Lietuva norėtų tapti branduolinės energetikos valstybe, kokia buvo iki Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymo 2009 m. pabaigoje.
Prieš daugiau kaip dešimtmetį referendumu atsisakiusi planų statyti naują didelę AE su japonų gamybos reaktoriumi, dabar Lietuva puoselėja planus įrengti keturis 300 megavatų (MW) galios reaktorius. Manoma, kad branduolinės jėgainės prie trijų didžiausių miestų ir Visagine patenkintų apie dešimtadalį šalies elektros poreikio ir galutinai įtvirtintų energetinę nepriklausomybę.
Kol sprendžia, ar vėl tapti branduoline valstybe, Estija ir Lenkija jau parinko galimas ketvirtos kartos reaktorių vietas ir sudarė sutartis su jų gamintojais. Planuojama, kad per ateinančius penkerius metus Estijoje pradės veikti du, Lenkijoje – daugiau kaip dvi dešimtys 300 MW galios branduolinių reaktorių. Be to, pietų kaimynė dar statys 6 dideles 1000 MW galios atomines elektrines.
Lietuva vėluoja į sparčiai riedantį traukinį ar elgiasi protingai, neskubėdama apsispręsti dėl branduolinės energetikos plėtros, juolab kad atominė energetika Lietuvoje vertinama ne itin palankiai. Ekspertų bei visuomenininkų nuomonės dėl to išsiskiria.
Nauda energetikos sistemai
Lietuvos branduolinės energetikos asociacijos (LBEA) prezidentas Osvaldas Čiukšys mano, kad Lietuvai reikėtų mažųjų branduolinių reaktorių, nes jie užtikrintų elektros energijos generavimo diversifikaciją.
„Kaip numatyta Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje, Lietuvoje galėtų būti apie 11 proc. branduolinės energetikos. Manau, du ar trys, gal keturi mažieji mobilieji branduoliniai reaktoriai mūsų energetikos sistemoje būtų kaip tik. 10 proc. ar 20 proc., ar 30 proc. atominės energijos bendroje gamyboje būtų naudinga tvariai elektros gamybos sistemai. Ir pačiai valstybei būtų patogiau turėti tokį elektros gamybos ūkį“, – Alfa.lt sakė O. Čiukšys.
Osvaldas Čiukšys: du ar trys, gal keturi mažieji mobilieji branduoliniai reaktoriai mūsų energetikos sistemoje būtų kaip tik. | Gediminas Savickas/ELTA
Energetikas paaiškino, kad iki 300 MW elektros galios mažieji branduoliniai reaktoriai galėtų atsirasti arčiausiai pagrindinių pramonės centrų. „Tai Vilnius, Kaunas, Klaipėda. Taip pat Visaginas, kadangi ten yra aikštelė ir infrastruktūra“, – sakė O. Čiukšys.
Energetikos ekspertas prof. Vidmantas Jankauskas mano, kad Vyriausybės pasirinkta politika neskubėti, palaukti, kol bus gerųjų pavyzdžių diegiant mažuosius branduolinius reaktorius ES šalyse, yra teisinga.
„Reikia atidžiai sekti, kaip sekasi Lenkijai, kuri jau paskelbė keletą mažųjų branduolinių reaktorių įgyvendinimo projektų. Gal tai ir bus gerasis pavyzdys, o gal bus taip, kaip buvo su skalūninėmis dujomis, kai Lenkija turėjo keletą konkrečių projektų, tačiau jie nepavyko ir buvo nutraukti. Kadangi ES žaliojo kurso politika įskaito ir šių branduolinių reaktorių diegimą šalyse narėse, Lietuva turi būti pasiruošusi, bet nesiveržti į lyderes – pirmieji mokės daugiau“, – mano ekspertas.
