Finansų ministerija tikina, kad šiuo metu svarbiausias tikslas – stabiliai įgyvendinti jau priimtus mokestinius pakeitimus ir išlaikyti sistemos stabilumą. Tačiau ekonomistai nesutaria, ar toks atsargumas yra teisingas kelias. Vieni pabrėžia stabilumo svarbą investuotojams, kiti įspėja, kad per didelė mokestinė našta gali paskatinti verslą ir talentus ieškoti palankesnių sąlygų už Lietuvos ribų.
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto docentas Andrius Jaržemskis ir Vilniaus universiteto Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedros vedėjas Algirdas Bartkus.
Naujienų portalo tv3.lt žurnalistės Urtės Pangonytės straipsnyje buvo pateiktas ir Finansų ministerijos komentaras apie Tarptautinio valiutos fondo siūlomus pakeitimus. Komentaras skambėjo taip: „Šiuo metu pagrindinį dėmesį skiriame sklandžiam jau priimtų sprendimų įgyvendinimui, išlaikant mokestinės sistemos stabilumą.“
Komentaras gana abstraktus, tačiau leidžia suprasti, kad bent jau kol kas artimiausiu metu didesnių mokestinės sistemos pokyčių nebus. Ar manote, kad toks delsimas yra tikslingas, ar vis dėlto, jūsų vertinimu, reikėtų veikti čia ir dabar, nors tie sprendimai ir nebūtų populiarūs?
A. Jaržemskis: Tiek vietos verslui, tiek investuotojams svarbus ir toks aspektas, kaip šalies pastovumas. Labai dažni pokyčiai, kai kasmet viskas peržiūrima, kai vyksta savotiški amerikietiški kalneliai – tai kyla, tai leidžiasi, nėra patrauklus dalykas.
Jeigu nuolat vyksta kalbos, kad viskas yra peržiūrima, investuotojai tikrai gali, kaip ir minėta, pasirinkti aplinkines šalis. Mokesčiai paskutiniu metu gana ženkliai pakelti. Žiūrėkime – pelno mokestis buvo 15 proc., paskui 16 proc., dabar jau 17 proc. Ir sakoma, kad jis vis dar mažas.
Tarptautinis valiutos fondas taip sako, tačiau pasižiūrėkime į detales. Lenkijoje iš pirmo žvilgsnio jis yra 19 proc., tačiau jo nereikia mokėti, jeigu akcininkas nepasiima pelno dividendų forma. Kol pinigai yra įmonėje, kol ji investuoja juos į apyvartines lėšas, investuoja į plėtrą, investuoja į augimą, pelno mokesčio iš viso nėra.
Estijoje pelno mokesčio taip pat nėra tol, kol akcininkas neišsimoka dividendų. Šitą reikia pasakyti visiems, kad būtume tame pačiame puslapyje. Nes pasakyti, kad mes turime tik 17 proc., o Lenkija turi 19 proc., nėra visiškai teisinga komunikacija.
Dėl gyventojų pajamų mokesčio vėlgi reikėtų žiūrėti visą mokestinę bazę. Šiandien turime progresinį mokestį, kur aukščiausias tarifas siekia 32 proc. nuo tam tikro pajamų lygio. Turint omenyje ir „Sodrą“, jau turime beveik du trečdalius viso darbo užmokesčio apmokestinto, tai yra atiduoto valstybei.
Ar daug pasaulio valstybių apmokestina du trečdalius pajamų? Turbūt ne. Todėl šioje vietoje detalės yra labai svarbios, kad matytume visą vaizdą, o ne tik ištrauktume iš konteksto du skaičius ir pasakytume: „Pas jus mokesčiai maži.“ Verslo požiūriu mokesčiai Lietuvoje jau yra per dideli.
Eksportas yra tai, kas visą laiką kėlė Lietuvą, kas leido įmonėms augti, kas pritraukė talentus, kas mažino emigraciją ir kas dabar pritraukia naujų žmonių bei specialistų. Tai yra tai, kas valstybę veda į priekį.
Turime, pavyzdžiui, situaciją, kai, palyginti su praėjusiais metais, fizinių prekių eksportas sumažėjo apie 4,8 proc. Lietuvoje pagamintų prekių eksportas mažėja, o paslaugų eksportas auga.
Tačiau jeigu Lietuvoje bus toliau keliamas pelno mokestis ar gyventojų pajamų mokestis, reikia suprasti, kad pinigai yra kaip vanduo – jie teka ten, kur yra geriausia vaga. Jau šiandien matau duomenis, kad nemažai lietuviškų įmonių steigiasi Lenkijoje, ypač paslaugų sektoriuje.
Nesunku pakeisti įmonės rezidavimo vietą. Jeigu darbas susijęs su paslaugomis, aukštesne pridėtine verte ar intelektinėmis paslaugomis, darbuotojas gali sėdėti prie kompiuterio, būti rezidentas Lenkijoje ir ten mokėti mokesčius. Tuomet pinigai Lietuvoje apskritai nebelieka.
