Mažos taršos zonos, ilgą laiką sietos su Vakarų Europos didmiesčiais, oficialiai tapo ir Lietuvos vairuotojų kasdienybe.
Nuo 2025 metų pradžios įsigaliojęs Alternatyviųjų degalų įstatymo reikalavimas įpareigojo didžiuosius šalies miestus ir kurortus oficialiai nustatyti teritorijas, kuriose taršiam transportui teks užleisti vietą tvaresniems judumo sprendimams.
Pagrindinis Susisiekimo bei Aplinkos ministerijų deklaruojamas šių zonų tikslas yra tiesiogiai susijęs su visuomenės sveikatos apsauga. Ribojant taršių automobilių eismą, siekiama reikšmingai sumažinti kietųjų dalelių ir azoto dioksido emisijas tankiai apgyvendintose teritorijose.
Šie išmetamieji teršalai yra tiesiogiai siejami su kvėpavimo takų bei širdies ir kraujagyslių ligų rizika, todėl, teoriškai, mažos taršos zona veikia kaip prevencinė priemonė ilgalaikėms sveikatos problemoms išvengti. Galiausiai, apribojus tranzitinį eismą, automatiškai krenta triukšmo lygis, didėja eismo saugumas, o gyventojai natūraliai skatinami rinktis alternatyvius judumo būdus – elektromobilius, viešąjį transportą ar dviračius.
Vis dėlto, tai, kas sklandžiai atrodo įstatymų projektuose, realybėje tai virsta margu paveikslu. Kol vieni miestai dar tik skaičiuoja būsimas išlaidas ir ieško optimalių sprendimų, kiti jau testuoja realius eismo ribojimus. Tad kaip šiam pokyčiui pasiruošė Lietuvos didmiesčiai ir kurortai?
Vilnius – stebi ir renka duomenis
Sostinė mažos taršos zonos sprendimus pradėjo testuoti pačioje miesto širdyje – Islandijos, Vilniaus, Klaipėdos bei Liejyklos gatvėse.
Lyginant su kitomis Europos šalių sostinėmis, kuriose taip pat veikia mažos taršos zonos, Vilniuje įveiklintas analogas yra nykštukinio dydžio. Vis dėlto, Vilniaus miesto savivaldybės Komunikacijos skyriaus atstovas Irmantas Kuzas nurodo, kad priimant sprendimą mažos taršos zoną įrengti būtent Islandijos, Vilniaus, Klaipėdos bei Liejyklos gatvėse remtasi nacionalinėmis rekomendacijomis bei vertintas teritorijos jautrumas taršai.
Svarbų vaidmenį atliko ir anksčiau senamiestyje įdiegtas kilpinis eismas, sukūręs palankią infrastruktūrą kontrolei. Teigiama, kad 2024 metų pabaigoje vykdytas bandomasis projektas patvirtino lūkesčius – apribojimai šiose gatvėse realiai sumažino tiek tranzitinių automobilių srautus, tiek oro užterštumą.
Nors mažos taršos zonos įvedimas yra numatytas sostinės darnaus judumo plane, artimiausiu metu teritorijos plėsti neplanuojama. Pasak I. Kuzo, tokie pokyčiai tiesiogiai veikia miestiečių kasdienybę, todėl savivaldybė pasirinko atlikti ilgalaikę ir visapusišką poveikio stebėseną.
Šiuo metu analizuojami transporto srautai, gyventojų įpročiai, triukšmo bei taršos pokyčiai, o tolesni žingsniai bus žengiami tik įvertinus surinktus duomenis.
Ruošiantis etapui, kai zonos ribos bus išplėstos ar apmokestintos, I. Kuzas tvirtina, kad savivaldybė planuoja stiprinti susisiekimo alternatyvas. Įgyvendinus viešojo transporto paslaugų konkursą, ketinama tankinti maršrutus ir išleisti į gatves daugiau reikalingų transporto priemonių.
Taip pat numatytas naujas maršrutas, eisiantis per patį senamiestį. Be to, automobilių vairuotojams 2027 metais Nemenčinės plente bus atidaryta nauja „Statyk ir važiuok“ aikštelė. Galiausiai, ieškoma galimybių įrengti papildomas stovėjimo vietas pačios mažos taršos zonos prieigose.
Pasiteiravus ką mažos taršos zonoje gyvenantiems ir taršius automobilius turintiems vilniečiams reikės daryti ateityje, I. Kuzas teigė, kad savivaldybė ieško atitinkamų kompromisų.
