Vilniaus Antakalnio kapinės – vieta, kuri priglaudė ne vieną Lietuvą kūrusią, gynusią ir garsinusią asmenybę. Čia amžinojo poilsio atgulė scenos grandai, aktoriai, rašytojai, politikai bei visuomenės veikėjai. O šviesus jų atminimas amžiams liko įsirėžęs mūsų atmintyje.
Antakalnio kapinėse anapilin iškeliavusių garsių Lietuvos žmonių atminimą pažymi ir įvairios su jų profesija susijusios statulos bei monumentai.
Palaidoti žymiausi šalies menininkai ir visuomenės veikėjai
Šiose kapinėse atskirą atminimo vietą, dar vadinamą menininkų kalneliu, turi Lietuvos meno kultūrą kūrę aktoriai, muzikantai bei rašytojai
Vienas iš jų, aktorius ir televizijos laidų vedėjas Vytautas Šapranauskas, ant kurio antkapio galime išvysti kėdę ir ant jos padėtą kaukę. Vienas geriausių šalies humoristų mirė 2013-ųjų balandžio 18 d. Vilniuje. Žinomas aktorius mokėsi Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. Ilgą laiką dirbo TV3 televizijos laidose. Vedė laidas „Šapro šou“, „Puikusis šou“, „Šok su manimi“, „Chorų karai“, „Auksiniai svogūnai“.
Visai netoli palaidotas ir teatro, televizijos ir kino aktorius Arūnas Storpirštis. Aktorius amžinojo poilsio iškeliavo 2018 m. lapkričio 6 dieną. Staigi mirtis vyrą užklupo vakare. Šeima vežė aktorių į ligoninę, tačiau medikai buvo bejėgiai: garsaus vyro išgelbėti nepavyko.
A. Storpirštis gimė 1950 metais Vilniuje, 1975-aisiais baigė Lietuvos valstybinės konservatorijos (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) aktorių laidą. Tais pačiais metais jis pradėjo dirbti Jaunimo teatre sostinėje ir šio teatro trupei priklausė iki pat mirties.
Kiek toliau Antakalnio kapinėse palaidotas ir operos solistas bei pedagogas Virgilijus Noreika. Gimė 1935 m., o mirė 2018 m. Dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Aktyviai koncertavo ir Lietuvoje, ir užsienyje, už savo veiklą yra apdovanotas daugybe apdovanojimų.
V. Noreika yra dainavęs daugelyje pasaulio teatrų scenose: Maskvos didžiajame teatre, Berlyno valstybės operoje, Paryžiaus „Grand Opera“, Buenos Airių „Teatro Colon“, Stokholmo, Sofijos, Belgrado, Budapešto, Bukarešto, Varšuvos, Prahos, Bratislavos, Kijivo, Minsko, Talino, Rygos, Čikagos lietuvių operoje ir kitose scenose. Virgilijus Noreika atliko ir solinius koncertus, jų yra surengęs daugiau kaip 700.
Visai netoli ilsisi ir poetas, eseistas, vertėjas ir visuomenės veikėjas Marcelijus Martinaitis. Jis gimė 1936 m. Raseinių rajone, o mirė 2013 m. Vilniuje. Daugiausiai kūrė senosios kaimo pasaulėžiūros susidūrimo su moderniu pasauliu tema. Per gyvenimą išleido dešimt poezijos rinkinių. Jo vardu pavadinta Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešoji biblioteka.
Šiose kapinėse palaidotas ir lietuvių muzikantas, dainuojamosios poezijos kūrėjas ir atlikėjas, režisierius, televizijos laidų vedėjas Vytautas Kernagis. Velionis gimė 1951 m. ir po sunkios ligos mirė 2008 m. Vilniuje. Yra laikomas dainuojamosios poezijos pradininku Lietuvoje. 1978 m. įrašė pirmąją Lietuvoje dainuojamosios poezijos plokštelę. Per gyvenimą sukūrė maždaug 200 dainų.
Savo poilsio vietą Antakalnio kapinėse atrado ir poetė, eilėraščių vaikams kūrėja Janina Degutytė. Rašytoja gimė 1928 m, o mirė 1990 m. Rašyti eilėraščius pradėjo dar būdama dešimties. Baigė VU ir buvo lietuvių kalbos bei literatūros specialistė.
Paėjus kiek toliau nuo J. Degutytės kapo, galime rasti ir Lietuvos humoristo – ekonomikos mokslų daktaras Vytauto Šerėno antkapį. V. Šerėną visi puikiai atsimena kaip „Dviračio žinių“ vedėją. Humoristas mirė 2019-ųjų kovo 10 d., sulaukus 59-erių, staiga sustojus širdžiai.
Čia palaidotas ir prieš keletą metų anapilin iškeliavęs teatro režisierius Rimas Tuminas. Žymus teatro režisierius gimė 1952 m., o mirė 2024 m. Režisierius paskutiniais savo gyvenimo metais sirgo onkologine liga. R. Tuminas buvo vienas Vilniaus mažojo teatro steigėjų, 1994 metais jis apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.
R. Tuminas 1974-aisiais baigė TV režisūrą Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabartinė Lietuvos muzikos ir teatro akademija), 1978-aisiais baigė režisūrą A. Lunačiarskio teatro meno institute Maskvoje. 1979-1994 jis dirbo režisieriumi ir vyriausiuoju režisieriumi Lietuvos valstybiniame akademiniame dramos teatre (dabartinis Lietuvos nacionalinis dramos teatras), vėliau metus jam vadovavo.
