Darbo ieškantys darbuotojai vis dažniau dalijasi karčia patirtimi. Nemaža dalis jų pasakoja darbdaviams siunčiantys dešimtis ar net šimtus gyvenimo aprašymų, bet nesulaukiantys jokio atsako. Socialiniuose tinkluose plinta nusivylimas ir klausimai – ar darbo rinka iš tiesų sulėtėjo, ar darbdaviai tiesiog ignoruoja kandidatus?
Oficialūs duomenys rodo augančią darbo pasiūlą ir tūkstančius laisvų darbo vietų, tačiau reali patirtis dažnam ieškančiajam atrodo visiškai kitokia.
Kandidatai kalba apie užsitęsusius atrankos procesus, pasikartojančius skelbimus ir visišką grįžtamojo ryšio trūkumą.
Taigi kodėl šiuo metu bedarbiams yra labai sunku susirasti darbą?
Darbdaviai ne tik nepriima į darbą, bet ir ignoruoja?
Gyventojai socialiniuose tinkluose diskutavo apie tai, kad šiuo metu Lietuvoje tampa vis sunkiau rasti darbą.
Vienas vyras dalijosi, kad ieško darbo ir nuolat siunčia gyvenimo aprašymą įvairioms bendrovėms, tačiau niekada iš jų nesulaukia jokio atsakymo.
„Gal žinote kas čia darosi su darbo rinka? Kiek siunčiau CV, niekas nieko neatrašo – net kad netinku kaip kandidatas.
Ar čia visi tą bėdą turi? Skelbimų daug, bet nei kas tau parašo, nei kas atrašo. Kai kurie skelbimai, atrodo, vis per naują įkeliami. Gal kas supranta?“ – domėjosi vyriškis.
Komentarų skiltyje kilo diskusija, o panašia patirtimi pasidalijo nemažai gyventojų.
Į diskusiją įsijungė dar vienas vyriškis, kuris pateko į tokią pačią situaciją.
„Tu ne vienas. Ir man geriau žinot, kad aš irgi ne vienas. Pas save ant profilio sienos apie tai net ilgą rantą parašiau. Tai labai menkina mano savivertę ir psichologinę būseną, nemeluosiu… Vyresniems, su didesne patirtimi ir pažintimis gal lengviau, bet ne tokiems kaip aš“, – nuogąstavo vyras.
Tuo metu diskusijoje dalyvavusi Kristina pasakojo, kad darbo ieško nuo lapkričio mėnesio ir susiduria su tomis pačiomis problemomis.
„Aš nuo lapkričio esu darbo biržoje, visi arba nepriima, arba išvis net neatsako. Buvau vienoje įmonėje, kur dėl 2 pokalbių mane tampė beveik mėnesį, tada nepriėmė ir iki šiol jų skelbimas vis dar stovi.
Net nebežinau, ko tie darbdaviai nori, o ieškau paprasčiausio klientų aptarnavimo darbo ar kažko panašaus, kur jau turiu patirties“, – pasakojo moteris.
Kita komentatorė Daiva dalijosi, kad toks darbdavių elgesys kelia daug neaiškumų ir darbą susirasti tampa dar sunkiau.
„Žinokite ne tik, kad neatrašo darbdaviai, bet po pokalbio pasakę, kad paskambins vėliau net nesivargina nei per telefoną, nei paštu informuoti, kad nepriims.
Kaip kvailys ir lauki, ir galvoji, ar pas kitą darbdavį eiti bandyti, ar dar šitų atsakymo laukti. Tikrai bjauriai elgiasi“, – pasakojo Daiva.
Tuo metu Tomas atkreipė dėmesį, kad darbdaviai kandidatus ignoruoja todėl, nes iš tikro darbuotojų neieško. Anot jo, dabar jau įprasta praktika, kad darbdaviai skelbiasi ieškantys darbuotojų tik tam, kad rinktų duomenis.
„Yra darbdavių, kurie specialiai kelia skelbimus, nors jiems nereikia naujų darbuotojų. Gal ieško tokiu būdu geresnio darbuotojo už esamą arba tokiu būdu renka duomenis“, – dalijosi Tomas.
Jam pritarė ir kita komentatorė.
„Šiaip toks jausmas, kad dalis tiesiog skenuoja rinką. Reikia HR’ui padaryt ataskaitą tai žaidžia su skelbimais“, – paantrino Gerda.
Darbo ieško daugiau nei 150 tūkst. žmonių
Užimtumo tarnybos (UŽT) duomenimis, balandžio 1 d. darbo ieškojo 155,3 tūkst. asmenų – t. y. 8,3 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį (5,1 proc.) ir 7,3 tūkst. (4,5 proc.) mažiau nei prieš metus.
UŽT nurodo, kad kovą darbdaviai įregistravo 15,4 tūkst. laisvų darbo vietų.
„Praėjusį mėnesį darbo paklausa išaugo net 46 proc. Tai – didžiausias augimas per pastarąjį pusmetį. Pernai tuo pačiu laikotarpiu paklausa didėjo 25,1 proc., 2024 m. – 12,7 proc.“, – dalijosi tarnyba.
Jos žiniomis, registruotas nedarbas šalyje šiuo metu siekia 8,5 proc., o nuo metų pradžios buvo įdarbinta 52,9 tūkst. asmenų.
Darbą sunkiau rasti dėl tobulėjančių technologijų?
Darbo skelbimų portalo „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė paaiškino, kad pastaruoju metu darbo rinkai didelę įtaką daro technologijos ir dirbtinis intelektas (DI).
Anot jos, dėl to keičiasi verslų veiklos pobūdis, organizacinė struktūra, darbuotojų paklausa ir darbo pobūdis.
