Praėjo pirmieji D. Trumpo ir K. Harris prezidentiniai debatai
Vėlyvą antradienio vakarą JAV laiku įvyko pirmieji prezidentiniai debatai tarp respublikonų partijos kandidato Donaldo Trumpo ir demokratų atstovės, viceprezidentės Kamalos Harris.
Debatai, kuriuos stebėjo dešimtys milijonų amerikiečių, kaip ir buvo galima numanyti, buvo intensyvūs: juose netrūko nei skambių pareiškimų, nei pažadų, nei kandidatų kaltinimų vienas kitam.
Pensilvanijos valstijoje įvykusiuose „ABC News“ organizuotuose debatuose abu kandidatai išskyrė tai, kas šios rinkiminės kampanijos metu jiems yra svarbiausia.
Demokratė K. Harris pabrėžė savo planus užtikrinti žmogaus teisių apsaugą ir kovą su klimato kaita, o savo ruožtu respublikonas D. Trumpas kalbėjo apie pokyčius ekonomikos bei vidaus politikos srityse[1].
Abiems kandidatams reitingų prasme esant beveik toje pačioje padėtyje, šių debatų metu aiškiai išryškėjo skirtumai tarp jų požiūrių, tačiau net ir ištikimiausi vieno ar kito politiko rėmėjai negali pasakyti, kuris iš jų laimėjo šiuos debatus.
Didžiausias dėmesys – ekonomikai ir Amerikos vidaus politikos iššūkiams
Prezidentiniai debatai prasidėjo nuo daugeliui rinkėjui vienos iš svarbiausių temų – ekonomikos. Kalbėdama šiais klausimais, K. Harris kaltino D. Trumpą bei teigė, kad šis neturi parengęs aiškaus plano.
„Pažvelgus į jo ekonominį planą matyti, kad tai vien mokestinės lengvatos turtingiausiems žmonėms“, – tvirtino K. Harris.
Ji taip pat teigė, kad po pastarosios savo kadencijos D. Trumpas šalyje paliko didelę netvarką bei nedarbą.
Savo ruožtu D. Trumpas atkreipė dėmesį į infliaciją, kuri, pasak jo, „dirbant dabartinei administracijai yra katastrofa žmonėms, viduriniajai klasei, kiekvienai klasei“.
„Visi žino, ką aš ketinu daryti – ženkliai sumažinti mokesčius ir sukurti puikią ekonomiką, kaip jau ir esu padaręs“, – kalbėjo D. Trumpas.
Respublikonų atstovas savo konkurentę taip pat pavadino „marksiste“ bei teigė, kad ji, su dabartiniu šalies prezidentu Joe Bidenu „leido milijonams žmonių užplūsti šalį iš kalėjimų, psichiatrijos įstaigų ir beprotnamių“.
Tai buvo D. Trumpo kritika dabartinei Baltųjų rūmų administracijai bei jos migracijos politikai, dėl kurios į šalį kasmet patenka dešimtys tūkstančių migrantų.
O migrantų tema netrūko ir daugiau pasisakymų. D. Trumpas per debatus pareiškė, kad Haičio imigrantai Springfilde, Ohajo valstijoje, valgo kates ir šunis.
Ši istorija pradėjo plisti pastarosiomis dienomis, o paskui apie ją prakalbo ir D. Trumpo pasirinktas viceprezidentas J. D. Vance’as.
Antradienio vakarą debatuose D. Trumpas sakė:
„Springfilde… jie valgo šunis. Žmonės valgo kates. Jie valgo ten gyvenančių žmonių naminius gyvūnėlius. Štai kas vyksta mūsų šalyje“[2].
Kiek anksčiau Springfildo meras Robas Rue per spaudos konferenciją sakė, kad pranešimai, jog imigrantai valgo gyventojų augintinius neatitinka tikrovės.
„Naujienų istorija apie nužudytą ar suvalgytą katę atsirado ne Springfilde. Iš tikrųjų ji buvo susijusi su Kantono moterimi, kuri praėjusį mėnesį buvo suimta už žiaurų elgesį su gyvūnais“, – teigė jis.
Žmogaus teisių ir laisvių klausimai iššaukė aršius kandidatų pasisakymus
Aktyvi diskusija vyko žmogaus teisių bei laisvių klausimais, o itin aršius pasisakymus iššaukė ir dažnai JAV visuomenę skaldantis abortų klausimas.