Kodėl „Facebook“ ir „Ryanair“ savo registracijas bei rezidencijas turi Airijoje? Kai kalbame apie verslo lygmenį, reikia suprasti, kad pinigai labai greitai gali ištekėti iš Lietuvos taip pat, kaip jie čia kaupėsi pastaruosius 20 metų.
Tokius siūlymus reikia vertinti atidžiai?
Naujienų portalas tv3.lt kiek ankščiau rašė, kad siekiant stabilizuoti viešosios skolos augimą, TVF ekspertai Lietuvai rekomenduoja didinti mokesčius ir mažinti išlaidas.
Fondo vertinimu, Lietuvoje mokestinės pajamos tebėra santykinai mažesnės nei daugelyje Europos valstybių, o galimybės reikšmingai mažinti išlaidas nebloginant pagrindinių viešųjų paslaugų kokybės yra ribotos.
„Todėl fiskalinio tvarumo stiprinimas pirmiausia turėtų remtis ilgalaikėmis pajamų priemonėmis – plečiant nekilnojamojo turto mokesčio bazę ir didinant tarifus, stiprinant gyventojų pajamų mokesčio progresyvumą, ribojant pelno mokesčio ir akcizų lengvatas, taip pat mažinant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį“, – nurodė TVF ekspertai.
Visgi finansų ministerija nurodė, kad TVF ekspertų pateiktas įžvalgas ir rekomendacijas, susijusias su viešųjų pajamų didinimu mokestinėmis priemonėmis, vertina kaip pasvertus siūlymus toliau stiprinti viešųjų finansų tvarumą.
Visgi ministerija atkreipia dėmesį, kad mokesčius didinti reikia saikingai ir nuosekliai.
„Tačiau didėjančių ilgalaikių struktūrinių ir geopolitinių iššūkių kontekste, svarbu, kad sprendimai mokesčių politikos srityje ir toliau būtų priimami laikantis nuoseklaus ir subalansuoto požiūrio“, – paaiškino ministerijos atstovai.
Jie taip pat priminė, kad nuo šių metų pradžios įsigaliojo 2025 m. pirmąjį pusmetį priimti mokesčių sistemos pakeitimai. Tuo metu naujų esminių pakeitimų artimiausiu metu ministerija tikina neplanuojanti.
„Atidžiai stebėdami ekonominį ir geopolitinį kontekstą, šiuo metu pagrindinį dėmesį skiriame sklandžiam jau priimtų sprendimų įgyvendinimui, išlaikant mokestinės sistemos stabilumą“, – įvardijo Finansų ministerijos atstovai.
Įmonėse – itin sudėtinga situacija
Lietuvos darbo rinkoje – atvėsimo signalai. Apie darbo rinkos lėtėjimą rodo ir Užimtumo tarnybos duomenys – šių metų pirmąjį ketvirtį 26 šalies įmonės pranešė apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus ir įspėtus 1205 darbuotojus – dvigubai daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
2026 m. kovą, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, bedarbių skaičius Lietuvoje padidėjo 6,6 proc., nors viso pirmojo ketvirčio dinamika dar išliko pozityvi.
Nerimo ženklų netrūko ir prasidėjus antrajam ketvirčiui – vien balandį apie planuojamus grupės darbuotojų atleidimus Užimtumo tarnybą informavo 12 įmonių, pranešusių apie 514 numatomų atleisti darbuotojų. Daugiausia grupės darbuotojų atleidimų šiemet registruota apdirbamosios gamybos sektoriuje, kur jau įspėta apie 800 darbuotojų.
„Pramonės įmonėse situacija šiuo metu sudėtingiausia – darbuotojų skaičius čia mažėja sparčiausiu tempu nuo 2010 m. pabaigos, fiksuojant 3,1 proc. kritimą. Šią tendenciją lemia išaugę darbo kaštai, mažėjantis konkurencingumas ir vangus euro zonos pramonės aktyvumas. Papildomą spaudimą taip pat sukelia išoriniai veiksniai, įskaitant prekybos apribojimus bei tarifus“, – komentuoja „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Apie didėjantį verslo atsargumą leidžia spręsti ir laisvų darbo vietų struktūra. Užimtumo tarnybos duomenimis, kovą laisvų darbo vietų skaičius per metus padidėjo 13 proc., tačiau sparčiausiai augo terminuotų darbo vietų segmentas – tokių pasiūlymų skaičius padidėjo 18 proc., kai neterminuotų darbo vietų – tik 7 proc.
„Kai įmonės dažniau renkasi terminuotas darbo vietas, tai paprastai rodo didesnį neapibrėžtumą dėl ateities užsakymų ir atsargesnį požiūrį į ilgalaikį darbuotojų samdymą“, – pažymi A. Izgorodinas.
Šaltinis: TV3.LT