Vidmantas Jankauskas: Lietuva turi būti pasiruošusi, bet nesiveržti į mažųjų branduolinių reaktorių lyderes – pirmieji mokės daugiau . | Martynas Ambrazas/ELTA
Alfa.lt primena, kad Vyriausybė nutarė Energetikos ministerijoje sudaryti darbo grupę, kuri rengtų branduolinės energetikos plėtros galimybes Lietuvoje, o Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai pavesta teikti pasiūlymus dėl saugos reglamentavimo.
Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta, kad sprendimas dėl mažųjų branduolinių reaktorių įrengimo turėtų būti priimtas iki 2028 m., pirmasis 500 MW galios branduolinis reaktorius galėtų pradėti veikti 2038 m., o likusieji – iki 2050 m.
Teigiama, kad Lietuvoje branduolinė energetika gali tapti svarbia ir tvaria Lietuvos atsinaujinančiosios energetikos sistemos dalimi, kuri galėtų užtikrinti stabilų elektros tiekimą tuomet, kai saulės ir vėjo generavimas yra nepastovus. Manoma, kad, vėl tapusi branduoline valstybe, Lietuva galutinai įgytų energetinę nepriklausomybę.
Branduolinė energija veiktų kaip patikima atsvara kintantiems atsinaujinantiems šaltiniams, padėtų išlaikyti energetikos sistemos balansą ir patikimumą. Be to, integruodama branduolinę energetiką, Lietuva galėtų efektyviau pasiekti klimato neutralumo tikslus, išlaikydama tiekimo saugumą ir konkurencingą elektros kainą.
Ketvirtos kartos reaktoriai
Mažaisiais moduliniais branduoliniais reaktoriais vadinami reaktoriai, kurių elektrinė galia nedidesnė nei 300 MW, kai didžiųjų reaktorių galia siekia 1000 MW ar net 1500 MW.
V. Jankauskas portalui aiškino, kad mažieji moduliniai branduoliniai reaktoriai išnaudoja tuos pačius technologinius principus kaip ir dideli, tačiau pasižymi keletu svarbių savybių. Jie vadinami moduliniais, nes surenkami gamykloje, o į reikalingą vietą pristatomi kaip vientisas modulis, paruoštas veikti.
„Tuo būdu sutrumpinamas statybos laikas iki 3–5 metų nuo 8–12 metų, reikalingų dideliems reaktoriams įrengti. Sumažėja kapitalo ir transporto kaštai (prisiminkime, kad planuojant AE Visagine buvo skaičiuojama, kad vien atvežti reaktorių nuo Klaipėdos iki Visagino kainuotų net milijardą eurų, nes būtų reikėję stiprinti tiltus ir viadukus, pertvarkyti kelius).
Kadangi šie reaktoriai nedideli, tai lengvai jau esamoje elektrinėje gali būti įrengti papildomi vienetai, jei tik išaugę elektros poreikiai to pareikalautų. Elektrinė su mažais branduoliniais reaktoriais nereikalautų didelių žemės plotų, galėtų būti įrengiama arčiau vartotojų ar vietų, kur nereikalingos didelės investicijos elektros tinklams stiprinti.
Dar vienas svarbus privalumas: mažuosiuose reaktoriuose kurą reikia keisti kas 3–7 metus (kai kada net nereikia keisti 30 metų), kai dideliuose – kas 1–2 metus“, – Alfa.lt teigė V. Jankauskas.
Pasak eksperto, mažieji branduoliniai reaktoriai remiasi tomis pačiomis technologijomis kaip ir didieji, tačiau, kada kalbama apie mažuosius reaktorius, dažniausiai turima galvoje ketvirtos kartos reaktoriai, pasižymintys patobulintais saugumo ir atliekų problemų sprendimais.
„Pavyzdžiui, Kanadoje planuojama jau 2028 m. įrengti mažąjį 300 MW galios reaktorių BWRX-300, kuris būtų patalpintas vandens talpoje 30 m gylyje po žeme, tuo iki minimumo sumažinant apsaugos zoną“, – teigė V. Jankauskas.