D. Trumpas akcentavo, kad nors ir siekė panaikinti teisę į abortą federaliniu lygiu, jis nori, jog atskiros valstijos formuotų nuosavą politiką. K. Harris savo ruožtu pareiškė, kad jis „meluoja“, ir pavadino jo politiką „įžeidžiančia Amerikos moteris“[3].
Kalbant apie klimato kaitą, K. Harris pažymėjo, kad D. Trumpas mano, jog klimato kaita yra apgaulė, ir užsiminė apie ekstremalių orų realijas, tačiau netrukus pradėjo kalbėti apie švarią energiją ir darbo vietas gamyboje. D. Trumpas kalbėjo tik apie pastaruosius dalykus.
Kandidatai palietė ir ginklų kontrolės klausimą, kaip įprasta, visuomet aktualų Amerikai. D. Trumpas yra žinomas, kaip teisės į ginklą šalininkas. Dabar šią teisę iš dalies parėmė ir K. Harris. Bandydama paneigti D. Trumpo kaltinimą, kad ji nori atimti iš savininkų ginklus, K. Harris atskleidė, kad ji taip pat yra ginklų savininkė.
„Timas Walzas ir aš abu esame ginklų savininkai. Mes niekam neatimame ginklų“, – sakė ji.
O debatų metu neapsieita ir be rasės klausimo: D. Trumpas suabejojo K. Harris rasine tapatybe.
„Perskaičiau, kur ji nebuvo juodaodė… ir tada perskaičiau, kad ji buvo juodaodė“, – sakė D. Trumpas. „Man tai negali rūpėti. Kad ir kokia ji norėtų būti, man viskas gerai“.
Savo ruožtu K. Harris pavadino „tragedija“ tai, kad D. Trumpas, jos teigimu, „per visą savo karjerą nuolat bandė naudoti rasę, kad suskaldytų Amerikos žmones“[4].
Užsienio politikoje – dėmesys Izraeliui, Gazai ir Ukrainai
Respublikonų kandidatas D. Trumpas, kalbėdamas užsienio politikos klausimais, kaltino savo konkurentę dėl to, kad ši esą nekenčia Izraelio.
„Ji nekenčia Izraelio. Ji taip pat savaip nekenčia gyventojų arabų, nes sprogs viskas – arabai, žydai, Izraelis. Izraelio nebeliks“, – nurodė jis.
D. Trumpas teigė, kad karas Gazos Ruože nebūtų prasidėjęs, jei jis būtų buvęs prezidentu ir žadėjo situaciją greitai sureguliuoti, jeigu lapkritį bus išrinktas prezidentu.
K. Harris atsakė, kad smerkia „Hamas“ ir kitų ekstremistinių palestiniečių grupuočių išpuolius, teigė, kad „visada suteiks Izraeliui šansą apsiginti“, tačiau pridūrė, kad yra svarbu ir tai, kaip tai daroma.
Debatų metu buvo paliestas ir Ukrainos klausimas. D. Trumpas teigė, kad jo manymu, Ukrainos pergalė turi atitikti JAV interesus. Jis taip pat pabrėžė, kad nori apsaugoti žmonių gyvybes ir siekia, kad karas baigtųsi kuo greičiau.
Respublikonų kandidatas oficialią karo aukų statistiką vadino netikra ir pabrėžė, kad šiame kare žūsta milijonai. Jis taip pat kaltino dabartinį JAV prezidentą J. Bideną bei teigė, kad jam trūksta drąsos prašyti Europos padidinti išlaidas gynybai. Respublikonas pakartojo ir anksčiau savo išsakytą teiginį, jog Rusijos vadovas nebūtų įsiveržęs į Ukrainą, jei būtent D. Trumpas tuomet būtų Amerikos vadovu.
„Aš puikiai pažįstu Zelenskį ir puikiai pažįstu Putiną. Palaikau gerus santykius (…) Jie mane gerbia ir negerbia Bideno“, – sakė D. Trumpas ir pridūrė, kad kalbėsis su abiem lyderiais, kad užbaigtų karą, primindamas, kad Rusija turi branduolinių ginklų, o tai yra didelė grėsmė pasauliui.
Prakalbus apie Kiniją, D. Trumpas kartojo teiginius, kad Kinijos bendrovės Meksikoje stato didžiules automobilių gamyklas, kad galėtų parduoti automobilius Jungtinėse Valstijose.
