Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad yra duomenų, jog Rusija planuoja tam tikras selektyvias kinetines operacijas prieš kaimynines valstybes. Ekspertai teigia, jog toks Rusijos ėjimas parodo Vladimiro Putino desperaciją bei mėginimą sutrikdyti NATO sąjungininkų bei Europos Sąjungos paramą Ukrainai. Tiesa, nors grėsmės yra realios, ekspertai taip pat priduria, jog vargu, ar Putinas išdrįstu peržengti NATO 5-ojo straipsnio ribas.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorė, prof. Margarita Šešelgytė aiškina, kad gautas prezidento įspėjimas susijęs su pastaruoju metu esančia situacija kare Ukrainoje, kur iniciatyvą į rankas parėmė būtent ukrainiečiai. O dėl to Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susiduria su spaudimu iš vidaus.
„Kalbama apie oligarchų spaudimą, visuomenė jaučia tam tikrą nusivylimą vykstančiu karu ir tam tikrą netgi paniką, ypač dėl ekonomikos. Neaišku, kaip toliau situacija klostysis ir kuomet Putinas pralaimi mūšio lauke konvencinėmis priemonėmis, jis grasina hibridinėmis priemonėmis“, – komentavo M. Šešelgytė.
Be to, VU TSPMI direktorės teigimu, paskutinis NATO viršūnių susitikimas parodė, jog vienybė ir parama Ukrainai bus tęsiama, todėl tikėtina, kad V. Putinas gali bandyti patestuoti Vakarų vienybę hibridinėmis atakomis.
Lietuvos kariuomenės atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis antrina, kad dėl sėkmingų ukrainiečių atakų, puolant rusų energetinius objektus, naftos perdirbimo, gabenimo ir pilstymo infrastruktūrą bei kitus objektus, V. Putinas „įsivarė save į kampą“.
Tad eskaluodamas situaciją Baltijos valstybėse bei Lenkijoje, pasak V. Malinionio, V. Putinas gali mėginti palaužti paramą Ukrainai bei parodyti Kremliaus elitui bei visuomenei apie neva vykstančias sėkmingas operacijas.
„Aš labai abejoju, ar jis (V. Putinas – aut. past.) norės peržengti NATO 5-ojo straipsnio ribą. Manau, kad, jeigu ir eskaluosis, gali būti, kad strateginiai kokie nors objektai bus atakuojami, galbūt kokie nors neramumai pasienio zonose, pavyzdžiui, Suvalkų koridoriuje. Tai tokios limituotos operacijos galimos, sakykime, pilkoje zonoje, kad nebūtų akivaizdu, jog čia yra akivaizdi agresija iš Rusijos“, – komentavo V. Malinionis.
Savo ruožtu M. Šešelgytė, kalbėdama apie galimas grėsmes pažymi, kad jos gali būti labai įvairios.
„Kalbama apie hibridines atakas, apie netikros vėliavos operacijos, kuomet gali būti bandoma pateikti, kad per mūsų šalis skrenda ukrainietiški dronai“, – kalbėjo M. Šešelgytė.
„(…) Hibridinių operacijų esmė yra netikėtumas, nes, jeigu mes žinosime, tai pasiruošime ir nieko nepadarys. Tad gali būti ir dronai, ir kokios nors provokacijos pasienyje, mes, pavyzdžiui, turime tokį dalyką kaip Kaliningrado tranzitas, tai potencialių pažeidumų yra labai daug“, – sako M. Šešelgytė.
M. Šešelgytė taip pat pažymėjo, kad reaguojant į galimas hibridines atakas, itin svarbu, kad NATO ir Europos Sąjungos lyderiai nepasiduotų rusų provokacijoms ir nenutrauktų paramos Ukrainai.
Įvertino Lietuvos pasiruošimą galimoms Rusijos grėsmės
VU TSPMI direktorė pastebi ir tai, jog nepaisant ir jau anksčiau Lietuvoje įvykusių provokacijų, į šalį įskridus meteorologiniams balionams ar dronams, visgi apsisaugoti 100 proc. nuo hibridinių atakų, pasak politologės, yra neįmanoma.
Todėl politologė pabrėžia, kad išgirdus apie, pavyzdžiui, gresiantį oro pavojų, gyventojai turėtų į tai reaguoti rimtai ir sekti valstybinių institucijų perduodamus nurodymus.
„(Lietuvos– aut. past.) radarų galimybės nėra tokios stiprios ir pagaliau numušti (objektus – aut. past.) ne visada įmanoma. Tai ir nuo oro sąlygų priklauso ir, pavyzdžiui, iš kur skrenda (objektai). Jeigu mes kalbame apie oro balionus, tai erdvė nuo Baltarusijos sienos iki Lietuvos yra labai tankiai apgyvendinta.
Tai bet kokio baliono numušimas sąlygoja, kad jis kris kur nors ant gyvenvietės ir gali būti žmonių aukų“, – akcentavo M. Šešelgytė.
Tuo metu V. Malinionis pripažįsta, kad šiuo metu Lietuva didžiausių sunkumų turi susiduriant su dronų grėsmėmis, todėl, jei Rusija surengtų tokio tipo provokacijas, pažeidžiami objektai Lietuvoje papuola į labai aukštą riziką.
Todėl atsargos pulkininkas pabrėžia, kad siekiant atbaidyti Rusiją nuo galimų provokacijų reikėtų stiprinti Lietuvos ir NATO sąjungininkų pasiruošimą.