19 šalių, 70 projektų
Pasak V. Jankausko, šiuo metu pasaulyje net 19 šalių plėtoja 70 mažųjų branduolinių reaktorių projektų, nors kol kas tokius veikiančius reaktorius turi įsirengusios tik Rusija ir Kinija (po vieną elektrinę). „Stato ar licencijuoja tokius projektus taip pat JAV, Kanada, Pietų Korėja, Argentina. Labai aktyviai šioje srityje dirba Lenkija, kuri planuoja net keletą elektrinių su mažaisiais branduoliniais reaktoriais, įskaitant Kanados BWRX-300“, – pasakojo ekspertas.
V. Jankauskas priminė, kad Europos Komisija 2024 m. vasario mėn. įkūrė Europos pramonės aljansą dėl mažųjų branduolinių reaktorių. Jo pagrindinis tikslas – paspartinti konkrečių projektų rengimą, demonstravimą ir diegimą Europoje 2030-ųjų pradžioje.
Pasak O. Čiukšio, šiuo metu mažuosius branduolinius reaktorius plėtoja apie 70 kompanijų visame pasaulyje. „Tų reaktorių tikrai yra didelis skaičius. Iš esmės tai yra miniatiūrizuoti verdančio vandens ir suspausto vandens, vadinamojo lengvojo vandens branduoliniai reaktoriai. Kitaip tariant, sumažinti įprastiniai konvenciniai didieji reaktoriai. Ir plėtojamos naujos technologijos, skysta druska ar skystu švinu, dujomis šaldomi reaktoriai, kurie yra vystymo stadijoje“, – aiškino O. Čiukšys.
Komerciškai patraukliausi ir labiausiai pažengę, pasak jo, yra sumažinti verdančio vandens ar suspausto vandens reaktoriai, nes juose naudojama daug esamų komponentų ir nereikia kurti naujų.
Pasak O. Čiukšio, daugelis naujos kartos reaktorių komponentų gaminami fabrikuose, jie atvežami ir sumontuojami vietoje, todėl jėgainių statyba yra trumpesnė ir pigesnė. Skaičiuojama, kad „General Electric“ ir „Hitachi“ bendros įmonės 300 MW reaktoriaus statybos kaina siektų apie 1 mlrd. eurų, o gaminamos elektros savikaina – 5–6 centai už kilovatvalandę.
„Į šią kainą įskaičiuojamos visos eksploatavimo išlaidos per jėgainės veiklos laikotarpį. Manau, tai labai konkurencinga kaina, patraukli tiek pramonei, tiek gyventojams“, – sakė jis.
Ar tikrai gamins pigiau?
Mažųjų branduolinių reaktorių gamintojai ir plėtotojai teigia, jog šiuose reaktoriuose pagaminta elektra bus pigesnė nei dideliuose reaktoriuose ar anglimi kūrenamose elektrinėse.
V. Jankauskas priminė, kad „Orlen“ kartu su JAV kompanija „NuScale“ planuojantis mažųjų reaktorių diegimą Lenkijoje, teigia, esą šiuose reaktoriuose pagaminta elektra bus net 30 proc. pigesnė nei anglimi kūrenamoje elektrinėje.
„Tačiau, Didžiosios Britanijos, kuri irgi planuoja atominės energetikos plėtrą, ekspertų skaičiavimu, pirmieji mažieji reaktoriai gamins elektrą, kuri bus bent 30 proc. brangesnė nei pagaminta didžiųjų branduolinių reaktorių. Kinija irgi teigia, kad kol kas mažieji branduoliniai reaktoriai gamins 15–20 proc. brangiau“, – pasakojo jis.
V. Jankauskui atrodo iškalbingas amerikiečių kompanijos „NuScale“ projektas, pradėtas 2016 m. Iš pradžių buvo planuota įrengti 12 mažųjų branduolinių reaktorių, kiekvienas jų 77 MW galios. Skaičiuota, kad jie gamins elektrą konkurencinga 59 JAV dolerių už megavatvalandę (USD/MWh) kaina. Nepaisant vyriausybės subsidijų 2023 m. gamybos savikaina išaugo iki 89 USD/MWh (o be subsidijų būtų net 119 USD/MWh ir projektas buvo nutrauktas.