Kas laimėjo? Debatai vertinami skirtingai
Po debatų prasidėjo diskusijos apie tai, kas gi juos laimėjo. Respublikonas Byronas Donaldsas teigia, kad buvęs prezidentas D. Trumpas „neužkibo už Harris masalo“ ir kaltina ją ignoravus daugelį jai užduotų klausimų.
„Šįvakar buvo įrodyta, kad ji apie 90 minučių net nekalbėjo apie klausimus, kurie rūpi Amerikos žmonėms. Ji 90 minučių praleido puldama Donaldą Trumpą, bandydama jį sumenkinti. Tai nepadėjo. Trumpas gynėsi, kaip tai darytų bet kuris žmogus, o tada grįžo prie svarstomų klausimų, kurie yra svarbūs Amerikos žmonėms“.
Johnas Feehery, respublikonų strategas teigia, kad debatų moderatoriai „buvo aiškiai labiau orientuoti į faktų tikrinimą Trumpo atžvilgiu“ ir „iš tikrųjų netikrino Harris, kuri per visus debatus turėjo daugybę netikslių faktų“[5].
Aaronas Kallas, Mičigano universiteto debatų klubo vadovas teigia, kad šie debatai buvo „neatpažįstami“ nuo to, „ką matėme Atlantoje prieš kelis mėnesius“, turėdamas omenyje birželio mėnesį vykusius debatus tarp D. Trumpo ir prezidento J. Bideno. Vis tik, A. Kallas perspėjo, kad kol kas nereikėtų pernelyg daug aiškinti apie debatų įtaką lapkričio mėnesio rinkimams:
„Nors debatuose nežymia persvara nugalėjo Harris, lieka neaišku, ar tai turės įtakos bendrai lenktynių trajektorijai, ar įvyks koks nors judėjimas tarp neapsisprendusių rinkėjų.“
Politologas prof. Algis Krupavičius: susidarė įspūdis, kad debatai K. Harris buvo svarbesni negu D. Trumpui
Pirmas įspūdis vertinant praėjusius debatus, buvo toks, kad K. Harris jie buvo svarbesni negu D. Trampui. Pastarasis turi nemenką politinių debatų patirtį. Be to, didele persvara laimėti debatai prieš J. Bideną jam sukūrė palankesnę pradinę poziciją.
Kalbant apie eigą, D. Trumpas buvo emocingas, bet ne pernelyg. Kalbėjo apie esminius dalykus Amerikos ir Pasaulio politikoje.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš abiejų pusių buvo labai daug asmeninių išpuolių. Jau D. Trumpo ir J. Bideno debatuose asmeniškumų ir nekorektiškų pareiškimų buvo labai daug, o dabar ši praktika prasitęsė. Per šią prizmę debatų kokybę reikėtų vertinti neigiamai, kadangi asmeniniai išpuoliai kenkia demokratinei politikai kaip tokiai.
Po debatų D. Trumpas teigė, kad turėjo tris oponentus. Su tuo iš dalies galima sutikti, nes Davidas Miuras tikrai uždavinėjo klausimus su išankstinėmis nuostatomis ir neutralumo iš jo pusės trūko. Priešingai jo kolegė Linsey Davis buvo nešališka ir diskretiška.
Tiesa, antroje debatų pusėje jų moderatoriai stengėsi pristabdyti ir K. Harris, taip kompensuodami klausimus su neigiama potekste, kurių pirmoje dalyje sulaukė D. Trumpas.
Pagal temas D. Trumpas neblogai, dalykiškai kalbėjo abortų tema, nors kai kurie palyginimai buvo aštrūs.
Visuose debatuose užsienio politikos klausimais D. Trumpas buvo aiškesnis, tikslesnis, negu K. Harris, bet bendrai vertinant rezultatą, yra lygiosios, nors kai kurios prodemokratiško kanalo CNN apklausos teigė, kad K. Harris laimėjo, bet jas reikėtų vertinti kritiškai. Juolab, kad apklaustų žiūrovų skaičius irgi buvo santykinai nedidelis.
Žvelgiant per ekspertinę prizmę, strategijos buvo pasirinktos skirtingos. K. Harris stengėsi kalbėti sausiau, biurokratiškai, dalykiškai. D. Trumpas pasirinko emocijas ir platesnius apibendrinimus, kalbėjo labiau žmogiška kalba.
