„Sodra“ kasmet perskaičiuoja gyventojų pensijas ir dalį kitų išmokų. Perskaičiavimo metu yra įvertinamas dirbančiųjų skaičius, jų gaunamos pajamos bei sumokėtos socialinio draudimo įmokos. Paprastai tariant, kiekvienais metais „Sodra“ atsižvelgia į ankstesnių bei prognozuojamų metų darbo užmokesčio fondo augimą ir pagal tai atitinkamai padidina pensijas bei išmokas.
Dar kovą Finansų ministerija pasidalijo naujausiu šalies ekonominės raidos scenarijumi (ERS). Jame buvo numatytos artimiausių metų prognozės darbo užmokesčio fondui.
Remiantis šiomis prognozėmis galima apytiksliai apskaičiuoti, kiek kitąmet didės pensijos. Visgi, prognozės gali kisti su kiekvienu nauju raidos scenarijumi, o naujausias pasirodys jau rugsėjį.
Kita vertus, daugeliui žmonių nutraukus papildomą pensijos kaupimą, papildomų pinigų atsiranda tiek „Sodroje“, kuri moka pensijų individualioji dalis, tiek valstybės biudžete, iš kurio mokama pensijų bendroji dalis.
Kokią dalį papildomų pinigų skirti papildomam pensijų indeksavimui, spręs politikai, žinantys, kad kitais metais bus savivaldos rinkimai, o dar kitais metais – ir Seimo rinkimai.
Vis dėlto spartesnis pensijų didinimas gali sukelti ir problemų, mat vis daugiau žmonių išeina į pensiją, o dirbančių ir mokesčius mokančių gyventojų skaičius, prognozuojama, ateity mažės.
Taigi, kokio pensijų augimo galima tikėtis kitąmet?
Pensijos padidės maždaug 68 eurais?
Pagal įstatymą, pensijos indeksuojamos pagal tam tikrą indeksavimo koeficientą (IK).
Jis apskaičiuojamas kaip 7-ių paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: 3-ų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir 3-ų prognozuojamų metų.
Pastarųjų prognozę, kovą kaip tik paskelbė Finansų ministerija. Ji numato, kad nuo kitų metų pradžios pensijos didėtų 8,51 proc.
„Pažymėtina, kad tai nėra galutinis indeksavimo koeficientas, ERS bus skelbiamas ir rugsėjo mėnesį, pasikeitus rodikliams, bus perskaičiuotas ir indeksavimo koeficientas.
Bendram socialinio draudimo pensijų didėjimui dėl indeksavimo turės įtakos ir sprendimai dėl papildomo indeksavimo, taikomo individualiajai pensijos daliai“, – nurodė ministerija.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje yra 804,6 euro.
Po indeksavimo kitais metais ji galėtų išaugti 68,5 euro ir pasiekti 873,1 euro.
Tiesa, kiekvienam žmogui pensija padidėja skirtingai, nes ji priklauso nuo sukaupto stažo ir apskaitos vienetų.
Jeigu 8,51 proc. būtų indeksuojamos ir našlių pensijos ar vienišo asmens išmokos, jos padidėtų apie 4 eurais – nuo dabartinių 46,46 euro iki 50,46 euro.
Šiemet pensijos buvo indeksuotos 9,69 proc.
„Sodra“ skaičiuoja, kad šiuo metu senatvės pensijos mokamos beveik 635,5 tūkst. gyventojų.
Sutaupys 150 mln. eurų, bet pensijų nedidins?
2025 m. pabaigoje „Sodros“ rezervinis fondas siekė apie 4,5 mlrd. eurų.
Numatoma, kad per artėjančius kelis metus rezervo dydį reikšmingai papildys iš II pakopos pensijų fondų gautos „Sodros“ ir valstybės biudžeto įmokos.
Pavyzdžiui, per pirmąjį 2026 m. ketvirtį jų „Sodrai“ pervesta apie 1,3 mlrd. eurų.
Valstybės kontrolės atstovai įvardija, kad dėl pasitraukiančių iš pensijų kaupimo valstybės biudžetas kasmet sutaupys daugiau nei 150 mln. eurų kurie būtų skirti paskatoms dalyvauti kaupime.
Vis dėlto lieka neaišku, kaip šie ištekliai bus panaudoti.
„Nenumačius kitų priemonių, jie mažintų ir taip jau nemenką valstybės biudžeto deficitą ir skolinimosi poreikį. Tačiau diskutuojama dėl šių paskatų panaudojimo esamų pensijų didinimui, kuris formuotų papildomus ilgalaikius pensijų sistemos įsipareigojimus“, – pastebėjo specialistai.
Pasak jų, jei tai būtų vykdoma koreguojant bazinės pensijos dydį, tai turėtų ir kitokių pasekmių.
