Tikėtina, kad Didžioji Britanija ir kitos Europos šalys atsisakys planų siųsti tūkstančius savo karių į Ukrainą kaip taikos palaikymo misijos dalį, praneša UNIAN, remdamasi „The Times“.
Londonas mano, kad rizika gali būti per didelė, rašo „The Times“, remdamasis diplomatiniu šaltiniu, dalyvaujančiu diskusijose dėl „norinčiųjų koalicijos“.
Tikėtina, kad Didžioji Britanija ir kitos Europos šalys atsisakys planų siųsti tūkstančius savo karių į Ukrainą kaip taikos palaikymo misijos dalį, praneša UNIAN, remdamasi „The Times“.
Londonas mano, kad rizika gali būti per didelė, rašo „The Times“, remdamasis diplomatiniu šaltiniu, dalyvaujančiu diskusijose dėl „norinčiųjų koalicijos“.
Europa baiminasi pasekmių po karių siuntimo į Ukrainą
Pažymima, kad Didžioji Britanija ir kitos Europos šalys aptaria scenarijų, pagal kurį sausumos pajėgos nebus siunčiamos į Ukrainą, kad apsaugotų svarbiausius miestus, uostus ir atomines elektrines. Kai kurių šalių vadovai mano, kad tai gali priversti Rusiją švelninti savo reikalavimu taikos susitarime.
„The Times“ šaltinis teigė, kad vietoj to Didžioji Britanija ir Prancūzija galėtų siųsti karinius instruktorius į Vakarų Ukrainą. Tokiu būdu šalys galės vykdyti savo įsipareigojimus dislokuoti karius Ukrainos teritorijoje, tačiau nebus šalia fronto linijos, nesaugos svarbiausių objektų ir neapsaugos ukrainiečių karių.
Tačiau Europos šalys vis dar yra įsipareigojusios saugoti Ukrainos oro erdvę ir orlaiviais užtikrinti Vakarų karių antžeminę apsaugą iš oro. Būsimoje taikos palaikymo misijoje Turkija galėtų atlikti karinio jūrų laivyno vaidmenį.
Be to, leidinyje pažymima, kad Jungtinė Karalystė ir kitos Europos šalys ir toliau perduos ginklų Ukrainai, kad sustiprintų jos gynybinius pajėgumus.
„Norinčiųjų koalicijos“ aptarime dalyvavęs diplomatinis šaltinis žurnalistams sakė, kad idėja siųsti dešimtis tūkstančių Europos karių į Ukrainą yra pernelyg rizikinga.
„Rizika yra per didelė, o pajėgos yra netinkamos tokiai užduočiai atlikti. Taip visada manė Jungtinė Karalystė. Tai Prancūzija norėjo raumeningesnio požiūrio“, – sakė šaltinis žurnalistams.
Europos šalys mano, kad kariniai instruktoriai savo buvimu galės „nuraminti“ Rusiją, tačiau nebus atgrasomoji ar gynybinė jėga. Šaltinis pabrėžė, kad Europos lyderiai baiminasi, jog jų šalys bus įtrauktos į platesnio masto karą, jei paliaubos nutrūks.
Europa taip pat baiminasi, kad būtinybė dislokuoti didžiulį skaičių karių Ukrainoje gali turėti įtakos Jungtinės Karalystės ir kai kurių Europos šalių įsipareigojimams NATO rytiniam flangui, pridūrė „The Times“ šaltinis. Pasak jo, dedamos diplomatinės pastangos, kad visos šalys sutiktų nutraukti ugnį.
Be to, šaltinis sakė, kad britų ir prancūzų pareigūnai gali bandyti įtikinti JAV prezidentą Donaldą Trumpą sutikti susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu šeštadienį, po popiežiaus Pranciškaus laidotuvių. Jie mano, kad tai padės sumažinti įtampą ir padaryti tam tikrą pažangą siekiant taikos susitarimo.
Laikraštis teigė, kad operacija „Interflex“, kurios metu Jungtinėje Karalystėje rengiami Ukrainos kariai, gali būti baigta iki 2025 m. pabaigos. Vėliau mokymai bus perkelti į vietovę netoli Lvivo Vakarų Ukrainoje.
Europos planas gali nepasiteisinti
Taip pat Ukraina baiminasi, kad Europos kariniai instruktoriai bus išvesti iš šalies vos pajutus pirmuosius puolimo požymius, rašo laikraštis. Ukrainos pareigūnai netiki, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas sutiks su taikos palaikymo pajėgų buvimu Ukrainoje.
„Mes propaguosime savo poziciją, tačiau norime, kad Maskva persvarstytų savo „raudonąsias linijas“. Dabar mūsų problema – pabandyti rasti nusileidimo zoną, kurioje Ukrainai nereikėtų pažeisti visų savo „raudonųjų linijų“, – žurnalistams sakė šaltinis.
Diplomatinis šaltinis taip pat paragino daryti didesnį spaudimą Rusijai.
Šaltinis: tv3.lt
