Svarstoma galimybė leisti karinę tarnybą atlikti asmenims, kurie neatitinka visų nustatytų sveikatos reikalavimų, tačiau gali kokybiškai vykdyti konkrečias užduotis, teigia kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras. O įvesti privalomo merginų šaukimo į kariuomenę šiuo metu, anot jo, nėra būtinybės.
Visa tai R. Vaikšnoras antradienį aptarė feisbuke.
„Viešojoje erdvėje vyksta diskusija dėl visuotinio šaukimo. Šiandien taip pat gavau klausimų šia tema, todėl manau, kad aktualu pasisakyti.
Per pastaruosius metus padidinome puskarininkių rengimo apimtis, nes būtent puskarininkiai sudaro karių rengimo sistemos pagrindą ir yra pagrindiniai instruktoriai. Taip pat pradėjome rezervo karininkų kursą Lietuvos karo akademijoje, praplėtėme rengiamų karinių specialybių spektrą – nuo dronų operatorių ir elektroninės kovos specialistų iki oro gynybos ir artilerijos įgulų. Lygiagrečiai plečiame karinę infrastruktūrą, kaupiame mokymui reikalingų priemonių rezervus ir kuriame papildomas tarnybos formas.
Šių sprendimų rezultatas – galimybė kasmet parengti apie tūkstančiu karių daugiau nei anksčiau. Šiandien įvairiomis formomis parengiame beveik 6 tūkst. karių per metus.
Kartu matome, kad natūraliai artėjame prie ribos, kuri ir būtų realus visuotinio šaukimo mastas. Vienas svarbiausių iššūkių yra ne tik infrastruktūra ar instruktorių skaičius, bet ir šaukiamojo amžiaus jaunuolių sveikatos būklė. Pagal pastarųjų metų statistiką, dėl sveikatos priežasčių netinkamais tarnybai pripažįstama beveik pusė šaukiamųjų.
Todėl ieškome sprendimų, kaip į valstybės gynybą įtraukti daugiau motyvuotų piliečių. Vienas jų – galimybė savo noru atlikti tarnybą ir tiems asmenims, kurie neatitinka visų nustatytų sveikatos reikalavimų, tačiau gali kokybiškai vykdyti konkrečias užduotis. Tai ypač aktualu informacinių technologijų, inžinerijos, elektronikos, ryšių, kibernetinio saugumo ir kitų kariuomenei reikalingų sričių specialistams, kurių kompetencijos šiuolaikinėje kariuomenėje dažnai yra ne mažiau svarbios nei fizinis pasirengimas.
Taip pat, diskutuodami apie visuotinį šaukimą, turime vertinti ne tik tai, kiek žmonių pašaukiame šiandien. Svarbiausia – kiek parengtų žmonių galime pastatyti į rikiuotę krizės ar karo atveju. Kario rengimas nesibaigia po 9 mėnesių tarnybos. Baigęs tarnybą karys tampa aktyviojo rezervo dalimi ir dar maždaug 15 metų periodiškai dalyvauja mokymuose bei pratybose. Vien šiais metais į aktyviojo rezervo mokymus planuojame pašaukti apie 4 tūkst. karių. Prie valstybės gynybos stiprinimo prisideda ir karo komendantūros, kurios rengia tūkstančius piliečių.
Kalbant apie merginų privalomą šaukimą, svarbu pabrėžti, kad merginoms galimybės tarnauti Lietuvos kariuomenėje yra atviros jau dabar. Jos savo noru gali atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, tarnauti Krašto apsaugos savanorių pajėgose, dalyvauti rezervo karininkų rengime ar pasirinkti profesinę karo tarnybą.
Mano, kaip Lietuvos kariuomenės vado, vertinimu, šiuo metu kariuomenės poreikiams užtikrinti pakanka šaukiamojo amžiaus vyrų skaičiaus tuo labiau, kai reikšmingą dalį tarnybą pradedančių jaunuolių sudaro savanoriai“, – komentavo Lietuvos kariuomenės vadas.
Šiuo metu visuotinis šaukimas šalyje nėra įvestas.
Kaip skelbta, pernai vasarą prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, jog formuojant nacionalinę diviziją bus tik laiko klausimas, kada Lietuva pereis prie visuotinio šaukimo.
Tiesa, šalies vadovas pripažino, jog tam trūksta resursų. Vėliau jis taip pat tikino manantis, kad šiuo metu reikėtų kalbėti apie visuotinę karo tarnybą vaikinams.
Šiemet įsigaliojo nauja privalomosios pradinės karo tarnybos tvarka, kuria siekiama didinti šauktinių skaičių. Pagal šią tvarką, atlikti karinę prievolę jaunuoliai kviečiami iš karto po mokyklos. Kitaip nei anksčiau, tarnybai bus šaukiami 18–22 metų jaunuoliai. Pagal anksčiau galiojusią tvarką, šaukimo amžius buvo 18–23 metai.
Šaltinis: DELFI.LT