„Spartus bazinės pensijos dydžio didinimas mažintų ryšį tarp gyventojų sumokamų socialinio draudimo įmokų ir gaunamų išmokų.
Kitaip tariant, dabartiniams dirbantiesiems mažėtų paskatos mokėti socialinio draudimo įmokas. Senatvės pensijų didinimas visiems ją gaunantiems asmenims nėra taikli priemonė, siekiant sumažinti pensinio amžiaus žmonių skurdą. Todėl svarbu galvoti apie socialinės paramos sistemos priemones“, – aiškino Valstybės kontrolės atstovai.
Valstybės kontrolė pažymi, kad galvojant apie pensijų didinimą, būtina atsižvelgti į socialinio draudimo sistemos laukiančius ilgalaikius iššūkius, svarbiausias iš jų – neišvengiamas visuomenės senėjimas.
„2025 m. vienam senyvo amžiaus asmeniui teko daugiau nei 3 darbingo amžiaus asmenys, o 2050 m. numatoma, kad šis skaičius sumažės iki 2.
Tai lems, kad pradės formuotis struktūrinis deficitas, kurį tektų finansuoti „Sodros“ rezervo sąskaita. Atlikta analizė rodo, kad nekintant politikai dėl demografinio spaudimo šis rezervas būtų visiškai išnaudotas anksčiau nei 2050 metais. Rezervo nykimą dar labiau paspartintų papildomas pensijų indeksavimas“, – įvardijo specialistai.
Būtinos struktūrinės reformos
Valstybės kontrolės specialistai primena, kad didesnis „Sodros“ rezervas po įsigaliojusių pakeitimų nereiškia struktūriškai geresnės pensijų sistemos finansinės būklės.
„Pasitraukusių iš kaupimo dalyvių „Sodros“ ir valstybės įmokos tampa pensijų apskaitos vienetais, o tai reiškia būsimus įsipareigojimus ateityje. Taip pat po trumpalaikio rezervo padidėjimo išryškės visuomenės senėjimo sukeltas poveikis viešiesiems finansams“, – aiškino jie.
Be to, pasak kontrolės atstovų, susilpnėjus II pensijų pakopos vaidmeniui, didesnis spaudimas už būsimas pensijas teks socialiniam draudimui.
„Todėl šio laikotarpio fiskalinė rizika yra ne pats rezervo padidėjimas, o nepagrįstas polinkis jį panaudoti sprendimams, kurie dar labiau padidintų valstybės ilgalaikius įsipareigojimus.
Naujus įsipareigojimus būtų galima prisiimti tik jiems numatant atitinkamus tvarius pajamų šaltinius. Norint vykdyti jau esamus įsipareigojimus ir neapleisti kitų socialinių tikslų, tokių kaip pensinio amžiaus žmonių skurdo mažinimas, būtina derinti įvairias priemones“, – paaiškino pastarieji.
Nepriklausoma fiskalinė institucija pažymi, kad reikalingos ne tik pajamų priemonės, bet ir struktūrinės reformos, ypač skatinančios darbo našumo ir tvarų ekonomikos augimą.
„Apie „Sodros“ rezervo išlaikymą ateityje kalba ir Tarptautinis valiutos fondas. Sukauptų I pakopos perviršių išsaugojimas būtų itin svarbus siekiant sukaupti rezervą, kuris padėtų atlaikyti nepalankių demografinių tendencijų poveikį ir kompensuotų susilpnėjusią II pakopą“, – nurodė specialistai.
Prieš rinkimus – papildoma pensija?
Ekonomistas Romas Lazutka socialiniuose tinkluose dalijosi, kad po pasitraukimo iš antrosios pensijų pakopos likusios lėšos veikiausiai ir toliau liks buvusių kaupėjų turtu rezerve.
„Tie pinigai, matyt, liks buvusių kaupėjų turtas rezerve, kurio investicinė grąža, ko gero, bus mažesnė nei „Sodros“ vienetų indeksavimas“, – aiškino jis.
Anot ekonomisto, tai reikštų papildomą naudą buvusiems kaupėjams visų „Sodros“ įmokų mokėtojų sąskaita.
„Tai reiškia, kad buvę kaupikai gaus tuos brangesnius vienetus iš visų įmokų „Sodrai“ mokėtojų. Bus dar viena subsidija laikinai pakaupusiems“, – pridūrė ekonomistas.
R. Lazutka taip pat ironiškai užsiminė apie galimus politinius triukus artėjant rinkimams.
„Bet kam įdomu, geriau pašokim. Lėtą šokį šokant jau pasišnekama – gal duoti vienkartinę „pensiją“ prieš savivaldos rinkimus? Užtenka pinigų ir be atėjusių iš II pakopos“, – dalijosi jis.
Šaltinis: TV3.LT