„Taigi, kol nebus sukurta pakankama tokių reaktorių paklausa, nesusiformuos ir konkurencinga jų pasiūla. Aišku, svarbios reikšmės turės šalių politika remti ar neremti tokias technologijas, kurios svarbios įgyvendinant klimato kaitai neutralią energetiką.
Galima prisiminti saulės elektrinių plėtros istoriją. Pradžioje saulės elektrinės buvo labai brangios ir vyriausybės skirdavo dideles subsidijas, kad paskatintų jų plėtrą (galima prisiminti, kad Lietuvoje saulės elektrinėse pagaminta elektra 2010 m. buvo superkama net po 1,5 lito už kilovatvalandę. Dabar, kai saulės elektrinės labai paplito, sudaro reikšmingą dalį daugelio šalių, tarp jų ir Lietuvos elektros balanse, jos tapo labai konkurencingos, gamina elektrą už 4–5 centus už kilovatvalandę“, – pastebėjo V. Jankauskas.
Prognozuoja didžiulį proveržį
O. Čiukšys teigia, kad susidomėjimas mažaisiais branduoliniais reaktoriais pasaulyje yra labai didelis, o mūsų kaimynai estai ir lenkai net jau yra parinkę vietas jiems statyti ir apsisprendę dėl technologijų tiekėjų.
„Estija ir Lenkija pasirinko JAV „General Electric“ ir Japonijos „Hitachi“ bendrą įmonę, kuri gamins 300 megavatų galios branduolinius reaktorius. Tokie patys dabar yra statomi Kanados Ontarijo provincijoje. Tad po penkerių metų apie 2030-uosius matysime ne vienoje valstybėje masiškai paleidžiamus šiuos reaktorius“, – sakė O. Čiukšys.
Šiuo metu, pasak jo, šie reaktoriai veikia tik Rusijoje ir Kinijoje. Bet susidomėjimas jais yra didžiulis: pirmaujančios jų plėtotojos ir gamintojos yra Jungtinės Amerikos Valstijos, Kinija, Rusija. Reaktorių gamintojai veikia Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Italijoje, Švedijoje. „Yra pasirašyta daug sutarčių dėl vykdomų projektų. Tai 5–6 metai ir bus didžiulis proveržis, kai šie reaktoriai bus paleidžiami eksploatuoti. Tai savo ruožtu sukels dar didesnį susidomėjimą jais“, – teigė O. Čiukšys.
Ko dar trūksta – technologinių sprendimų ar ekonominio pagrįstumo, kad šie nauji projektai būtų įgyvendinami jau dabar?
V. Jankauskas teigė, kad technologiniai sprendimai yra, dažniausiai trūksta ekonominio pagrindimo. „Būtina, kad atsirastų fabrikai, masiškai gaminantys mažus modulinius branduolinius reaktorius, susiformuotų tiekimo grandinės, tada jų kaštai tikrai sumažėtų ir šios technologijos taptų patrauklios. Kai kurie ekspertai mano, kad, tik pasiekus 3000 vienetų gamybą, jie apsimokėtų“, – teigė ekspertas.
Saugesni už dabartinius
Mokslininkai ir ekspertai teigia, kad naujos kartos mažųjų branduolinių reaktorių saugumo lygis būtų toks, kad Lietuvos visuomenė, kuri 2012 m. referendume pasisakė prieš atominę energiją, dabar nuomonę pakeistų ir galbūt pritartų tam, kad Lietuva vėl taptų branduoline valstybe.
V. Jankauskas mano, kad Lietuvos visuomenė nėra nusistačiusi prieš atominę energetiką, nepaisant gąsdinimų Astravo atomine elektrine ir 2012 m. referendumo rezultatų. „Tame referendume buvo balsuota prieš konkretų, mano nuomone, nevykusį projektą“, – teigė ekspertas.
