Lietuviai yra įsigudrinę sukčiauti ir dalis gyventojų nedarbingumo pažymėjimus gauna net nesirgdami? Tokius teiginius viešai paskleidęs liberalas Simonas Gentvilas naujajam sveikatos apsaugos ministrui būtent šioje vietoje siūlė ieškoti prarandamo milijardo eurų sistemai pastiprinti. Šeimos gydytojai tokius pareiškimus vertino kritiškai ir ragino kurti pasitikėjimu su pacientu grįstus santykius.
Neseniai dar tuo metu būsimąjį sveikatos apsaugos ministrą Liną Kukuraitį pasikvietusi Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija kamantinėjo, kaip gi jis privers sveikatos sistemos variklį veikti efektyviau.
Lietuviai masiškai piktnaudžiauja „biuleteniais“?
Liberalas Simonas Gentvilas naujajam ministrui net sakė turintis patarimą, iš kur, jo manymu, būtų galima paimti sistemoje taip vis trūkstamų lėšų.
„Sakote, trūksta pinigų, turiu pasiūlymą, kur gauti milijardą. Jūsų kadenciją vertinsiu pagal šį vienintelį parametrą. Jūs buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras, dabar – sveikatos apsaugos ministras. Ar galite pažadėti aplenkti Latviją? Pagal pernai metų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) paskaičiavimus lietuviai vidutiniškai serga 26 dienas per metus dėl ligos. Tai yra masyvus piktnaudžiavimas biuleteniais“, – tvirtino Seimo narys.
Pasak jo, jeigu Lietuvoje yra 230 darbo dienų, tai esą lietuviai oficialiai serga kas devintą. „Gauna biuletenį, išeina iš darbo. Lietuviai yra pirmaujantys, latviai serga 21 dieną, lietuviai – 26. Mes sergame penktadaliu daugiau už latvius. Austrai yra trečioje vietoje – serga 17 darbo dienų. Tai mes už austrus trečdaliu daugiau praleidžiame nedarbo. Tai yra milijardas, manau, tikrai daugiau.
Ar jūs galit pažadėti sugrąžinti, pažaboti piktnaudžiavimo lygmenį, kad bent sugrįžtume į Latvijos lygmenį? Netikiu, kad latviai tiek sveikesni, kad lietuviai penktadalį už latvius daugiau praleidžia darbo rinkoje. Ir tai yra neišdirbtos valandos, piktnaudžiavimas, tai yra pinigai, kurių jums reikia socialinėms paslaugoms, slaugai ir t.t.
„Lietuviai yra pirmaujantys, latviai serga 21 dieną, lietuviai – 26. Mes sergame penktadaliu daugiau už latvius. Austrai yra trečioje vietoje – serga 17 darbo dienų“, – tvirtino S. Gentvilas.
Ar galime sukirsti rankomis ir pasakyti, kad po dviejų metų, jūsų kadencijos pabaigoje, nebūsim pirmaujantys pagal biuletenių skaičių, pagal viso pasaulio išsivysčiusių ekonomikų parametrą? Ar galiu paprašyti, kad jūs galėtumėte įsipareigoti sutaupyti bent penkias dienas biuletenių piktnaudžiavimo, nes tai yra piktnaudžiavimas ir visi tą supranta“, – samprotavo S. Gentvilas.
Ministras: tai yra problematiška
L. Kukuraitis sutiko čia matantis problemą ir teigė bandysiantis ieškoti sprendimo būdų.
„Labai įdomu, kai būtent diskusijose ir klausimuose atsiranda įdomūs kampai, tie taikiniai, kuriuos galima nutaikyti savo jėgas. Aš irgi vertinu, kad tai yra problemiška. Norėtųsi kažkaip tokiose situacijose būti vidurkiuose.
Atrodo, kad tas piktnaudžiavimas neretai yra darbo santykių problema, kai žmonės ima biuletenius spręsti savo darbo santykius atleidimo ir kitais momentais ir matome, kaip lengvai tai nutinka. Tai pritariu, kad tai yra problema“, – kalbėjo jis.
Ne visur „biuletenio“ reikalauja nuo pirmos ligos dienos
Lietuvos profesinės šeimos gydytojų sąjungos valdybos pirmininkės Almos Astafjevos manymu, nėra iki galo atsakinga viešinti tik vienus, iš bendro konteksto ištrauktus duomenis.
„Minimą statistiką patvirtinančios ataskaitos neradome, tačiau, jei ir yra tokie skaičiai, jie pagrindžiami labai paprastu dalyku. Turime didelius nedarbingumo skaičius, nes kitos šalys tiesiog neprašo nedarbingumo pažymėjimo nuo pirmos dienos.
