420 tūkstančių – šis skaičius geriausiai iliustruoja problemos mastą. Lietuvos policijos duomenimis, 2025 metais šalyje užfiksuotas 420 181 greičio viršijimo atvejis.
Saugaus eismo ekspertai, policijos ir įvairių valstybinių institucijų atstovai vieningai sutaria, kad greičio viršijimas Lietuvoje yra opi problema, su kuria bandoma tvarkytis pačiais įvairiausiais būdais.
Politinių taškų į savo kraitį norintys įsidėti politikai siūlo drastiškai didinti baudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o Vidaus reikalų ministerija neseniai pateikė pluoštą siūlymų, kurie piktybinius vairuotojus išsiųstų „atostogų“ į kalėjimą. Tačiau tai – tik idėjos, kurios dar turi sulaukti pritarimo.
Tuo tarpu priemonių, kurios galėtų greičio viršijimą pažaboti čia ir dabar, yra vos keletas. Viena iš jų – greičio matuokliai, kurie tarp vairuotojų dažnai laikomi itin prieštaringa priemone.
Montuoti gali ne bet kur
Nors greičio matuoklių tinklas šalyje išlieka platus, jų montavimo strategija iš esmės pasikeitė. Reaguojant į visuomenės ir politikų kritiką, dar 2025 metų rugpjūtį Lietuvoje įsigaliojo nauja Stacionariųjų greičio matuoklių įrengimo ir eksploatavimo tvarka, apribojanti savavališką ir nepagrįstą prietaisų statymą.
Pagal patvirtintą įstatymą, momentiniai ir vidutinio greičio matuokliai nuo šiol gali būti montuojami tik griežtai apibrėžtose vietose: „juodosiose dėmėse“, didelio avaringumo zonose, gyvenviečių atkarpose prie mokyklų bei žaidimų aikštelių, taip pat tose vietose, kur per pastaruosius dvejus metus nedideliame ruože įvyko bent kelios eismo nelaimės.
Dėl šių griežtesnių reikalavimų valstybinės reikšmės kelių priežiūrą vykdanti „Via Lietuva“ turėjo peržiūrėti visą esamą įrangos žemėlapį. Tie matuokliai, kurie neatitiko naujųjų eismo saugumo kriterijų ir labiau priminė baudų surinkimo aparatą, o ne realią prevencinę priemonę, turėjo būti išmontuoti. Tačiau ar šie pokyčiai išties buvo naudingi?
Matuoklių kiekis policijos darbo nekeičia
Lietuvos policijos atstovai tvirtina, kad pareigūnų veiklos strategija ir žmogiškųjų išteklių planavimas nėra tiesiogiai susiję su stacionarių greičio matuoklių skaičiumi ar jų išdėstymu.
Eismo priežiūra pirmiausia planuojama atsižvelgiant į išsamią avaringumo analizę ir pavojingiausias kelių vietas – vadinamąsias „juodąsias dėmes“.
Vertindami vairuotojų elgesį ruožuose, kuriuose buvo išjungta automatizuota kontrolė, policijos atstovai pabrėžia eismo dalyvių sąmoningumo svarbą.
Jų teigimu, atsakingas požiūris į saugumą kelyje turi būti grindžiamas atsakomybe už savo bei kitų gyvybę, o ne vien baime būti nubaustam.
„Manome, kad vairuotojai elgiasi vis sąmoningiau ir laikosi Kelių eismo taisyklių nepriklausomai nuo to, ar konkrečioje vietoje yra įrengti greičio matuokliai“, – teigiama policijos atsakyme.
Daugiau matuoklių = mažesnis avaringumas?
„Via Lietuva“ komunikacijos skyriaus projektų vadovas Vytenis Radžiūnas nurodo, kad šiuo metu šalyje veikia 134 vidutinio greičio matavimo ruožai bei 78 momentiniai greičio matavimo įrenginiai. Pasak jo, įrenginių vietos yra nuolat koreguojamos atsižvelgiant į kintančias eismo saugos aplinkybes.
„Tose vietose, kur buvo įdiegtos kitos eismo saugos priemonės arba reikšmingai sumažėjo avaringumas, greičio matavimo įrenginiai buvo perkelti į labiau problemiškas atkarpas – vadinamąsias juodąsias dėmes. Taip pat kai kuriais atvejais buvo koreguojami ir kontroliuojamų ruožų ilgiai, siekiant užtikrinti didžiausią eismo saugos efektą“, – aiškina V. Radžiūnas.
Pašnekovas pabrėžia, kad matuokliai, perkelti į pavojingiausius taškus, duoda akivaizdų rezultatą – šiose vietose „juodosios dėmės“ tiesiog išnyksta, nes jose neberegistruojami eismo įvykiai, kuriuose žūtų ar būtų sužeisti žmonės. Remiantis „Via Lietuva“ atlikta duomenų analize, vidutinio greičio matuokliai šiuo metu laikomi efektyviausia eismo saugos priemone.
