Nuo sausio įsigaliojus antros pakopos pensijų reformai, iš jos pasitraukė pusė milijono gyventojų. Lietuvos investicinių ir pensinių fondų duomenimis, per pirmą ketvirtį vienam asmeniui vidutiniškai išmokėta apie 5,6 tūkst. eurų.
Lėšos pasitraukusiems iš antros pakopos pensijų fondų jau keliauja į banko sąskaitas. Ekspertai nurodo, kad pensijų pinigus gyventojai išleis buities gerinimo prekėms, kelionėms. Tačiau kaip pinigai, atgauti už pasitraukimą iš antros pakopos pensijų fondų, paveiks nekilnojamojo turto (NT) rinką? Apie tai tv3.lt naujienų portalui komentavo nekilnojamojo turto ekspertas Marius Čiulada ir ekonomikos ekspertai.
NT ekspertas: staigaus smūgio nebus
NT ekspertas Marius Čiulada teigia, kad neseniai pasirodė pirmieji ženklai, kad stabilizuojasi NT rinka. Anot eksperto, kovo mėnesio rezultatai rodo, kad aktyvumas rinkoje nebeaugo taip sparčiai kaip anksčiau.
M. Čiulada pažymi, kad šie rezultatai rodo laikotarpį iki antros pensijų pakopos pinigų grąžinimo. Atgavus pinigus, kai kurie ekonomistai žada smūgį – tikina, kad kainos kils. NT ekspertas M. Čiulada pabrėžia, kad nekilnojamojo turto pirkimas yra ilgas procesas. Anot jo, šiuo metu nėra tikimasi, kad į rinką suplauks itin daug pinigų.
„Jeigu kažkas ir planavo kažkokį pirkinį, nėra taip, kad „gavau pinigus, įsidėjau į krepšelį, nuėjau į parduotuvę apsipirkti“. Nekilojamo turto pirkimas yra ilgesnis: žmonės dairosi, renkasi vieną, kitą variantą…
Kažkas jau rinkosi ir dairėsi prieš tai, kažkas tik pradeda dairytis ir gal pasirašys preliminarią sutartį po savaitės ar dviejų, o notarinis sandoris atsispindės dar po mėnesio ar dviejų“, – tv3.lt naujienų portalui komentavo NT ekspertas M. Čiulada.
M. Čiulada priduria, kad atgautos pinigų sumos nėra tokios didelės ir tikriausiai bus išleistos žmonių buities gerinimui, kelionėms.
„Kažkas pridės tuos pinigėlius […] prie pradinio įnašo ar perkamo NT, ar laisvalaikio, ar antro buto nuomai (skirto – tv3.lt) krepšelio. Tikėtina, kad tų pinigų dalis tikrai atsidurs NT rinkoje. […] Kol kas dar tikrai nieko nejaučiame. Daug mažų dedamųjų susideda į tai, kad rinka vis dar yra labai aktyvi ir kainos nedaug, bet šiek tiek kyla“, – teigė NT ekspertas.
NT ekspertas pabrėžia, kad II pakopos pensijų fondų atgautos lėšos nesukels smūgio NT rinkoje.
„Tai yra ženklūs pinigai ir tikėtina, kad juos pajausime, bet tai nebus kažkoks staigus, smūginis efektas. Apie jį jau buvo žinoma anksčiau, rinka su tuo gyvena jau kelis mėnesius. Net kelis ketvirčius link to yra einama. (Atgauti pinigai – tv3.lt) yra dar vienas akmenėlis į svarstykles, bet tų akmenėlių yra ir daugiau sveriančių“, – aiškino NT ekspertas.
Atgautus pinigus gyventojai išleidžia telefonams ir kelionėms
NT ekspertui antrina ir ekonomistai. Pasak Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto ekspertės dr. Živilės Simonaitytės-Vasiliauskienės, žmonės atgauna per mažas sumas, kad jas skirtų nekilnojamojo turto pirkimui.
„Jeigu kalbame apie jungtine porą, tai galimai galėtų būti kažkokia suma, kuri turėtų įtakos bent jau pradiniam įnašui, bet iš esmės, atsiimamos sumos nėra tokios didelės, kad turėtų didelę įtaką būtent NT rinkai“, – teigė mokslininkė.
„Įvertinant tai, ką rodo „Sodros“ duomenys, didžioji dalis pasitraukusiųjų yra jauni žmonės, kurie uždirbdavo vidutines ir mažesnes nei vidutines pajamas. Todėl tikėtina, kad atgaunamos sumos yra dar mažesnės. Turbūt kad NT rinkoje nematysime dėl to kažkokių didelių pokyčių“, – aiškino Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė.
Grynieji pinigai. ELTA / Dainius Labutis
Anot Ž. Simonaitytės-Vasiliauskienės, tikėtina, kad atsiimamos lėšos padidins aktyvumą greito naudojimo produktų rinkose. Pavyzdžiui, žmonės pirks prabangius telefonus, mokės už atostogas, keliones.