LBEA vadovo O. Čiukšio teigimu, mažųjų branduolinių reaktorių saugumo lygis yra aukštesnis už dabartinių.
„Yra vadinamosios pasyvios saugumo sistemos, kurios eliminuoja žmogaus, operatoriaus faktorių. Visiškai apsaugo reaktorių nuo kuro išsilydimo, nuo radioaktyvių branduolinių medžiagų patekimo į aplinką. Yra daug mažesnė draudžiamoji zona – siekia nuo 300 iki 500 metrų. Taigi, jėgainės užimamas plotas yra daug mažesnis“, – sakė O. Čiukšys.
Mažajai atominei jėgainei, pasak jo, nereikia natūralaus vandens telkinio reaktoriui aušinti, kadangi reaktorius yra įrengiamas po žeme, o virš jo – dirbtinis vandens rezervuaras. „Automatiškai gravitacinės jėgos veikiamas vanduo reaktorių atšaldytų kokio nors atsitikimo atveju“, – teigė O. Čiukšys.
Naujos kartos mažiesiems branduoliniams reaktoriams reikia ir daug mažiau branduolinio kuro, be to, jos gali naudoti gamyklose perdirbtą jau panaudotą kurą. „Sodrinimo lygis yra aukštesnis, todėl daug rečiau tas kuras yra keičiamas. Be to, didžiosios valstybės stato branduolinio kuro perdirbimo gamyklas ir jų perdirbtą kurą būtų galima vėl naudoti, jo nereikėtų laidoti“, – teigė energetikas.
O. Čiukšio nuomone, lietuviai dabar galbūt pakeistų savo neigiamą nuomonę dėl atominės energetikos plėtros. „Manau, dabar tikrai būtų palankesnis vertinimas, nes tada ir laikas buvo netinkamas iš karto po Fukušimos jėgainės avarijos, kai buvo didelis skepticizmo branduolinės energetikos atžvilgiu antplūdis. Manau, situacija keičiasi“, – sakė jis.
Daugelyje valstybių visuomenės nuomonės tyrimai, O. Čiukšio teigimu, rodo kintantį žmonių požiūrį į atominę energetiką. Antai Danijoje, kur tradiciškai dauguma gyventojų pasisakydavo prieš, neseniai surengtoje apklausoje 67 proc. pasisakė už branduolinę energetiką.
„Daugelyje valstybių pakitus energetikos kainoms ir keliais kartais išaugus elektros poreikiui dėl robotozacijos ir elektromobilių, atominė energetika yra vienas iš būdų spręsti generavimo klausimą, nes branduolinė energetika užtikrina pastovią gamybą, nepriklausomai nuo oro sąlygų, nuo kurių priklauso vėjo ir saulės jėgainės. Kadangi mažieji reaktoriai nėra statomi vienoje vietoje, elektros perdavimo tinklams taip pat yra lengviau, patiriami mažesni nuostoliai“, – sakė O. Čiukšys.
V. Jankauskas atkreipė dėmesį, kad mažuose reaktoriuose daug atliekų nesusidarytų, o kai kurių ketvirtos kartos reaktorių atliekų net nereikėtų laidoti. „Tiesa, jei būtų naudojamos tradicinės technologijos, tai ir atliekų problemą reikėtų spręsti tradiciška“, – pastebėjo ekspertas.
Sukurtų daugiau problemų?
Aplinkos apsaugos aktyvistai abejoja dėl atominės energetikos ateities Lietuvoje. Esą kol Vakarų šalyse neveikia nė vienas mažasis branduolinis reaktorius, nėra jokių garantijų nei dėl jų saugumo, nei dėl galbūt jų gaminamos pigios elektros.
VšĮ „Žiedinė ekonomika“ steigėjas ir vadovas Domantas Tracevičius mano, kad atominė energetika Lietuvai nereikalinga. Juolab kad planuojami statyti mažieji branduoliniai reaktoriai nė vienoje valstybėje neveikia ir apie jų galimą naudą esą kalbėti per anksti.
