– Ei, o kas yra česnakų žiedkočiai?
– Hmm, tai tokie „palikuoniai“ ant stiebelio. Ir juos būtinai reikia nuskinti, kitaip česnakai neišaugs,
o visa augalo jėga ir energija išeis svogūnėlių formavimui.
Maždaug taip aš būčiau atsakęs visai neseniai. Bet, kaip pasirodė, šitas dalykas pakankamai skanus, jį
paruošus ir naudojant kaip garnyrą.
Kiek save atsimenu, mes visada nuskindavome šiuos kotelius… Iš pradžių vaikystėje pas močiutę kaime,
dabar pas tėvus sode. O paskui jie visada keliaudavo į komposto duobę.
Ir štai, kai aš eilinį kartą užsiėmiau šių stiebelių skynimu/plėšimu pas tėvus sode, kaimynas manęs
paklausė:
– Ką tu su jais darysi?
– Išmesiu. Ką gi dar?
– Na jau!!! Tu ką! Juos apkepęs pirštelius apsilaižysi! Tuoj papasakosiu.
Papasakojo. O mes namie pasigaminome ir aš pasigailėjau, kad anksčiau juos išmesdavau…
Kas dar nebandė, rekomenduoju pabandyti. Gal patiks ir jums.
Ko prireikė:
– česnakų žiedkočiai – apie 500 g
– druska ir saulėgrąžų aliejus
Prieš kepant juos reikia paruošti. Nupjauname galvutes, o pačius kotelius aš supjausčiau į 2-3 dalis.
Metame juos į vandenį, o tuo metu įkaitiname keptuvę su saulėgrąžų aliejumi.
Gaminame 5-7 minutes ant vidutinės ugnies. Uždengiame dangčiu ir po poros minučių įdėję druskos
permaišome.
Po to aš vėl vėl uždengiau keptuvę dangčiu ir gaminau dar 5 min. Stiebeliai truputį apkepa ir galima
išjungti.
Įdomu, kad iš išvaizdos jie priminė man šparagines pupeles. Na, žinote… šaldytas, kurios kepamos
analogišku būdu.
Tik šiuo atveju yra česnako aromatas. Galima valgyti šiaip, bet geriau naudoti kaip
garnyrą.
Pavyzdžiui, prie keptos vištytės su bulvėmis. Paprastai kepdamas vištą aš naudodavau išspaustą
česnaką marinatui, bet šįkart apsiėjau su štai tokiu garnyru. Ir išėjo klasiškai! Gaila, kad šie žiedkočiai
nebeatauga iš naujo…