„Labiau kalbame apie smulkiąją buitinę techniką, naujausius, prabangius telefonų modelius, televizorius ir panašius dalykus. Bet ne tuos stambesnius, kur, tarkime, automobilį galbūt jau irgi galėtume priskirti stambesniam pirkiniui“, – teigė ekspertė.
„Tai labiausiai veiks tuos sektorius, kurie iš esmės nėra kasdieninio vartojimo prekės. Tai yra tos prekės, kurios rečiau perkamos, bet iš kitos pusės dar nesiekia 5 tūkst. ar 10 tūkst. Eur ribos. Ne kasdieninių, bet ir ne pačių prabangiausių ar stambių pirkinių kategorijos“, – komentavo ekspertė.
Anot Ž. Simonaitytės-Vasiliauskienės, antrosios pensijų pakopos pinigai gali būti skiriami būsto ar namo remontui. Ekonomistė prisimena, kaip COVID-19 laikotarpiu žmonės ėmė tvarkytis namus.
„Galime patekti į laikotarpį, kai meistro reikėdavo laukti po tris ir šešis mėnesius, tam kad būtų padaryti kažkokie NT pagerinimai. Iš principo, sumos vis dėlto nėra tokios, kad kažkokią padarytų reikšmingą įtaką (NT rinkai – tv3.lt)“, – teigė ekspertė.
NT rinka sostinėje – nuo 2,8 tūkst. iki 8 tūkst. Eur
NT ekspertas M. Čiulada teigia, kad šiuo metu NT rinkoje vyksta pozityvūs dalykai: nekilnojamojo turto rinka išlieka aktyvi.
„Jeigu Vilniuje imame naują statybą, dalinę apdailą – pigiausia yra 2 750 Eur ar 2 600 Eur (už kvadratinį metrą – tv3.lt), jeigu NT yra Naujoje Vilnioje, Grigiškėse, Paneriuose ir panašiai. Bet jeigu neiname į miesto pakraščius, o į miegamuosius rajonus, tai naujos statybos butas kainuos nuo 2,8 tūkst. Eur už kvadratinį metrą“, – teigė ekspertas.
„Jeigu einame arčiau miesto centro, kaina juda link 4 tūkst. už kvadratinį metrą. Centre, Senamiestyje, Žvėryne, Antakalnyje kaina gali siekti ir 5 tūkst., ir 6 tūkst. Eur. Tam tikri prabangūs projektai Senamiestyje gali kainuoti net ir 8 tūkst. Eur“ – komentavo M. Čiulada.
Naujos statybos butai. ELTA / Dainius Labutis (nuotr. Elta)
M. Čiulada pasakoja, kad kainų intervalas už kvadratinį metrą naujos statybos bute gana platus, tačiau tai nėra neįprasta. Vis dėlto pastebima, kad išaugo senos statybos NT kainos. Anot M. Čiulados, kurį laiką sostinėje kvadratinis metras senos statybos bute kainuodavo apie 2 tūkst. Eur. Dabar kaina perkopusi šią ribą.
„Imkime seno blokinio buto, bet kuriame miegamajame rajone, 50 kv. m kainą. Jeigu prieš gerus metus buvo galima kažką įsigyti už apie 100 tūkst. eurų, dabar 100 tūkst. nebeužteks. Jau reikės 110–115 tūkst.“, – teigė M. Čiulada.
Senos statybos kvadratinio metro kaina perlipo 2 tūkst. Eur ribą ir kopia tolyn. O norintiems įsigyti naujos statybos butą, kuris stovi ne miesto pakraštyje, už kvadratinį metrą gali tekti pakloti 3 ir daugiau tūkstančių Eur.
Butai (nuotr. Fotodiena.lt)
Nuomos rinkoje – užstrigusios kainos
Nors NT pardavimų rinka aktyvi, M. Čiulada pažymi, kad jau antrus metus iš eilės nuomos rinkoje kainos yra užstrigusios: „Čia šiek tiek toks paradoksas.“
„Visais laikais (nuomos ir pardavimo rinkos – tv3.lt) koja kojon žengdavo, o dabar du metus turime praktiškai nekylančias nuomos kainas. Tuo tarpu pardavimo kainos kyla“, – aiškino M. Čiulaba.
NT ekspertas išskiria dvi priežastis, kodėl taip vyksta. Pirmoji – nemažai nuomininkų traukiasi iš rinkos ir įsigyja nuosavą turtą. Tai lemia augančios NT vertės ir palankios sąlygos.
„Jie tiesiog renkasi pirkti ir tokiu būdu šiek tiek pristabdo nuomos ir kelia pirkimo kainas. Nuomininkai renkasi būti pirkėjais“, – teigė M. Čiulada.
Antroji priežastis – prieš keletą metų į Lietuvą atvykę užsieniečiai pamažu išvyksta. Tai lemia nuomos kainų mažėjimą. Vis dėlto, į Lietuvą atvykę ar atvyksiantys vokiečių kariai lemia kainų didėjimą: „Vienas kitą šie faktoriai suniveliuoja.“
„Negali sakyti, kad rinka traukiasi – ji nesitraukia, bet ji nepatiria tokio spaudimo, kokį patiria pirkimo rinka, ypač naujos statybos“, – aiškina ekspertas.