Taigi natūralu, kad išsiskiriame iš kitų Vakarų ar Šiaurės Europos šalių, kur yra visai kitokios nedarbingumo išdavimo taisyklės. Tad negalima kaltinti, kad sistemoje kažkas piktnaudžiauja. Kitose šalyse žmonės lygiai taip pat serga, tik sistema nereikalauja nedarbingumo pažymėjimo nuo pat ligos pradžios.
Pavyzdžiui, Nyderlanduose darbdaviai iš viso neprašo nedarbingumo, Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje prašo tik nuo aštuntos dienos, Norvegijoje – priklausomai nuo darbdavio nuo trečios–aštuntos dienos. Taigi nieko keisto, kad visose ataskaitose mes atrodysime labai blogai tiesiog dėl to, kad yra mūsų labai griežtos nedarbingumo išdavimo taisyklės.
Tai dėl tokių ataskaitų duomenų – labai geras pavyzdys, kai pasakoma „A“, kad štai tokia bloga situacija Lietuvoje, bet nepasakoma „B“, kad mūsų sistema yra tokia“, – komentavo ji.
Gydytojas nėra policininkas
Pašnekovė pabrėžė, kad bet kuriuo atveju gydytojas nėra policininkas, kuris aiškintųsi, ar pacientas tikrai serga, o ne simuliuoja.
„Jeigu pacientas ateina besiskųsdamas bloga savijauta, pavyzdžiui, karščiavimu, pilvo skausmu, vertiname bendrą situaciją ir paprastai pacientu pasitikime. Net jei jis šiuo metu neturi temperatūros, kas yra normalu, jeigu išgėrė ją mažinančių vaistų, bet sako, kad serga, pasitikime juo. Gydytojas neatlieka policininko darbo ir netikrina detalių, ar tikrai žmogus vakar karščiavo.
Taigi realiai objektyviai negalime įvertinti, ar tai yra piktnaudžiavimo atvejis, ar pacientas meluoja. Kita vertus, jeigu matome sistemingą paciento elgesį, galima atkreipti dėmesį, ar jis tikrai nesimuliuoja“, – kalbėjo A. Astafjeva.
Ji patikino, kad juo labiau gydytojas nežino duomenų apie paciento darbinę situaciją, tad sunku vertinti, ar galėtų būti simuliuojama siekiant spręsti darbinius santykius:
„Nebent sulaukiame užklausų iš „Sodros“ dėl paciento iškvietimo į gydytojų konsultacinę komisiją. Tada mes galime sužinoti, kad darbe yra įvykęs kažkoks konfliktas, visais kitais atvejais gydytojai tokios informacijos tiesiog neturi.
Jei jau gavome informaciją, kad pacientas piktnaudžiauja, natūralu, kad turbūt atkreiptume dėmesį, jeigu pacientas kreiptųsi kitą kartą.“
Ruošiasi keisti nedarbingumo tvarką
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Sveikatos apsaugos ministerija yra pateikusi įstatymų pataisas, kurios leistų ir Lietuvoje pirmas ligos dienas nereikalauti nedarbingumo pažymėjimo.
Su darbdaviu susitaręs žmogus tokiu atveju pirmąsias dvi ligos dienas galėtų gydytis namuose nesikreipdamas į gydytojus vien dėl formalumo, kad gautų „biuletenį“. Jei liga pasirodytų rimtesnė, nuo trečios dienos nedarbingumo išmoką jau mokėtų „Sodra“.
„Net jei jis šiuo metu neturi temperatūros, kas yra normalu, jeigu išgėrė ją mažinančių vaistų, bet sako, kad serga, pasitikime juo. Gydytojas neatlieka policininko darbo ir netikrina detalių, ar tikrai žmogus vakar karščiavo“, – kalbėjo A. Astafjeva.
Tiesa, įstatymo formuluotės buvo švelninamos – tokia tvarka nebūtų prievolė, bet darbdavio pasirinkimo reikalas. Be to, niekas neuždraustų esant poreikiui ir iškart susirgus tą pačią dieną kreiptis į šeimos gydytoją.
A. Astafjevos teigimu, šiuo metu galiojanti tvarka pirmą dieną lėkti pas gydytoją vien dėl formalaus pažymėjimo, kad žmogus serga, nėra logiška.
„Turbūt jau kokius septynerius metus kaip organizacija kalbame apie tai, kad nedarbingumo išdavimas tam tikrais lengvais atvejais, kai nereikia gydytojo konsultacijos ar kito įsikišimo, o pacientas tiesiog gali kelias dienas ramiai būti namie, nebūtų užkraunamas ant šeimos gydytojo pečių.
