Europos Komisija (EK) dar kartą atkreipė dėmesį į Lietuvos mokesčių sistemą – anot jos, šalis surenka gerokai mažiau mokesčių nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. Ypač išskiriami nekilnojamojo turto ir aplinkosaugos mokesčiai, kurių pajamos Lietuvoje išlieka vienos mažiausių. EK pataria šiuos mokesčius padidinti.
Tačiau ekonomistai perspėja, kad naujų mokestinių pakeitimų skubinti nereikėtų, o dalies mokesčių didinimui dabar gali būti netinkamas metas dėl augančių energetikos kainų ir geopolitinės įtampos.
Skatina didinti NT ir aplinkosaugos mokesčius
EK 2026 m. Lietuvai skirtoje ataskaitoje pažymima, kad valdžios sektoriaus surenkamos mokesčių pajamos Lietuvoje išlieka mažos, palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu. 2024 m. jos sudarė 33,3 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP), kai ES vidurkis siekė 40,4 proc. BVP.
Anot EK, labiausiai neramina ypač mažos pajamos gaunamos iš nekilnojamojo turto ir aplinkosaugos mokesčių.
Lietuvoje šių mokesčių pajamos sudarė atitinkamai 0,3 proc. ir 1,8 proc. BVP, kai ES vidurkis siekė 0,9 proc. ir 2,1 proc. BVP.
„Nepaisant to, kad neseniai įvykdyta periodinio nekilnojamojo turto mokesčio reforma pagerino kadastrinių verčių atnaujinimo tvarką, jos potencialą surinkti daugiau pajamų vis dar riboja didelė pagrindinio būsto mokesčio lengvata ir ribotas mokesčio progresyvumas“, – įvardijo EK.
Nereikia skubėti imtis pokyčių
„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pažymėjo, kad EK pastabos nestebina – Lietuva jau ne vienerius metus sulaukia panašių vertinimų dėl mažesnio nei ES vidurkis mokesčių surinkimo.
Vis dėlto, pasak jos, atsižvelgiant į tokias rekomendacijas svarbu nepamiršti, kad šie vertinimai greičiausiai dar visiškai neatspindi naujausių mokestinių pakeitimų poveikio.
„Pernai priimta mokesčių reforma tik pradeda veikti, todėl jos rezultatus objektyviai įvertinti bus galima tik po kurio laiko. Dėl to šiandien svarbiausia ne skubėti prie naujų mokestinių korekcijų, o įvertinti jau priimtų sprendimų efektą.
Mokesčių sistema yra viena svarbiausių verslo aplinkos ir investicinio klimato dedamųjų, todėl dažni jos pakeitimai patys savaime kuria papildomą neapibrėžtumą. O dabartinėmis sąlygomis, kai išorės rizikų ir taip netrūksta, ekonomikai ypač svarbus reguliacinis stabilumas“, – paaiškino ekonomistė.
NT ir taip apmokestinamas reikšmingai?
Ekonomistė primena, kad Lietuva išsiskiria labai aukštu būsto savininkų skaičiumi – nekilnojamojo turto turi beveik 9 iš 10 gyventojų.
Dėl to, pasak jos, bet kokios diskusijos apie platesnį NT apmokestinimą natūraliai sulaukia jautrios visuomenės reakcijos.
„Mano vertinimu, NT mokesčio sistema pirmiausia turėtų išlaikyti balansą tarp fiskalinių poreikių ir socialinio teisingumo.
Pagrindinis gyvenamasis būstas neturėtų būti apmokestinamas taip, kad žmonėms atsirastų papildoma finansinė našta vien dėl turimo gyvenamojo būsto, ypač didmiesčiuose išaugus turto vertei. Tuo metu investicinis, apleistas ar komerciniais tikslais laikomas NT ir taip jau apmokestinamas reikšmingai“, – komentavo pašnekovė.
I. Genytė-Pikčienė dalijosi, kad Lietuva jau yra priėmusi reikšmingų NT apmokestinimo pakeitimų, kurie įsigaliojo šiemet, todėl pirmiausia reikėtų įvertinti jų poveikį biudžeto pajamoms ir rinkai.
„Kadangi savivaldybėms palikta nemažai laisvės nustatyti tarifus, realų fiskalinį efektą matysime tik kitais metais“, – pridūrė ji.