„Šiuo metu vieno galutinio sprendimo nėra, savivaldybė vertina įvairias alternatyvas. Tarp svarstomų priemonių yra gyventojų leidimai bei pereinamieji laikotarpiai – ieškome sprendimų, kurie leistų užtikrinti sąžiningą gyventojų perėjimą prie mažiau taršaus transporto“, – teigia I. Kuzas.
Klaipėdoje realių ribojimų dar teks palaukti
Pasidomėjus kokia šiuo metu situacija yra trečiame pagal dydį Lietuvos mieste, Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vedėja Lina Žemaitytė atskleidė, kad šiuo metu specialistai atidžiai vertina galimus mažos taršos zonų veikimo modelius.
L. Žemaitytė tvirtino, kad šiuo metu svarstomos įvairios alternatyvos: nuo skirtingos apimties transporto ribojimų ar apmokestinimo iki technologinių kontrolės mechanizmų. Atliekant analizę siekiama įvertinti, kokį poveikį šie pokyčiai turės aplinkosaugai, bendram miesto eismui, vietos gyventojams bei atvykstantiems svečiams.
Kadangi šiuo metu norima rasti optimaliausią ir labiausiai subalansuotą variantą, vieno prioritetinio veikimo modelio savivaldybė kol kas neišskiria. Tiksli data, kada įsigalios reali eismo kontrolė, taip pat dar nėra žinoma.
„Sprendimas dėl to, kaip ir kokiomis priemonėmis bus ribojamas patekimas į šias teritorijas, dar nėra priimtas. Savivaldybė siekia užtikrinti, kad pasirinktas modelis būtų pagrįstas išsamia analize, todėl apie tolimesnius žingsnius visuomenę informuosime atskirai“, – teigia L. Žemaitytė.
Panevėžyje – laukia oro kokybės rezultatų
Panevėžio miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Tadas Martinaitis pastebi, kad per pirmuosius mėnesius nuobaudos nebuvo taikytos, nes prioritetas teikiamas gyventojų įpročių keitimui bei nuosekliam situacijos stebėjimui vietoje.
Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Dalius Vadluga papildo, kad MTZ prieigose jau įrengtos informacinės lentos ir specialūs kelio ženklai, o technologinių kontrolės sprendimų plėtra bus svarstoma tik sukaupus praktinę pirmųjų etapų patirtį.
Jo teigimu, įgyvendinant naująją tvarką buvo siekiama balanso tarp aplinkosauginių tikslų ir miesto gyvybingumo, todėl kol kas nefiksuojama neigiamo poveikio nei centre veikiančiam verslui, nei vietos gyventojams.
Tolesnė zonos raida ir galimi reikalavimų tikslinimai Panevėžyje bus tiesiogiai priklausomi nuo faktinių aplinkosaugos rodiklių. Savivaldybė pabrėžia, kad MTZ yra ilgalaikės strategijos dalis, kuri bus įgyvendinama etapais, nuolat vertinant realią situaciją.
„Sprendimai bus grindžiami objektyviais duomenimis – pirmiausia vertinami oro kokybės stebėsenos rezultatai. Prioritetas išlieka užtikrinti miesto pasiekiamumą ir veiklų tęstinumą, kartu mažinant neigiamą poveikį aplinkai“, – apibendrina D. Vadluga.
Šiauliuose veiksmus stabdo iššūkiai
Šiaulių miesto savivaldybė mažos taršos zonos įvedimui ruošiasi remdamasi dar 2025 metais parengtu specialiu planu.
Šiame dokumente jau išanalizuota esama eismo situacija, numatytos galimos zonų ribos bei aptarti konkretūs transporto ribojimai. Vis dėlto, realus zonos įvedimo procesas Saulės mieste šiuo metu yra sustojęs dėl iškilusių praktinių ir finansinių iššūkių.
Šiaulių savivaldybės Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus vedėja Eglė Bružienė nurodo, kad šiuo metu miestas intensyviai ieško optimaliausio veikimo modelio, kuris nesukurtų neproporcingos finansinės naštos biudžetui, bet kartu atitiktų valstybės keliamus reikalavimus.
„Ieškome optimaliausio varianto, kad mažiausiomis diegimo ir eksploatavimo sąnaudomis būtų įgyvendinti teisės aktų reikalavimai dėl mažos taršos zonos įvedimo, tuo pačiu išsprendžiant ir identifikuotas tokios zonos įvedimo problemas“, – teigia E. Bružienė.