Tokie asmenys mums tampa ekstriniais pacientais, kuriuos privalu greitai priimti vien dėl to, kad būtų sutvarkytas nedarbingumo klausimas“, – pastebėjo ji.
Ir dabar kai kurie darbdaviai leidžia sirgti be „biuletenio“
Pasak pašnekovės, tai – ne tik perteklinis biurokratizmas gydytojui, bet ir nepatogu pačiam pacientui:
„Jis turi prisiskambinti į gydymo įstaigą, praeiti visą registracijos kelią, gauti vietą pas gydytoją. Juo labiau kai dabar nėra galimybės nedarbingumą išduoti nuotoliniu būdu, žmogus privalo atvykti į gydymo įstaigą ir laukti.
Tokiu atveju sistema tikrai yra nepalanki, bet turime tokias nedarbingumo išdavimo taisykles, kai yra griežtai reikalaujama, kad nedarbingumas turi būti išduodamas nuo pirmos dienos.“
Gydytojos pastebėjimu, jau ir dabar yra darbdavių, kurie leidžia savo darbuotojams, jei jie pasijaučia blogai, pirmas dvi ligos dienas neiti į darbą. „Natūralu, kad darbdavys stengiasi apsaugoti kitus darbuotojus, nes jeigu vienas serga, gali užkrėsti kitus. Tą labai gerai pamatėme per COVID-19 laikotarpį. Bet tas pats lygiai taip pat galioja ir gripo bei kitų virusinių infekcijų metu.
Bet yra darbdavių, kurie labai griežtai prašo išsiimti nedarbingumą nuo pirmos dienos. Dar blogiau, jei tuo metu šeimos gydytojas nedirba, tada toks pacientas kreipiasi į ligoninės skubios pagalbos skyrių ir dar papildomai apkrauna medikus nereikalingu darbu.
Tad mūsų nedarbingumo taisyklės yra labai griežtos, kiek teko domėtis, Europoje pažymėjimų nuo pirmos ligos dienos prašo praktiškai tik Rytų šalys – Estija, Lenkija, Lietuva ir Latvija. Kitos šalys turi daug lankstesnę sistemą“, – kalbėjo A. Astafjeva.
Ji pabrėžė, kad dažniausiai šiuo atveju kalbama apie kelių dienų neatėjimą į darbą susirgus peršalimu, apsinuodijus ar panašiai lengvai negaluojant, kai gydytojo pagalba nėra būtina. Pasak gydytojos, jei pacientas ir ateis pas šeimos gydytoją dėl savo būklės ir galimo tolesnio nedarbingumo, turės dvi dienas registracijai.
Be kita ko, ji atkreipė dėmesį, kad darbdaviams nauja tvarka būtų aiškesnė ir palankesnė: „Darbdaviai kėlė organizacinę problemą, kad kiekvieną kartą reikės tai žymėti, bet juk bet kuriuo atveju darbuotojo neatvykimą finansininkas ar kitas asmuo turi pažymėti.“
Darbdaviai siūlomą naują tvarką vertina atsargiai
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinė direktorė Ineta Rizgelė patvirtino, kad darbdaviams tenka susidurti su darbuotojų piktnaudžiavimo atvejais.
„Taip, verslas mato, kad piktnaudžiavimo nedarbingumu atvejų tikrai pasitaiko. Kartais nedarbingumas tampa patogiu būdu pateisinti neatvykimą į darbą, ypač po savaitgalio, švenčių ar kilus kitoms problemoms darbe. Labiausiai tai jaučia prekybos, gamybos ir paslaugų įmonės, kur vienam žmogui neatėjus tenka skubiai keisti grafikus ir ieškoti, kas jį pavaduos“, – komentavo ji.
I. Rizgelės teigimu, darbdaviai nedega entuziazmu keisti dabartinę nedarbingumo išdavimo tvarką.
„SAM siūlymą leisti ribotą skaičių dienų sirgti be gydytojo pažymos vertiname atsargiai. Darbdavys nėra medikas ir negali objektyviai nustatyti, ar darbuotojas iš tiesų yra nedarbingas, ar tiesiog nori dar vienos apmokamos laisvos dienos.
Todėl, jeigu toks modelis būtų įvedamas, jis turėtų būti lankstus – darbdavys ir darbuotojas galėtų susitarti, bet tai neturėtų tapti automatine pareiga darbdaviui. Darbdaviui kilus įtarimams, kad darbuotojas piktnaudžiauja, darbdavys turėtų galėti atsisakyti suteikti laisvadienį be gydytojo pažymos. Kitu atveju, kyla rizika, kad piktnaudžiavimo tik daugės“, – sakė LVK generalinė direktorė.
Šaltinis: TV3.LT