Taršos mokesčių didinimui – pats nepalankiausias metas
Pasak I. Genytės-Pikčienės, ekonomistai dažnai pabrėžia, kad ekonomikos augimas jautriau reaguoja į darbo pajamų ar kapitalo apmokestinimą, o taršos, vartojimo ir turto mokesčių poveikis augimui paprastai yra mažesnis.
„Dėl to aplinkosauginiai mokesčiai dažnai laikomi viena efektyvesnių krypčių didinant biudžeto pajamas“, – paaiškino ji.
Visgi „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė pridūrė, kad Lietuvai svarbu išlaikyti balansą tarp aplinkosauginių tikslų ir konkurencingumo.
„Degalų akcizai jau dabar regione yra santykinai aukšti, todėl pernelyg ryškus jų didinimas, palyginti su kaimyninėmis šalimis, galėtų skatinti degalų pirkimą svetur ir mažinti biudžeto pajamų surinkimą. Dėl to buvo pristabdytas CO2 dedamosios didinimas“, – aiškino ji.
Pašnekovė pridėjo, kad apie šio tipo mokesčius šiemet itin nepalanku kalbėti, nes JAV, Izraelio ir Irano karo bei Hormuzo blokados sukelta energetikos krizė ir taip didina tiek degalų, tiek kitų energetikos nešėjų kainas ekonomikos dalyviams.
„Akcizai degalams šiuo metu mažinami, kalbama jau ir apie ką tik panaikintos šildymo lengvatos sugrąžinimą. Dabartinė situacija, kai energetikos kainos yra padidėjusios, natūraliai riboja erdvę spartesniems pokyčiams šioje srityje. Kita vertus, jos pačios savaime verčia ekonomikos dalyvius keistis ir rinktis mažiau taršias judumo alternatyvas“, – pridūrė specialistė.
Tuo metu Aplinkos ministerija pabrėžė, kad EK pastabą vertina kaip svarbų signalą, tačiau svarbiausias klausimas nėra vien mokesčių padidinimas.
„Svarbu, kad mokestinė sistema aiškiau atspindėtų principą „teršėjas moka“ – kitaip tariant, didesnę aplinkosauginę žalą daranti veikla turėtų patirti didesnius kaštus, o mažiau taršūs sprendimai turėtų tapti ekonomiškai patrauklesni“, – paaiškino ministerijos atstovai.
Ministerija pridėjo, kad nuo šių metų liepos įsigalioja naujas mokestis už sąvartyne šalinamas fosfogipso atliekas. Preliminariai jis kasmet galėtų atnešti apie 1,1 mln. eurų biudžeto pajamų.
„Tokiu būdu siekiama kurti paskatas mažinti atliekų šalinimą sąvartynuose ir ieškoti tvaresnių jų tvarkymo sprendimų. Taip pat siekiama atsisakyti aplinkai kenksmingų subsidijų durpėms, naudojamoms gydymo įstaigose, ir nustatyti mokesčio už naudingąsias iškasenas tarifus priesmėliui ir priemoliui, kurie šiuo metu nėra apmokestinami“, – dalijosi ministerijos specialistai.
Be to, šiuo metu atnaujinamas Nacionalinis oro taršos mažinimo planas.
„Jame vertinama galimybė padidinti mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių tarifus už leidžiamąją taršą į aplinkos orą, įskaitant NMLOJ, NOx ir NH3. Taip pat vertinama, kaip transporto priemonių registracijos mokesčio priemonėmis stiprinti paskatas rinktis mažiau taršias kelių transporto priemones“, – paaiškino ministerijos atstovai.
2026 m. Aplinkos ministerijos duomenys rodo, kad iki 2026 m. kovo 31 d. mokesčio už aplinkos teršimą surinkta 63,37 mln. eurų, t. y., įvykdyta 90 proc. metinio plano, kuris sudaro 70,35 mln. eurų.
Taip pat 2026 m. kovo 31 d. duomenimis, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius surinkta 37,8 mln. eurų, t. y., įvykdyta 86 proc. 2026 m. metinio plano, kuris sudaro 43,88 mln. eurų.
Naujienų portalas tv3.lt dėl komentarų taip pat kreipėsi į finansų ministeriją, tačiau atsakymo kol kas nesulaukė.
Šaltinis: TV3.LT