Palangoje pirmiausia – parkavimo reforma, o draudimai palauks
Didžiausias šalies kurortas mažos taršos zonos (MTZ) ribas oficialiai patvirtino 2025 metų vasarą. Į šią teritoriją pateko istoriškai seniausia ir intensyviausiai lankoma Palangos dalis – erdvė tarp Vytauto, S. Dariaus ir S. Girėno gatvių, Meilės alėjos bei Rąžės upės, apimanti pagrindines viešąsias erdves prie pajūrio ir Birutės parko. Vis dėlto, Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovė spaudai Tamara Zaiceva pabrėžia, kad projektas kol kas yra tik planavimo ir pasirengimo etape.
Pirmajame įgyvendinimo etape, kuris tęsis iki 2028 metų, kurortas neplanuoja iškart bausti ar riboti taršesnių automobilių eismo. Savivaldybė pasirinko nuoseklų kelią, kurio ašis – infrastruktūros paruošimas. Pagrindinis dėmesys bus skiriamas parkavimo politikos peržiūrai, naujų stovėjimo vietų įrengimui, parkomatų tinklo plėtrai ir eismo srautų stebėjimui.
Pasak pašnekovės, konkretūs ribojimai ar mokesčiai bus taikomi tik surinkus pakankamai duomenų. Šiuo metu kurortas vertina skirtingas veikimo alternatyvas: analizuojama galimybė ateityje taikyti griežtus taršos standartus arba įvesti diferencijuotą vietinę rinkliavą, priklausomai nuo automobilio ekologiškumo.
„Vertinant 3–5 metų laikotarpį, mažos taršos zona Palangoje turėtų veikti kaip nuosekliai vystoma sistema – su aiškiai sureguliuota parkavimo politika, išplėtota infrastruktūra ir nuolatiniu duomenų stebėjimu. Tik sukaupus pakankamai informacijos ir įvertinus įgyvendintų priemonių poveikį, galėtų būti svarstomas tam tikrų papildomų ribojimų taikymas“, – teigia T. Zaiceva.
Po 2028-ųjų Palanga ketina iš naujo vertinti zonos efektyvumą ir, esant poreikiui, svarstyti jos plėtrą, siekiant užtikrinti švaresnę bei tylesnę aplinką tiek vietos gyventojams, tiek kurorto svečiams.
Mažesni miestai demonstruoja skirtingą požiūrį
Nors, kaip ir daugeliu atvejų, pokyčiai didžiuosiuose miestuose sulaukia daugiausiai dėmesio, tačiau Alternatyviųjų degalų įstatymas mažos taršos zonų nustatymą numato ir kur kas mažesnėse savivaldybėse.
Ši teisinė prievolė galioja ne tik miestams, turintiems daugiau nei 50 tūkstančių gyventojų, bet ir visoms savivaldybėms, turinčioms kurorto ar kurortinės teritorijos statusą.
Tai reiškia, kad tvaresnio eismo ir taršos ribojimo sprendimų privalo ieškoti Palanga, Druskininkai, Neringa, Birštonas, Anykščiai bei kiti rekreacinį statusą turintys miestai. Tačiau ne visiems tai atrodo svarbu.
Štai, Druskininkų savivaldybės atstovai teigė, kad mažos taršos zonos šiame mieste nėra nustatytos, nes tam nemato nei tikslo, nei galimybių tai daryti.
O štai Anykščių rajono savivaldybė mažos taršos zoną oficialiai įteisino miesto darnaus judumo plane. Ši zona apims apie 7 proc. miesto teritorijos – daugiausia centrinę dalį tarp A. Vienuolio, Tilto ir aplinkinių gatvių.
Planuojama palaipsniui griežtinti patekimo sąlygas ir mažinti parkavimo vietų skaičių, o iki 2030 metų šioje teritorijoje įkurti zoną, į kurią vidaus degimo varikliais varomi automobiliai apskritai nebegalės įvažiuoti.
Tuo tarpu Birštonas, kuriam kaip kurortui taip pat galioja įstatymo prievolė, jau ilgą laiką eismą reguliuoja parkavimo infrastruktūra. Miesto parengtuose atsinaujinančios energijos plėtros planuose numatoma, kad taršos zonos efektyvumas bus užtikrinamas ne tik plečiant dviračių takų ir elektromobilių įkrovimo tinklą, bet ir palaipsniui naikinant įprastų automobilių stovėjimo vietas centrinėse kurorto dalyse.