Antakalnio kapinėse poilsio atgulė ir po sunkios ligos anapus iškeliavusi legendinė Lietuvos estrados žvaigždė Nelly Paltinienė. Estrados žvaigždė palaidota kartu su savo vyru Arvydu Paltinu, o jų kapą puošia išskirtinė bangos skulptūra. Dar prieš mirtį N. Paltinienė svajojo, kad jos pelenai būtų išbarstyti jūroje, visgi to neleidžia Lietuvos įstatymai, todėl jos kapavietėje ir buvo pastatyta įspūdinga skulptūra. N. Paltinienės gyvybė užgeso 2020 m.
Praėjusiais metais, eidamas 73-iuosius metus, mirė Lietuvos aktorius, režisierius ir muzikantas Kostas Smoriginas, kuris į paskutinę kelionę taip pat buvo išlydėtas Antakalnio kapinėse. Žymus vyras 1975–1999 metais ir nuo 2004-ųjų buvo Jaunimo teatro aktorius ir režisierius. Reikšmingiausius vaidmenis sukūrė D. Tamulevičiūtės ir Eimunto Nekrošiaus spektakliuose, nuo 1976-ųjų vaidino kine, režisavo spektaklius įvairiuose Lietuvos teatruose.
Studijuodamas pradėjo kurti dainas pagal lietuvių poetų žodžius, tapo vienu iš dainuojamosios poezijos kūrėjų. 1995 metais kartu su aktoriais Sauliumi Bareikiu ir Olegu Ditkovskiu subūrė „Aktorių trio“, koncertavo Lietuvoje ir užsienyje, išleido keletą albumų, nuo 2000-ųjų ėmė rengti solinius koncertus.
1987 metais Kostas Smoriginas apdovanotas TSRS valstybine premija, 2000-aisiais už Makbeto vaidmenį to paties pavadinimo E. Nekrošiaus spektaklyje apdovanotas „Kistoforu“. 2001 metais K. Smoriginas įvertintas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, 2007-aisiais jam įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius.
Netoli palaidota ir muzikologė, laidų vedėja Zita Kelmickaitė, kuri, eidama 71-uosius metus, mirė 2023 m. 1974 metais Z. Kelmickaitė pradėjo dirbti Lietuvos radijuje, ten, o vėliau ir televizijoje kūrė laidas apie muziką, lietuviškus papročius, tradicijas, kultūrą, rašė scenarijus filmams.
Z. Kelmickaitė apdovanota Jono Basanavičiaus, Vyriausybės meno premijomis, 2000 metais jai skirtas Gedimino ordino Riterio kryžius, 2018 metais – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius.
2020 metais Z. Kelmickaitei suteiktas pirmo lygio Kauno rajono garbės ženklas. Dvi kadencijas ji dirbo Vilniaus miesto savivaldybės taryboje – nuo 2003-iųjų iki 2010-ųjų. Į ją buvo išrinkta pagal A. Zuoko koalicijos bei Liberalų ir centro sąjungos sąrašus.
Čia ilsisi ir Lietuvos operos primadona Irena Jasiūnaitė, kurios gyvybė užgeso 2021 m., tuo metu moteris ėjo 97-uosius metus. Lietuvos operos scenoje I. Jasiūnaitė dainavo 35 metus, turėdama gražų, skambų balsą, puikius artistinius gabumus ir išvaizdą sukūrė 58 vaidmenis. Ryškiausias iš jų – Karmen, scenoje atliktas per 100 kartų.
I. Jasiūnaitė yra dainavusi Rygoje, Taline, Minske, Varšuvoje, koncertuodavo daugelyje tuometės Sovietų sąjungos miestų. Labai mėgdavo dainuoti Vakarų Europos klasikų kūrinius, rusų kompozitorių romansus. Lietuvos radijuje solistė yra įdainavusi pluoštą lietuvių liaudies dainų, kurios jai, aukštaitei, gimusiai ir augusiai Rokiškyje, buvo labai brangios.
Antakalnio kapinėse ateiti pagerbti galima ir poeto, dramaturgo, visuomenės veikėjo Justino Marcinkevičiaus, kuris po sunkios traumos mirė 2011 m. Čia poetas palaidotas kartu su savo žmona Genovaite Marcinkevičiene, kurios gyvybė užgeso 2014 m.
Visuotinės lietuvių enciklopedijos duomenimis, J. Marcinkevičius Aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje, atkuriant Lietuvos nepriklausomybę (1988 Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, 1988–89 Sąjūdžio Seimo tarybos narys). Savo laiku J. Marcinkevičius išleido ne vieną eilėraščių rinkinį, knygas vaikams. 1993 m. poetui buvo įteiktas Gedimino ordino Komandoro kryžius, o 1997 m. ir Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius. 2003 m. J. Marcinkevičius įteiktas Vytauto Didžiojo ordino Didysis Kryžius.
Ypatingai Antakalnio kapinėse pagerbti ir mirusieji, kurie po mirties savo kūnus paaukojo mokslui. Čia amžinojo poilsio atgulė 27 asmenys, kurie išreiškė norą būti palaidoti universiteto numatytoje vietoje.