NT rinka (nuotr. Elta)
Ar pensijų pinigai skatins perteklinį vartojimą?
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad antros pakopos pensijų fondų pinigų įsiliejimas į rinkas gali tapti impulsu dar spartesniam kainų augimui. Anot Ž. Maurico, ekonomikai nėra sveiki staigūs pinigų įsiliejimai.
Ž. Mauricas teigia, kad atgautos lėšos turės didesnį poveikį automobilių nei NT rinkai. Tačiau papildomi pinigai gali paskatinti drąsiau įsigyti būstą, teigia ekonomistas. Pinigų suma gali būti skirta pradiniam įnašui ar būsto įrengimui.
Komentuodamas, kaip lėšų atgavimas paveiks nekilnojamojo turto rinką, ekonomistas Ž. Mauricas teigė, kad jau ir šiuo metu NT rinkos kainos yra stipriai augančios. Anot ekonomisto, augimą iš dalies lemia lūkestis, kad į rinką įsilies daugiau pinigų.
„Dabar nemažą augimo dalį prideda pinigų lūkestis. Tai dar tęsis šiais metais, o kitais metais jau, ko gero, išnyks, galbūt netgi prasidės kalbos: „Pinigų nebebus, išleidome, vakarėlis jau į pabaigą.“
Gal prasidės netgi kitas – atvirkštinis efektas ir galbūt kainos visiškai nustos kilti arba gali būti tam tikra kainų korekcija“, – komentavo ekonomistas.
Žygimantas Mauricas Lietuvos verslo forume (Nuotr. Lietuvos verslo forumo)
Pasak Ž. Maurico, didžiausia grėsmė, kad Lietuvoje kainų lygis kai kuriose kategorijose šoktels virš Europos Sąjungos vidurkio.
„Bet kuriuo atveju susikursime didesnį ar mažesnį, labiau didesnį burbulą po kurio seks tas laikotarpis, kuris ir seka po burbulo sprogimo. Kitaip tariant, susikursime vakarėlį ir po vakarėlio – galvosopio laikotarpis. Ir dar sąskaitą turbūt reikės susimokėti“, – teigė Ž. Mauricas.
„Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad vidutiniškai žmonės atgavo 5,6 tūkst. eurų. Todėl sumos nėra tokios didelės, kad stipriai paveiktų NT rinkas.
„Estijos patirtis rodė, kad nemaža dalis lėšų tiesiog užsiliko atsiskaitomosiose sąskaitose, dalis jų buvo nukreipta santaupoms – vadinamajai pagalvei, juodai dienai. Kiti gyventojai suinvestavo į kitas investicines priemones, atitinkamai tęsė kaupimą kitais būdais.
Žinoma, nemenka dalis buvo nukreipta į įvairius greito vartojimo produktus. Natūralu, kad buitinės technikos, kelionių, remonto apdailos prekių ir darbų kategorijos yra dėmesio centre, svarstant, kur galėtų keliauti antros pensijų pakopos pinigai“, – teigė ekonomistė.
Komentuodama situaciją nekilnojamojo turto rinkoje, ekonomistė I. Genytė-Pikčienė teigia, kad ši buvo aktyvi ir praėjusiais metais. Skirtingai duomenimis vidutiniškai būstas yra apie 12, 14 proc. brangesnis negu pernai metais.
„Iš tikrųjų, ta karštinė nekilnojamojo turto rinkoje tęsiasi. Atitinkamai suveikė pernai metais stebėtas rinkos atsigavimas, palankios palūkanų normų aplinkybės, lūkesčiai šiems metams, kad rinkos aktyvumas išliks didelis.
Bet jeigu stebėtume dabartines aplinkybes, reikia pripažinti, kad jos nebėra tokios palankios. Jau matome, kad tarpbankinių palūkanų normų kreivės riečiasi į viršų“, – teigė ekonomistė.
Indrė Genytė-Pikčienė
Anot ekonomistės, bendrai kainos didės labiau dėl išorinių priežasčių: naftos kainos šuolio, dujų brangimo. Anot ekonomistės, kai dar nebuvo prasidėjęs karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose, buvo baiminamasi, kad pensijų pinigai skatins perteklinį vartojimą.
„Dabar gali būti, kad visos neigiamos išorinės aplinkybės vis tiek veikia tiek gyventojų lūkesčius ir darys įtakos jų elgsenai. Gali būti, kad dalis gyventojų atsargiau elgsis su atsiimtais pinigais, juos stengsis atsidėti ir turėti lėšų rizikoms dėl užsitęsusių aukštų energijos kainų padarinių ateityje ir nebus iššvaistytos pirmaisiais mėnesiais“, – teigė ekonomistė.
Šaltinis: TV3.LT