„Automatizacija, robotizacija, skaitmeniniai ir technologiniai pokyčiai įmonės skatina ir leidžia didinti efektyvumą, optimizuoti veiklą, peržiūrėti turimų darbuotojų kiekį ir pareigų pobūdį.
Kuo daugiau technologinių pokyčių įmonėse, tuo aukštesni reikalavimai darbuotojams ir kandidatams“, – paaiškino ji.
Pasak darbo rinkos ekspertės, rinkoje pokyčiai technologijų diegimo ir vystymo prasme tokie greiti, kad susiduriama su atitinkamą kvalifikaciją turinčių specialistų trūkumu.
„Turime gan paradoksalią situaciją, kai darbo pasiūlymų yra daug, tačiau yra didelis aukštą kvalifikaciją darbuotojų trūkumas“, – komentavo pašnekovė.
Taip pat, anot jos, verta atkreipti dėmesį į tai, kad darbo rinkoje šiuo metu prasilenkia paklausos ir pasiūlos santykis.
„Ten, kur yra daugiausiai darbo pasiūlymų, pvz. gamyboje, inžinerijoje, statybose, IT, transporte, medicinoje ir pan., kandidatavimas yra vienas žemiausių, o sritys su gerokai mažesniu darbo pasiūlymų kiekiu, pvz. komunikacija, žmogiškieji ištekliai, administravimas, rinkodara ir pan. kandidatavimas itin didelis“, – pridėjo ji.
Pasikartojantys skelbimai – normali praktika
Pasak R. Karavaitienės, tai, kad dalis kandidatų iš darbdavio nesulaukia jokio atsakymo nėra naujas reiškinys.
„Kai kurios įmonės darbo skelbimuose nurodo „kad informuos tik į antrą etapą patekusius kandidatus“, o kitos tokios tvarkos laikosi pagal nerašytas taisykles. Darbdaviai skundžiasi „dingstančiais“ kandidatais, o kandidatai – „nekomunikuojančiais“ darbdaviais.
Kandidatai iš darbdavių tikisi sulaukti grįžtamojo ryšio ir daugiau aiškumo visame atrankos procese, o darbdaviai iš kandidatų – elementarios dalykiškos komunikacijos. Abiejų pusių lūkesčiai aiškūs ir pagrįsti, tačiau kiekvienas situaciją mato ir vertina tik iš savo pusės“, – paaiškino specialistė.
Visgi ji nurodė, kad priežasčių, kodėl darbdaviai neatsako kiekvienam kandidatui gali būti įvairių: nėra laiko, žmogiškųjų resursų, neturi techninių galimybių atsakyti kiekvienam kandidatui, itin dideli kandidatų srautai, ilgi atrankos procesai, nėra nustatytos tvarkos kaip komunikuoti su kandidatais, nesustyguoti procesai ir pan.
„CV-Online“ marketingo vadovė dalijosi, kad su prielaida apie netikrus darbo skelbimus susiduria jau daug metų.
Visgi, anot specialistės, tai klaidingas mąstymas, kylantis dėl kandidatams kylančių iššūkių.
„Visuomet yra manančių, kad įmonės tik „šiaip sau“ publikuoja skelbimus, nors iš tikro nieko neieško. Pastebiu, kad „fiktyvių“ skelbimų idėja rimčiau įsisiūbuoja tuomet, kai darbo rinka arba darbo rinkos dalyviai susiduria su iššūkiais.
Kai kandidatas aktyviai ieško darbo, kandidatuoja į tinkamą darbo pasiūlymą ir nesulaukia jokios žinios iš darbdavio, o po mėnesio vėl mato tą patį darbo pasiūlymą, neretai pasidaro išvadą, kad įmonė ir vėl paskelbė „fiktyvų“ darbo pasiūlymą“, – nurodė R. Karavaitienė.
Ji pridėjo, kad realybėje, pasikartojantys darbo pasiūlymai turi daugybę paaiškinimų.
Pavyzdžiui, nuolatinis darbuotojų poreikis konkrečiai pozicijai, sparti įmonės plėtra, reikia ne vieno o kelių darbuotojų, darbuotojų kaita, netinkami kandidatai (gali būti ir dėl to, kad netinkamai suformuluotas skelbimas – atsiliepia netinkami kandidatai), stringantys samdos procesai ir pan.
Viskas priklauso nuo turimų įgūdžių
R. Karavaitienė dalijasi, kad vidutiniškai darbo paieška turėtų užtrukti apie 3 mėnesius. Visgi, vidurkį, anot jos, sudėtinga pritaikyti konkretiems atvejams, nes darbo paieškos sėkmė priklauso nuo daugybės faktorių.
„Priklauso nuo bendros darbo rinkos dinamikos, paklausos, pasiūlos, regiono, kandidato patirties, įgūdžių, asmeninių savybių, kur ir kaip ieško darbo, kaip kandidatuoja, kaip save pateikia pokalbio dėl darbo metu, lūkesčių būsimam darbui ir pan.
Žinoma, nemažai įtakos darbo paieškos sėkmei turi ir pačio kandidato lūkesčiai būsimam darbdaviui, darbui bei atlyginimui“, – komentavo darbo rinkos ekspertė.
Ji pabrėžė, kad dabartinė darbuotojų atranka iš esmės yra paremta „samda pagal įgūdžius“, todėl kaip greitai kandidatas susiras darbą, priklauso nuo to, kokioje srityje jis ieško darbo, su kuo konkuruoja, kokius įgūdžius ir patirties turi, kokioje vietovėje ieško darbo ir pan.
Šaltinis: TV3.LT
