Apžvelgusi Lietuvos pažangą Europos Komisija (EK) nemažai kritikos skyrė mūsų šalies sveikatos ir socialinės apsaugos finansavimui. Pasak EK, nepaisant pastaraisiais metais padidėjusių išlaidų, viešasis finansavimas gyventojų ilgalaikei priežiūrai, sveikatos ar socialinei apsaugai ir bendrosioms viešosioms paslaugoms Lietuvoje vis dar gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio. O tai riboja savalaikę ir vienodą prieigą prie kokybiškų paslaugų.
„Eurostat“ duomenimis, 2024 m. Lietuvos išlaidos socialinei apsaugai sudarė 14,7 proc. BVP, kai ES vidurkis siekė 19,6 proc.
Tuo metu sveikatos apsaugai Lietuva skyrė 5,8 proc. BVP, palyginti su 7,4 proc. ES vidurkiu, o išlaidos bendrosioms viešosioms paslaugoms išliko vienos mažiausių ES – 3,6 proc. BVP.
EK taip pat pažymėjo, kad nepakankamas sveikatos sistemos finansavimas ir investicijų į infrastruktūrą trūkumas neigiamai veikia paslaugų prieinamumą bei kokybę.
Anot EK ataskaitos, sveikatos priežiūros įstaigų finansavimo modelis neužtikrina pakankamų pajamų augančiai paslaugų paklausai padengti, todėl didėja Privalomojo sveikatos draudimo fondo deficitas, gydymo įstaigų skolos, o gyventojų išlaidos sveikatos priežiūrai iš savo lėšų išlieka vienos didžiausių ES.
Kritikos sulaukė ir socialinės apsaugos sistema. EK vertinimu, palyginti mažos išlaidos riboja socialinių išmokų poveikį mažinant skurdą ir pajamų nelygybę, o socialinių paslaugų prieinamumą vis dar varžo finansavimo spragos.
Taigi, ką Lietuva jau daro, kad sumažintų skurdą ir pagerintų socialinių paslaugų prieinamumą?
Norint pokyčių reikia didinti mokesčius?
Finansų ministerija (FM) atkreipė dėmesį, kad Lietuvos viešojo sektoriaus išlaidos socialinei apsaugai, sveikatai ir švietimui sudaro didžiąją dalį visų viešųjų finansų – 62 proc.
Pasak ministerijos, kiekvienais metais sudarant valstybės biudžetą didžiausias dėmesys ir papildomi asignavimai taip pat skiriami šiems trims sektoriams, o pastaraisiais metais prisidėjo ir ženklus gynybos sektoriui skiriamų lėšų augimas.
„Nežiūrint į tai, kad vis dar atsiliekame skiriamų lėšų dydžiu skaičiuojant nuo šalies BVP palyginus su ES šalių vidurkiu, socialinės apsaugos sričiai 2026 m. papildomai skirta beveik 1,1 mlrd. eurų (iš viso 12,607 mlrd. eurų); sveikatos apsaugai – 414 mln. eurų (iš viso 4,792 mlrd. eurų)“, – paaiškino FM.
Ministerijos specialistai įvardijo, kad pagrindinė šių sektorių finansavimo atsilikimo nuo ES vidurkio priežastis – surenkamų į atitinkamus biudžetus (Valstybės biudžetą, „Sodrą“, Privalomo sveikatos draudimo fondą) ir per juos perskirstomų pajamų dalis.
„Jei palyginsime ES šalių narių pajamų, perskirstomų per biudžetą, vidurkį, kuris 2024 m. sudarė 39,4 proc. BVP, tai Lietuvoje perskirstomų pajamų dalis tais pačiais metais sudarė ženkliai mažesnę dalį – 33 proc. nuo BVP.
Skirtumas sudaro 6,4 proc. to meto BVP, kas nominalia išraiška sudarytų daugiau nei 5 mlrd. eurų. Todėl, siekiant kuo daugiau skirti prioritetiniams sektoriams – gynybai, socialinei apsaugai, sveikatai, švietimui – lėšų iš biudžeto, labai svarbu auginti į biudžetus surenkamų pajamų apimtį“, – pabrėžė ministerijos atstovai.
