Trečiadienį, birželio 10 dieną, Lietuvos sporto pasaulį apskriejo liūdna žinia – eidamas 95 metus mirė Lietuvos krepšinio treneris, olimpinių žaidynių prizininkas ir viena didžiausių Lietuvos krepšinio legendų Vladas Garastas. Šią žinią, sulaukęs šeimos leidimo, LRT patvirtino asociacijos „Lietuvos krepšinis“ prezidentas Mindaugas Balčiūnas.
Apie netektį asociaciją „Lietuvos krepšinis“ informavo V. Garasto šeima. Netrukus šia žinia pasidalinta ir asociacijos socialiniuose tinkluose.
Iš Biržų kilęs V. Garastas amžiams įrašė savo vardą į Lietuvos krepšinio istoriją.
V. Garastas yra pasakojęs, kad krepšinį universitete pasirinko atsitiktinai – ištraukęs burtus iš trijų mėgstamiausių ir jam geriausiai besisekusių sporto šakų: „Užrašiau ant lapelio – krepšinis, plaukimas ir lengvoji atletika. Traukiau ir ištraukiau krepšinį.“
Dar tarpukariu gimęs (1932 m.) ir mamos per abitūros egzaminus netekęs V. Garastas išvyko studijuoti į tuometinį Kauno kūno kultūros institutą. Ten ir pasirinko krepšinį, kurį laiką žaidė pats, bet trenerio duonos paragavo jau trečiame kurse.
Nuo 1956 m. jis dirbo Biržuose treneriu, vėliau buvo sporto komiteto pirmininkas, gimnazijos direktorius, bet visą laiką buvo ir treneris, treniravo rajono krepšinio rinktinę, Lietuvos moksleivių rinktines. Nuo 1979 metų tapo Kauno „Žalgirio“ treneriu, kur ir prasidėjo didžioji V. Garasto legenda.
Treneris Vladas Garastas | LRT stop kadras
1980 m. V. Garasto vadovaujamas „Žalgiris“ laimėjo SSRS čempionato sidabrą, 1983 m. šį pasiekimą pakartojo, o tuomet tris sezonus iš eilės – 1984, 1985 ir 1986 – tapo SSRS čempionais, finale įveikdamas Maskvos CSKA.
„Jis sutvarkė komandą, labai sutvarkė „Žalgirį“, atsirado geresnis požiūris į treniruočių procesą, gera organizacija. Ne veltui „Žalgiris“ paskui pakilo į tokias aukštumas“, – filme „Vladas Garastas. Komandos tėvas“ pasakojo Rimas Kurtinaitis.
Pirmajame V. Garasto sezone su „Žalgiriu“ komanda SSRS čempionate sidabrą laimėjo po to, kai sezoną prieš tai buvo likusi tik 11-oje vietoje.
Kitą sezoną į Kauno komandą atvyko jaunas Arvydas Sabonis, tuomet buvęs vos 17-metis. 1983 m. kauniečiai dar sykį nusileido CSKA čempionato finale, bet nuo 1984-ųjų visiškai dominavo SSRS pirmenybėse.
1986 m. „Žalgiris“ į savo titulų kolekciją pridėjo ir Williamo Joneso tarpkontinentinę taurę, neoficialiai vadintą pasaulio klubinio krepšinio čempionatu.
Vėliau V. Garastas treniravo SSRS rinktinę, su kuria laimėjo sidabrą 1989 m. Europos ir 1990 m. pasaulio čempionatuose. Atkūrus nepriklausomybę V. Garastas stojo prie Lietuvos rinktinės vairo, su kuria dar sykį įsirašė į Lietuvos ir pasaulio sporto istoriją.
1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse Lietuvos rinktinė, kurią treniravo V. Garastas, iškovojo olimpinių žaidynių bronzą.
Lietuvos rinktinė olimpinių žaidynių pusfinalyje susitiko su JAV rinktine, vadinta „Svajonių komanda“, kurioje žaidė Michaelas Jordanas, Scottie Pippenas, Larry Birdas, Karlas Malone`as, Magicas Johnsonas ir kitos NBA legendos. Nors pusfinalis ir pralaimėtas, tačiau kovoje dėl bronzos lietuviai įveikė svarbiausią varžovą – iš buvusių SSRS valstybių žaidėjų sudarytą Nepriklausomų valstybių sandraugos rinktinę, kuriai buvo pralaimėję grupėje.
Vladas Garastas | AP nuotr.
1995 m. Lietuvos rinktinė labai apmaudžiai pralaimėjo Europos čempionato finale Jugoslavijai – legendinis finalas ir galimos teisėjų klaidos aptarinėjamos iki šiol. 1996 m. Atlantos olimpinėse žaidynėse Lietuva dar sykį iškovojo bronzą.
Įdomu, kad V. Garastą į 1992 m. žaidynėms besirengusios rinktinės trenerio postą atvedė patys žaidėjai, kovoję su tuomečiais sporto funkcionieriais. Filme „Vladas Garastas. Komandos tėvas“ žaidėjai pasakojo, kad jie pasitikėjo tik V. Garastu, mat su juo jau buvo pasiekę krepšinio aukštumas „Žalgiryje“.
R. Kurtinaitis pasakojo, kad per skandalingą 1995 m. Europos čempionato finalą su Jugoslavija, kai Lietuvos krepšininkai po penktosios A. Sabonio pražangos atsisėdo ant suolo ir grasino netęsti rungtynių, būtent V. Garasto išmintis lėmė, kad rungtynės tęsėsi.
„Aš jiems sakau, klausykite, išėjote, pirmiausia federacijai uždės didelę baudą, o kas bus su olimpiada? Diskvalifikuos ir viskas“, – pasakojo V. Garastas.
Vladas Garastas | S. Čirbos / LTOK nuotr.
„Garasto fenomenas, įvykis nestandartinis, bet greita ir reikalinga, įtikinanti mintis. Mes nežinome, kas galėjo būti, tuo momentu savo emocijomis pagadinome su tomis techninėmis pražangomis, bet galbūt susigrąžinome olimpiadą. Galbūt mūsų būtų nepriėmę. Būtent dėl trenerio sprendimo“, – filme „Vladas Garastas. Komandos tėvas“ pasakojo R. Kurtinaitis.
Nuo 2003 iki 2011 m. V. Garastas buvo Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas ir jam einant šias pareigas į Lietuvą buvo pritrauktas 2011 metų Europos krepšinio čempionatas.
Legendiniai Lietuvos krepšininkai V. Garastą vadino tiesiog tėvu.
„Mes buvome kaip šeima, tikras kumštis, kur visur kartu“, – yra sakęs Arvydas Sabonis.
„Jis buvo mūsų tėtis, mes atvirai jį ir vadindavome tėčiu, klausėme jo“, – teigė R. Kurtinaitis.
Jam pritarė ir Sergejus Jovaiša: „Ir dabar vadiname tėvu, jeigu kur susitinkame ar tarpusavyje pasikalbame.“
Šaltinis: LRT.LT