„Norėtųsi daugiau organizuojamų pratybų Baltijos valstybėse, Lenkijoje, galbūt ir Suomijoje, jūroje, sausumoje, oro erdvėje, ginkluotė didesnė permetama į šiuos regionus. (…) Situacija nėra gera ir reikia ruoštis visokiems įmanomiems variantams. Tą turėtų paaiškinti ir mūsų Lietuvos vadovai, kas yra daroma. Prezidentas įvardijo grėsmes, pasidalino žvalgybine informacija, tačiau veiksmų nelabai išgirdau, ką pasakė, tai turėtų pasakyti“, – komentavo V. Malinionis.
Rusija planuoja kinetines operacijas prieš kaimynines valstybes
Šalies vadovas Gitanas Nausėda sako, kad yra duomenų, jog Rusija planuoja tam tikras selektyvias kinetines operacijas prieš kaimynines valstybes. Vis tik, prezidento teigimu, Ukrainą užpuolusi šalis nėra pajėgi vykdyti karinių operacijų dviem frontais. Kartu jis priduria, kad Lietuva ruošiasi galimoms provokacijoms.
„Šiandien, be abejo, turime duomenų, kad Rusija planuoja tam tikras selektyvias kinetines operacijas prieš kaimynines valstybes, neįvardijant konkrečiai tik Lietuvos, Lenkijos ar Estijos. Tačiau šiuo metu Rusija nėra pajėgi vykdyti plataus masto karinių operacijų dviem frontais – tai daugiau nei akivaizdu, nes jai stinga pajėgumų net ir viename fronte, Ukrainoje“, – interviu TV3 Žinioms teigė G. Nausėda.
„Vis dėlto provokacijos yra galimos ir joms ruošiamės. Disponuodamas iš tarnybų gauta informacija, aš sukviečiau visas už saugumą atsakingas institucijas. Kadangi gauname signalų apie grėsmes būtent kritinei infrastruktūrai, sustiprinome svarbiausių energetikos ir transporto objektų apsaugą. Šiam tikslui pasitelkta ir kariuomenė, ir tikiuosi, kad tai veiks sėkmingai“, – aiškino jis.
Pasak G. Nausėdos, jei Rusija užpultų bet kurią NATO valstybę, šalis sulauktų griežto Aljanso atsako.
„Pirmiausia nustokime kalbėti apie tai, kad grėsmė kyla tik atskiroms mūsų kaimyninėms šalims. Tokie pasisakymai nėra konstruktyvūs. Ką reikštų Rusijos intervencija prieš vieną ar kitą NATO šalį? Tai reiškia, kad Rusija puola visą NATO. Jei tai nutiktų – tikiuosi, niekada nenutiks – tai jau reikštų nebe faktą, kad Rusija užpuolė vieną NATO valstybę, bet, kad Rusija užpuolė visą NATO su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis ir labai rimtu bei solidžiu NATO atsaku“, – sakė prezidentas.
Vokietija: Rusija jau ruošiasi naujiems puolimams, grėsmė kyla Baltijos šalims
Rusija rengiasi tolesnei agresijai, kuri galėtų būti nukreipta prieš Baltijos šalis, Moldovą ir kitas vietas Europoje, o NATO ir toliau palaiko pakankamą atgrasymo lygį, trečiadienį per spaudos konferenciją Berlyne pareiškė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.
„Matome aiškių įrodymų, kad Rusija ruošiasi tolesnei agresijai. Ji peržengia Ukrainos ribas, kelia grėsmę Baltijos šalims, Moldovai ir kitoms Europos dalims“, – sakė F. Merzas.
Pasak kanclerio, Vokietija jau yra Rusijos hibridinio karo, įskaitant sabotažo, šnipinėjimo veiksmus ir kibernetines atakas prieš informacinius tinklus, taikinys.
„Susiduriame su didelio masto sabotažo veiksmais, bandymais šnipinėti ir atakomis prieš mūsų informacinius tinklus. Visa tai yra hibridinio karo prieš Vokietiją formos“, – pabrėžė F. Merzas.
Jis pakartojo savo ankstesnį saugumo padėties vertinimą: „Mes gyvename dar ne karo būsenoje, bet jau ir ne taikoje“.
F. Merzas apibūdino Vokietiją kaip vieną iš pagrindinių Rusijos hibridinės kampanijos taikinių dėl jos geostrateginės padėties Europos centre. Tuo pačiu metu, pasak jo, šalis sparčiai atkuria savo gynybos pajėgumus.
Pranešė apie galimas provokacijas
ELTA primena, kad birželį Vidaus reikalų ministerija (VRM) pranešė, kad Rusija gali planuoti provokacijas prieš objektus Baltijos valstybėse. Reaguojant į tai, imtasi papildomų veiksmų svarbiausių kritinės infrastruktūros objektų apsaugai stiprinti.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sakė, kad stiprinama tiltų, elektros pastotės, dujų tiekimo sistemos, ryšių mazgų apsauga. Vėliau jis teigė, kad ne tik sustiprinta kritinių objektų apsauga, bet ir prevenciškai dėliojami papildomi planai bei reakcijos į įvairius galimus Kremliaus veiksmus prieš mus.
Anot VRM, sustiprintą strateginių objektų fizinę apsaugą užtikrins Viešojo saugumo tarnyba (VST), o prireikus pagalbą teiks Lietuvos kariuomenė.
Be to, liepos pradžioje Didžiosios Britanijos laikraštis „The Telegraph“ pranešė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) įspėjo Varšuvą, jog Rusija artimiausiais mėnesiais svarsto galimybę surengti ribotą karinę provokaciją prieš Lenkiją.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis dienraščiui sakė šios žinios negalintis nei patvirtinti, nei paneigti, tačiau, kadangi ji paskelbta patikimame laikraštyje, „tikėtina, kad ji yra teisinga“.
R. Sikorskis kreipėsi į Maskvą, pareikšdamas, kad Varšuva žino, jog jie „kažką ruošia, kaip ir prieš invaziją į Ukrainą“.
Šaltinis: TV3.LT