Sveikatos apsaugai skiriame per mažai
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paaiškino, kad Lietuva vis dar yra mažiau išsivysčiusi nei daugelis ES valstybių, todėl natūralu tikėtis, kad sveikatos apsaugai ji gali skirti mažiau lėšų.
Kita vertus, ministerijos atstovai pastebėjo, kad Lietuva sveikatai skiria mažiau nei panašaus ekonominio išsivystymo šalys, todėl turėtų galimybių finansavimą didinti.
„Be to, visuomenė sensta, todėl sveikatos priežiūros paslaugų poreikis nuolat auga. Siekiant skirti daugiau lėšų sveikatos apsaugai, reikėtų arba didesnę valstybės biudžeto dalį nukreipti šiai sričiai, arba didinti mokestines pajamas“, – pažymėjo specialistai.
Anot jų, atlikti skaičiavimai rodo, kad jei Lietuva sveikatos apsaugai skirtų panašų finansavimą kaip kitos panašaus ekonominio išsivystymo ir gyventojų senėjimo lygio šalys, 2026 m. ji galėtų papildomai skirti daugiau kaip 330 mln. eurų.
Visgi SAM atkreipė dėmesį, kad pasiekti ES vidurkį būtų labai sudėtinga, tam reikėtų arba reikšmingai didinti mokesčius, arba smarkiai mažinti išlaidas kitoms viešosioms sritims.
„Vis dėlto, jei būtų siekiama tokio tikslo, sveikatos apsaugai reikėtų skirti apie 7,4 proc. BVP, o tai 2026 m. reikštų maždaug 1,68 mlrd. eurų didesnį finansavimą nei numatyta šiuo metu“, – pridūrė ministerijos atstovai.
Kaip mažina gyventojų išlaidas?
Duomenys rodo, kad kalbant apie sveikatos apsaugą trečdalį papildomų išlaidų iš gyventojų kišenės sudaro išlaidos vaistams ir odontologinėms paslaugoms.
SAM atstovai pažymi, kad siekiant mažinti gyventojų išlaidas odontologinėms paslaugoms, svarbiausia yra stiprinti burnos ligų prevenciją ir skatinti žmones aktyviai rūpintis savo burnos sveikata.
„Kasdienė tinkama burnos higiena, sveika mityba bei žalingų įpročių vengimas padeda išvengti daugelio dantų ir burnos ligų, kurių gydymas dažnai reikalauja didelių finansinių išlaidų.
Ne mažiau svarbūs yra reguliarūs profilaktiniai apsilankymai pas odontologą ir burnos higienistą. Ankstyvas problemų nustatymas leidžia jas išspręsti paprasčiau, greičiau ir pigiau, o kai kuriais atvejais – visiškai išvengti sudėtingo gydymo“, – nurodė jie.
SAM primena, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, prie kurios gyventojas yra prisirašęs ir kurioje teikiamos pirminės odontologinės priežiūros paslaugos, už gydytojo odontologo darbą mokėti nereikia – šios išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Pacientui paprastai tenka sumokėti tik už gydymo metu sunaudotas medžiagas, vaistus ir vienkartines priemones.
Kalbant apie paciento išlaidas kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms (MPP) ministerija pabrėžia, kad viešųjų išlaidų suma už viename vaistų ar MPP recepte nurodytą vaisto ar MPP kiekį 2024 m. vidutiniškai sudarė 51,5 euro, o pacientams prisimokėti reikėjo vidutiniškai tik apie 3,89 Eur.
„Mažėjančias paciento išlaidas kompensuojamiesiems vaistams ir didėjantį tokių vaistų prieinamumą, taip pat patvirtina paciento priemokos procentinis santykis nuo visos vaisto pardavimo kainos.
Įvertinus 2019 – 2024 m. PSDF biudžeto lėšų vaistams ir MPP kompensuoti, pacientų priemokos ir padengiamos paciento priemokos sumos santykį (mln. eurų), paciento priemokos procentinis santykis nuo visos pardavimo kainos per nurodytą laikotarpį gerokai sumažėjo: 2019 m. šis santykis buvo 6,7 proc., o 2024 m. – 4 proc.“ – paaiškino SAM atstovai.