Paprastai debatuose įsimenama pradžia ir pabaiga. Pradžia buvo aiškesnė iš K. Harris pusės, baigiamasi žodis labiau pasisekė D. Trumpui. Jis pasakė esminius dalykus, kuriuos turėtų pasakyti iššūkio kandidatas, oponuojantis valdžios kandidatui. Todėl, pasikartosiu, čia reikėtų skelbti lygiąsias.
G. Furmanavičius: debatai buvo apylygiai
Buvęs Lietuvos vidaus reikalų ministras Gintaras Furmanavičius savo feisbuko paskyroje taip pat įvertino antradienio naktį JAV vykusius prezidentinius debatus. Jo teigimu, jie buvo gana lygūs.
„Jei skaitysite žiniasklaidą, jums visi sakys, kad šią naktį vykusius debatus laimėjo Kamala Harris, kuri privertė Donaldą Trumpą gintis. Mano nuomone, debatai baigėsi apylygiai, kas neabejotinai yra Harris laimėjimas. Akivaizdu, kad jos komanda gerai padirbėjo ir ne tik paruošė ją debatams, bet ir atjungė tą idiotišką juoką. Donaldas Trumpas kovėsi ne tik prieš Kamalą Harris, bet ir prieš laidos vedančiuosius, kurie net nesistengė būti objektyvūs. Ar Donaldas Trumpas priartėjo prie prezidento posto? Mano nuomone – ne“, – feisbuke teigia G. Furmanavičius[6].
Visuomenininkas V. Jašinskas: kandidatai daugiau kalbėjo apie praeitį, o ne ateitį
Visuomenininkas Viktoras Jašinskas, kalbėdamas apie JAV prezidento debatus, pirmiausia pastebi tai, kad K. Harris, tik įžengusi į studiją, sparčiu žingsniu priėjo prie D. Trumpo, ištiesė ranką ir prisistatė vardu bei pavarde. Jis taip pat pažymi, kad tai buvo pirmoji jų akistata ne tik debatuose, bet apskritai – jie niekada dar nebuvo susitikę akis į akį.
„Debatai vyko tuščioje studijoje be žiūrovų: du kandidatai ir du vedantieji. Galima drąsiai teigti, jog buvo žaidžiama trys prieš vieną, nes vedantieji akivaizdžiai palaikė Kamalą, šališkai replikuodami į Trumpo atsakymus. Harris aštrių klausimų ir replikų iš vedančiųjų nesulaukė“, – pastebi visuomenininkas.
V. Jašinksas akcentuoja ir tai, kad visą debatų laiką kandidatai kaltino vienas kitą būtais ir nebūtais dalykais, daugiau kalbėjo apie praeitį nei apie ateitį, gyrė save ir menkino oponentą, kartojo senas, banalias klišes ir praktiškai nieko naujo nepasakė.
„Nustebino Kamalos Harris pasiruošimas ir iškalba. Aiškiai pasimatė, kad debatams ji ruošėsi labai ilgai ir atsakingai. Donaldas Trumpas atrodė daug ramesnis ir solidesnis nei įprasta, ko gero, norėdamas padaryti įspūdį dar neapsisprendusiems rinkėjams“, – sako V. Jašinskas.
Vis dėlto, nors didžiosios medijos giria H. Kamalą ir trimituoja apie jos pergalę debatuose, V. Jašinsko nuomone, K. Harris nelaimėjo, o D. Trumpas nepralaimėjo.
„Abu pasiekė savo elektorato ausis ir širdis. Šie debatai iš esmės nieko nekeičia, nes nei vienas kandidatas nepadarė didelių klaidų ar drastiškų pareiškimų, galinčių pakeisti rinkėjų nuomonę“, – sako jis.
D. Trumpo štabo Lietuvoje pirmininkas P. Gražulis: kiti debatai bus dar sėkmingesni
D. Trumpo rinkiminio štabo Lietuvoje vadovas, europarlamentaras Petras Gražulis teigia, kad debatus galima apibūdinti labai paprastai: trys prieš vieną. Tai esą yra K. Harris ir dvi ABC News demokratams palankaus kanalo vedėjos prieš D. Trumpą.