„Po vidutinio greičio matuoklių įrengimo pasiektas apie 40 proc. įskaitinių eismo įvykių, apie 50 proc. sužeistųjų ir apie 70 proc. žuvusių mažėjimas.
Skirtingai nei pavieniai stacionarūs matuokliai, vidutinio greičio kontrolė veikia ilgame ruože, todėl vairuotojai linkę važiuoti tolygiau, rečiau staigiai greitėti ar stabdyti. Šie įpročiai persikelia ir į gretimas kelio atkarpas, taip ilgainiui formuojama saugi vairavimo kultūra“, – detalizuoja V. Radžiūnas.
Kalbėdamas apie avaringiausius ruožus, V. Radžiūnas pastebi, kad remiantis 2021–2024 m. statistika, Lietuvoje iš viso buvo nustatyta 30 „juodųjų dėmių“.
Jo teigimu, jei nustatoma, kad reikalinga diegti automatinę kontrolę, ieškoma perkėlimo ar įrengimo galimybių, tačiau pagrindinis tikslas išlieka tas pats – maksimaliai sumažinti eismo įvykių riziką taikant individualius sprendimus kiekvienam ruožui.
Duomenys iš eismo intensyvumo matuoklio, esančio automagistralėje (Vilnius–Kaunas–Klaipėda), kuomet greitis nėra kontroliuojamas:
Vienodų standartų – neužtenka
VILNIUS TECH Mobiliųjų mašinų ir geležinkelių transporto katedros mokslininkas doc. dr. Mykola Karpenko teigia, kad universalus atstumas nėra pats veiksmingiausias būdas eismo saugumui užtikrinti.
„Griežtas 10 kilometrų ilgio apribojimas gali sukelti dvi problemas: kai kuriose vietose jis gali būti nepakankamas, kad paveiktų vairuotojų elgesį, o kitur – nepagrįstai ilgas ir dėl to galintis mažinti šios sistemos priimtinumą visuomenei.
Skirtingi kelių ruožai pasižymi nevienodu rizikos lygiu, todėl ruožo ilgis turėtų būti nustatomas pagal avaringumo duomenis, o ne pagal vieną fiksuotą skaičių. Pavyzdžiui, didelės rizikos lenkimo zonose gali būti reikalinga trumpesnė, tačiau intensyvesnė kontrolė“, – pabrėžia ekspertas.
Tai neturėtų būti baudimo priemonė?
Vertindamas greičio matuoklių tinklo pokyčius ir įrenginių perkėlimą, mokslininkas atkreipia dėmesį, kad šie prietaisai neturėtų būti suprantami vien kaip baudimo priemonė – jų tikslas yra formuoti ilgalaikę saugaus vairavimo kultūrą.
„Jeigu greičio matuoklis pavojingame ruože padėjo pagerinti vairuotojų elgesį ir sumažinti eismo įvykių skaičių, jo perkėlimas gali būti pagrįstas siekiant taikyti analogišką greičio kontrolės priemonę kitoje didelės rizikos vietoje.
Kita vertus, greičio matuoklių pašalinimas, prieš tai neatlikus konkretaus kelio ruožo analizės, gali lemti dažnesnius greičio viršijimo atvejus ir pakartotinai padidinti eismo įvykių riziką“, – teigia doc. dr. M. Karpenko.
Kalbėdamas apie alternatyvas vadinamosiose „juodosiose dėmėse“, jeigu ten atsisakoma automatizuotos kontrolės, ekspertas pabrėžia, kad avaringos vietos neturėtų būti tvarkomos taikant vieną įprastą sprendimą.
Anot jo, miestuose ir gyvenamosiose teritorijose pasaulyje labiausiai pasiteisina natūraliai greitį mažinantys sprendimai: kalneliai, pakeltosios pėsčiųjų perėjos bei kita eismo raminimo infrastruktūra.
Užmiesčio keliuose saugumas turėtų būti didinamas per saugesnį sankryžų projektavimą, aiškesnį ženklinimą, lenkimo ribojimus, skiriamuosius saugos atitvarus ir triukšmo juostas.
„Pagrindinis iššūkis yra suprantamai paaiškinti visuomenei, kad greičio kontrolės tikslas nėra pajamų surinkimas ar baudimas, bet vairuotojų, pėsčiųjų, dviratininkų ir visų kitų eismo dalyvių apsauga“, – apibendrina doc. dr. M. Karpenko.
Norintiems sužinoti kur šiuo metu Lietuvoje veikia įvairios greičio kontrolės priemonės, pridedame žemėlapį žemiau:
Šaltinis: TV3.LT