Pasak jų tokį pacientų priemokų mažėjimą lėmė valstybės taikomos priemonės:
- Paciento priemokų dengimas valstybės biudžeto lėšomis mažas pajamas ir 75 metų ir vyresniems asmenims
- Paciento priemokų krepšelis, kurį sudarančią sumą surinkus (2026 m. jis sudaro 70,02 euro), visiems pacientams (nepriskirtiniems pirmiau nurodytoms grupėms) valstybės biudžeto lėšomis dengiamos visos vaisto, įsigyjamo su mažiausia priemoka, išlaidos, t. y. pacientas nieko nemoka.
- Fiksuotos didžiausios priemokos vaistams ir MPP (5,87 euro vaistams ir 20,33 euro MPP)
- 100 proc. bazinės (valstybės dengiamos) kainos kompensavimo lygio nustatymas visiems į kompensavimo sąrašus įrašytiems vaistams.
Ministerija nurodė, kad išanalizavus nuo 2025 m. skelbiamus išsamius vaistinių pardavimų duomenis, paaiškėjo, kad didžiąją dalį namų ūkio išlaidų vaistinėse sudaro išlaidos nereceptiniams vaistams (apie 29 proc.) ir kitoms vaistinių prekėms, t. y. maisto papildams (apie 20 proc.), medicinos prietaisams, higienos, kosmetikos ir kitoms priemonėms, kai paciento priemokos už kompensuojamuosius vaistus sudaro tik 3,6 proc.
„Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos receptiniams nekompensuojamiesiems vaistams taip pat sudaro apie 29 proc., planuojama plėsti šio statistinio tyrimo panaudojimo galimybes: aiškintis, kokių terapinių grupių vaistų įsigyjama daugiausia savo lėšomis, taip pat vertinti, kokie konkretūs pvz. nereceptiniai vaistai yra suvartojami, ir pagal gautus duomenis priimti atitinkamus sprendimus dėl tam tikrų grupių vaistų prieinamumo gerinimo“, – atkreipė dėmesį SAM specialistai.
Socialinei apsaugai – didžiausia biudžeto dalis
Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) specialistai pritarė, kad Lietuvos išlaidos socialinei apsaugai nuosekliai auga.
Pasak jų, šiuo metu išlaidos socialinei apsaugai siekia 14,6 proc. nuo BVP, tai sudaro apie 13 mlrd. eurų ir yra didžiausia biudžeto dalis.
„Didžiausia išlaidų dalis – senatvės socialinio draudimo pensijos – 6,9 mlrd. eurų“, – skaičiavo ministerijos atstovai.
SADM primena, kad siekiant mažinti skurdą ir pajamų nelygybę per pastaruosius kelerius metus papildomai indeksuotos įvairios išmokos, socialinė parama, didėjo finansavimas valstybinio socialinio draudimo bendrajai pensijos daliai, valstybinėms pensijoms ir kitoms išmokoms.
Pavyzdžiui, nuo 2026 m. pasikeitė socialinių išmokų bazinių dydžių apskaičiavimo tvarka – jie dabar siejami su kainų ir vidutinio darbo užmokesčio pokyčiais.
Pasak ministerijos atstovų, taip siekiama užtikrinti, kad įvairių išmokų, tokių kaip vaiko pinigai, socialinės pašalpos, šalpos pensijos ar būsto šildymo kompensacijos, perkamoji galia neatsiliktų nuo ekonominių pokyčių.
„Pakeitus bazinių socialinių išmokų dydžių indeksavimo tvarką, šie dydžiai 2026 m. tapo 5–6 proc. didesni: bazinė socialinė išmoka – 74 eurai (padidinta 5,7 proc. lyginant su 2025 m.), šalpos pensijų bazė – 261 euras (padidinta 5,2 proc.), tikslinių kompensacijų bazė – 219 eurų (padidėjo 5,3 proc.), valstybės remiamų pajamų dydis – 233 eurai (padidėjo 5,4 proc.). Neįgyvendinus šių pakeitimų baziniai dydžiai būtų didėję vos iki 1 proc.“ – pažymėjo SADM.