„Tendencingi ir šališki laidos vedėjai net neslėpė savo šališkumo – jie atvirai palaikė Kamalą Harris ir kiekvieną Donaldo Trumpo teiginį tikrino, vykdydami vadinamąją faktų patikrą. Tačiau Kamalos Harris teiginių atžvilgiu tokios politikos vedėjai nevykdė, tad šališkumas ABC News buvo visiškai akivaizdus. Debatų atmosfera būtų visiškai kitokia, jei jie būtų vykę kanale Fox News arba Newsmax, kurie yra bent kažkiek objektyvesni. Nepaisant to, Donaldas Trumpas vis tiek sugebėjo laimėti debatus“, – situaciją vertina P. Gražulis.
Jo teigimu, debatus laimėjo D. Trumpas, nes jis aiškiai išdėstė visą Amerikos ekonominę politiką, kurią vykdo tiek J. Bidenas, tiek K. Harris, kurie abu yra tos pačios politikos atstovai.
P. Gražulis taip pat akcentuoja, kad D. Trumpas dar kartą pakartojo, kad jo vadovavimo metu karas Ukrainoje niekada nebūtų įvykęs, ir pabrėžė mintį, kad jis kuo greičiau sustabdys šį karą.
„Tai yra pagrindinė žinutė Lietuvai, Lietuvos ir Amerikos lietuviams – svarbiausia, kad karas Ukrainoje pagaliau pasibaigtų ir neišplistų į kitas aplinkines valstybes. Deja, tokios grėsmės egzistuoja, ir tik Donaldas Trumpas gali tai sustabdyti. Debatuose, kurie vyko praėjusią naktį, jis labai aiškiai tai pasakė ir apgynė savo poziciją. Kamala Harris ir Joe Bidenas negali tuo pasigirti, nes matome jau keletą metų trunkantį karą, kuris, kaip sakyta, greitai baigsis, tačiau nesibaigė. Atvirkščiai – karo laukas plečiasi, o ginklų tiekimas auga“, – sako D. Trumpo rinkimų štabo Lietuvoje vadovas.
P. Gražulis atkreipia dėmesį ir į tai, kad K. Harris nesugebėjo apginti savo pozicijos dėl vidaus migracijos ir ekonomikos problemų.
„Sveikiname Donaldą Trumpą su pergale debatuose prieš Kamalą Harris ir tikimės, kad kiti debatai bus dar sėkmingesni“, – sako P. Gražulis.
Gali įvykti dar vieni debatai
Po debatų, respublikonų partijos kandidatas į prezidentus D. Trumpas pareiškė, kad jo susirėmimas su demokrate K. Harris buvo jo geriausi debatai per istoriją. Jis taip pat kaltino ABC tinklo vedėjus, kurie, pasak jo, dirbo prieš jį.
Savo ruožtu J. Bidenas po debatų teigė, kad K. Harris įrodė, jog ji yra geriausias pasirinkimas vesti Jungtines Valstijas į priekį. Jis kartu pažymėjo, kad debatai „nė iš tolo nebuvo lygūs“.
Taip pat skelbiama, kad K. Harris rinkiminė kampanija D. Trumpui pasiūlė prieš JAV prezidento rinkimus susitikti antruose debatuose.
„Amerikos žmonės skaisčioje šviesoje galėjo išvysti pasirinkimą, su kuriuo šį rudenį susidurs prie balsadėžių: ar judėti į priekį su Kamala Harris, ar žengti atgalios su D. Trumpu. Būtent tai jie pamatė šįvakar ir turėtų pamatyti antruosiuose debatuose spalį. Viceprezidentė K. Harris yra pasiruošusi antriems debatams. Ar pasiruošęs Donaldas Trumpas?“, – pareiškime nurodė rinkiminė kampanija.
Po debatų duodamas interviu žurnalistams D. Trumpas neįsipareigojo dar kartą susitikti debatuose su K. Karris.
„Galbūt man nereikėtų to daryti. Ji to nori, nes pralaimėjo“, – sakė D. Trumpas, pridūręs, kad apie pasiūlymą dar pagalvos ir pabrėžęs, jog norėtų, kad juos vestų „sąžiningas“ kanalas.
Šiuo metu jau yra suplanuota, kad spalio 1 d. 21.00 val. vietos laiku per CBS kanalą bus transliuojami kandidatų į viceprezidentus debatai tarp respublikono JD Vance’o ir demokrato Timo Walzo. JAV prezidento rinkimai įvyks lapkričio 5 d. Išrinktojo prezidento kadencija prasidės 2025 m. sausį.
Šaltinis: 77.lt
