Daugumai žmonių bent kartą gyvenime teko patirti jausmą, kuomet atrodė, kad tam tikra situacija jau yra patirta, ar pirmą kartą lankoma vietovė jau yra kažkada matyta.
Mokslininkai teigia, kad tokią būseną tenka patirti net 97 procentams viso pasaulio žmonių, tačiau iki šiol nėra visiškai aišku, kodėl taip nutinka.
„Deja vu“ – tai iš prancūzų kalbos kilęs žodis, kuris reiškia „jau matyta“.
Pirmą kartą toks terminas buvo pasiūlytas dvidešimtojo amžiaus pradžioje, tačiau nuo to laiko dežavu tyrinėjimas ne taip ir smarkiai pasistūmėjo į priekį…
Ankstyvasis reiškinio tyrinėjimas
Įdomu tai, kad dežavu būsenos niekada nepavyksta sukelti dirbtinai, o tokia situacija yra patiriama ganėtinai retai.
Būtent todėl mokslininkams tai yra viena didžiausių mįslių, kurios nepavyksta įminti net ir dvidešimt pirmajame amžiuje…
Senovės Graikijos metraščiuose yra užfiksuota daugybė pasakojimų, kuriuose dalijamasi apie neįprastą patirtį, kuomet atrodė, kad kažkas jau yra matyta ar išgyventa..
Žymiausių psichoanalitikų įžvalgos
Psichoanalizės tėvu vadinamam Zigmundui Froidui taip pat buvo įdomu išsiaiškinti šį fenomeną. Dežavu patirtį psichoanalitikas vadino antgamtišku ir tiesiog nuostabiu reiškiniu, kuris kyla staiga atgijus fantazijoms ir troškimams.
K. G. Jungą šis reiškinys taip pat labai domino: jis manė, kad dežavu fenomeną gali išprovokuoti sapnų fragmentai.
K. G. Jungas pasakojo, kad dežavu jausmas jį pirmą kartą aplankė dvylikos metų: tuo metu jis apžiūrinėjo aštuonioliktame amžiuje gyvenusio gydytojo paveikslą.
Jaunojo K. G. Jungo dėmesį patraukė paveiksle pavaizduoti batai: jį apėmė jausmas, kad šie batai kadaise priklausė būtent jam. K. G. Jungas prisiminė avėjęs šiuos batus, tačiau negalėjo paaiškinti, kas sukėlė tokį pojūtį.
Reinkarnacija ar sapnai?
Vienoje dežavu fenomeno teorijoje aiškinama, kad šis reiškinys yra susijęs su reinkarnacija. Siela nemiršta kartu su kūnu – ji persikelia į kitą kūną, ir toliau tęsia savo egzistavimą.
Ši teorija turi ne taip ir mažai šalininkų – netgi popmuzikos karalienė Madonna pasakojo, kad lankydamasi Pekine esančiame imperatoriškame dvare iš karto suprato, kad kadaise čia gyveno…
Aktorius K. Reaves prisimena supratęs, kad kažkada buvo Bankoko šventyklos… šokėja.
Devynioliktojo amžiaus pabaigoje buvo iškelta dar viena hipotezė, kurioje spėjama, kad dežavu reiškinį sukelia pernelyg didelis nuovargis. Vis dėlto, dežavu jausmas kartais aplanko ir tada, kai asmuo yra gerai pailsėjęs ir kupinas energijos.
Kai kurie mokslininkai taip pat spėjo, kad dežavu jausmas gali būti susijęs ir su trumpu epilepsijos priepuoliu: atlikti tyrimai parodė, kad epilepsija sergantys žmonės prieš pat priepuolį patiria labai panašią būseną.
Iki šių dienų vis dar yra aktuali ir sapnų versija, kuriai reikia išsamesnių tyrimų. Šios teorijos šalininkai teigia, kad dežavu būseną gali sukelti ir sapnai, kuriuose anksčiau yra tekę gauti panašią informaciją.
Tikėtina, kad mes prisimename ir tai, ką matėme realiame gyvenime, ir tai, ką patyrėme sapnuodami.
Herman Sno ir Don Linszen teorija
Herman Sno ir Don Linszen pasiūlyta teorija daugeliui mokslininkų pasirodė pakankamai logiška ir priimtina.
Šioje teorijoje aiškinama, kad prisiminimai veikia panašiai kaip hologramos: prisiminimų pėdsakai atmintyje yra saugomi hologramų pavidalu.
Kiekvienas hologramos fragmentas saugo vis kitokią informaciją, kuri yra būtina viso vaizdo atkūrimui.
Jei šie fragmentai susipainioja, sukeliamas dežavu efektas: atrodo, tarsi kažką panašaus jau matėme ar patyrėme.
Nors visa tai atrodo pakankamai aišku ir logiška, tačiau šiai teorijai (kaip, beje, ir visoms kitoms hipotezėms) trūksta išsamesnių tyrinėjimų.
Ateities sapnai
Kai kurie tyrėjai aiškina, kad dežavu fenomenas yra susijęs su pranašiškais sapnais: būtent susapnuoti ateities įvykiai neretai tampa dežavu jausmo priežastimi.
1939 metais Oksfordo universitete buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, kad net 13 procentų studentų bent kartais aplanko sapnai, kurie yra susiję su ateities įvykiais.
Manoma, kad žmogus negali atsiminti visų sapno detalių, tačiau jos glūdi kažkur pasąmonėje. Būtent todėl realybėje pasirodžiusios sapno detalės sukelia tą nepaaiškinamą dežavu jausmą.
Kitos dežavu teorijos
Labiau pasigilinę dežavu teorijų galime rasti iš tiesų nemažai.
Pavyzdžiui, Robertas Efronas iškėlė dvigubo apdorojimo teoriją, kuri yra paremta informacijos sisteminimu ir jos saugojimu trumpalaikėje arba ilgalaikėje atmintyje.
Nauja informacija patenka į tam tikrus žmogaus smegenų centrus ir čia yra apdorojama (už tai yra atsakingas kairysis smegenų pusrutulis). Informacijos suvokimas vyksta keliais būdais, o dėl tam tikrų neurologinių vėlavimų kyla dežavu jausmas.
Dar vienoje teorijoje aiškinama, kad žmogus atsiminimus kaupia nuo pat mažų dienų, tačiau augant senos patirtys kažkur nugrimzta, o jų vietą užima nauji atsiminimai.
Kartais pamatyti vaizdai ar tam tikros patirtys gali būti glaudžiai susiję su ankstyvąja patirtimi, tačiau žmogus neturi galimybės to atsiminti.