SADM nurodo, kad su bazine socialine išmoka susijusias išmokas, kompensacijas ir socialinę paramą gauna daugiau nei 600 tūkst. asmenų, šalpos išmokas – apie 70 tūkst. asmenų, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijas – apie 119 tūkst. asmenų.
Su valstybės remiamų pajamų dydžiu susijusias išmokas ir socialinę paramą: papildomai skiriamą išmoką vaikui vidutiniškai per mėnesį gauna apie 39 tūkst. vaikų, socialinę pašalpą – 62 tūkst. asmenų, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas – 180 tūkst. asmenų, socialinę paramą mokiniams – 116 tūkst. asmenų ir kt.
Pokyčiai aktualūs tūkstančiams gyventojų
Ministerijos atstovai pažymi, kad bazinių socialinių išmokų indeksavimo tvarkos keitimas ir toliau nuosekliai kasmet užtikrins spartesnį socialinių išmokų indeksavimo tempą.
Siekiant, kad parama būtų taiklesnė ir pasiektų labiausiai pažeidžiamus gyventojus, pakeisti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams, Išmokų vaikams, Vaiko išlaikymo išmokų ir kiti įstatymai.
Nuo šių metų didesnė parama numatyta vaikus auginančioms šeimoms, vienišiems asmenims, priešpensinio amžiaus gyventojams ir žmonėms su negalia. Ministerija nurodo, kad pakeitimų naudą pajus apie 15 tūkst. asmenų.
Taip pat nuo birželio 1 d. įsigaliojo Išmokų vaikams įstatymo pakeitimai, kuriais padidinta valstybės parama šeimoms, auginančioms vaikus: išplėsta išmokos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai gavėjų aprėptis ir išmoka vaiko priežiūrai skiriama visiems vaikus auginantiems tėvams (įtėviams), globėjams, neturintiems pakankamo socialinio draudimo stažo ir teisės gauti vaiko priežiūros išmoką iš „Sodros“.
Įsigaliojus įstatymo nuostatoms, išmoką vaiko priežiūrai papildomai gaus apie 1700 asmenų.
Be to, ministerija nurodo, kad nuo birželio 1 d. padidintas vienkartinės išmokos gimus vaikui dydis nuo 11 iki 14 BSI (nuo 814 iki 1036 eurų). Didesnę vienkartinę išmoką gimus vaikui kasmet gaus apie 18 tūkst. asmenų.
Nuo birželio 1 d. taip pat išplėstas vaiko priežiūros kompensacinės išmokos gavėjų ratas – ją gali gauti ne tik dirbantys, bet ir besimokantys ar studijuojantys tėvai bei globėjai. Tikimasi, kad papildomai išmoka pasieks apie 100 asmenų.
Nuo liepos 1 d. vaiko išlaikymo išmoka didės nuo 133,2 iki 185 eurų per mėnesį. Didesnės išmokos sulauks apie 17 tūkst. vaikų, augančių nepilnose šeimose.
„Sodros“ senatvės socialinio draudimo pensijas gauna apie 635 tūkst. asmenų, socialinio draudimo negalios pensijas – apie 133 tūks. asmenų, vienišo asmens išmokas – apie 240 tūkst. asmenų, šalpos išmokas – apie 75 tūkst. asmenų, išmokas vaikams – apie 513 tūkst. asmenų, individualios pagalbos išlaidų kompensacijas – apie 123 tūkst. asmenų ir kt.
Šiemet vidutinės senatvės pensijos didėjimas siekia 12 proc. ir išlaiko iki tol buvusį pensijų augimo tempą, kai pensijos indeksuojamos dviženkliu procentu.
2025 m. 75 proc. gyventojų bent kartą gavo kokią nors socialinio draudimo, socialinės paramos išmoką, pensiją ar kitą piniginę socialinę pagalbą.
Šaltinis: TV3.LT
