlikto tyrimo duomenys rodo, jog pirmoje politinių partijų reitingų lentelėje rikiuojasi konservatoriai – už juos kovą būtų balsavę 15,1 proc. gyventojų. Vasarį tokios pozicijos laikėsi 13,6 proc. apklaustųjų.
Antrąją ir trečiąją vietas dalijasi 2024 m. Seimo rinkimus laimėjusi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), vadovaujama Mindaugo Sinkevičiaus, bei Viktorijos Čmilytės-Nielsen vedamas Liberalų sąjūdis. Už abi šias politines jėgas kovą būtų balsavę po 8,8 proc. gyventojų. Tuo metų vasarį savo rinkiminį balsą liberalams būtų atidavę 8,3 proc. respondentų, o socialdemokratams – 7,1 proc.
Toliau daugiausiai gyventojų palaikymo turinčių partijų penketuke rikiuojasi Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama „Nemuno aušra“, kurią palaiko 5,9 proc. gyventojų (vasarį – 7,2 proc.), bei europarlamentaro Aurelijaus Verygos pirmininkaujama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Už ją balsuoti rinktųsi 5,5 proc. gyventojų (ankstesnį mėnesį – 6 proc.)
Šeštoje reitingų lentelės vietoje – laikinai Virginijaus Sinkevičiaus vadovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su 4,8 proc. gyventojų palaikymu (vasarį – 4,2 proc.), septintoje – į parlamentą per rinkimus nepatekusi Laisvės partija, pirmininkaujama Vytauto Mitalo (kovą – 3,5 proc., vasarį – 2,5 proc.), aštuntas liko Vytauto Sinicos vedamas Nacionalinis susivienijimas (kovą – 3,1 proc., vasarį – 3,2 proc.).
Daugiau nei penktadalis (21,2 proc.) gyventojų sako nežinantys, ką palaikytų rinkimuose, arba neatsakė į klausimą (vasarį – 23,5proc.), o dar 14 proc. teigia, jog apskritai nebalsuotų (vasarį – 14,3 proc.).
„Delfi“ užsakymu visuomenės apklausą kovo 18–28 dienomis atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrime dalyvavo 1013 asmenų, kurių amžius nuo 18 iki 75 metų. Taikytas kombinuotas apklausos metodas: telefoninės apklausos būdu ir internetu. Tyrimo paklaida – 3,1 proc.
Šaltinis: TV3.LT