„Tai yra brėžiniai projektai, galbūt kažkas atsiras, galbūt – ne. Vyksta diskusija apie nieką. Be to, buvusios konvencinės branduolinės technologijos yra labai brangios, palyginti su atsinaujinančiąja energetika. Jų statyba – labai ilga. Atominę energetiką vertinčiau labiau kaip problemą, o ne kaip sprendimą. Skaičiuojama, kad branduolinė technologija yra maždaug penkis kartus brangesnė už jūrinio vėjo“, – Alfa.lt sakė D. Tracevičius.
Domantas Tracevičius: atominę energetiką vertinčiau labiau kaip problemą, o ne kaip sprendimą. | VšĮ Žiedinė ekonomika
Žaliosios ekonomikos ekspertas mano, kad užuot stačiusi mažuosius branduolinius reaktorius, Lietuva galėtų skatinti kuo daugiau žmonių tapti gaminančiais vartotojais ir įrengti kuo daugiau kaupimo įrenginių, kurie tiektų elektrą, kai nepučia vėjas ir nešviečia saulė.
„Dabar yra tiek technologijų, kurios leidžia Lietuvai apsirūpinti elektros energija. Gal tik kartą per metus Lietuvoje apsiniaukia visas dangus ir vėjas nepučia. Bet tais retais momentais galima panaudoti kaupimo įrenginius“, – mano ekspertas.
D. Tracevičius abejoja, kad ketvirtos kartos branduolinių reaktorių kaina bus konkurencinga. Esą energetikų argumentai, kad atominiai reaktoriai būtų patikimas energijos šaltinis, tiekiantis į rinką konkurencingą elektrą, grįsti labiau norais nei tikrove.
„Prašau, parodykite, kur veikia, ir pasakykite, kiek kainuoja. Ir nė vienas negali to padaryti. Po penkerių metų bus bandomieji įrenginiai, galbūt JAV, galbūt Kanadoje, galbūt Didžiojoje Britanijoje. Teikiami skaičiai (dėl statybų ir elektros kainos – red.) tėra labai optimistiniai, nes Suomijoje ir Prancūzijoje statomų įprastinių atominių jėgainių kaina nuo pradinių planų išaugo tris keturis kartus. Norėčiau optimistus grąžinti į žemę. Jie norėtų, kad pigiai kainuotų, gamintojai skelbia, kad pigiai kainuos. Bet realybė yra visai kitokia“, – tikino D. Tracevičius.
Ekspertas mano, kad atominės jėgainės slepia daug nematomų išlaidų, kurios galiausiai dengiamos iš valstybės biudžeto. Esą kelia klausimų ir branduolinių jėgainių saugumas, esą tai rodo Fukušimos avariją ir nemažai smulkesnių incidentų, apie kuriuos nėra daug žinoma.
„Kiek daug kainuoja panaudoto branduolinio kuro laidojimas. Uždaryta Visagino AE ir dabar yra beprotiškai brangi – ji kasmet suryja šimtus milijonų eurų, nors nepagamina nieko. Taigi, jos elektros kaina buvo gerokai didesnė, tik už ją sumokėjo ne vartotojai, o visi Lietuvos piliečiai. Apie atominę energetiką sklando daug mitų, kad ji pigi, saugi ir gera, nors atidžiau pažiūrėję matome labai daug rizikų ir paslėptų kainų, kurios nugula kitur, ne elektros kainoje“, – sakė D. Tracevičius.
Atominė energetika, eksperto nuomone, pavojinga ir geopolitinio saugumo požiūriu. „Mums, gyvenantiems šalia nedraugiško kaimyno, kyla papildoma labai reikšminga rizika, kai platus gaminančių vartotojų tinklas su hibridiniais inverteriais yra būdas turėti veikiantį tinklą esant dideliems sutrikimams. Atsinaujinančiosios energetikos decentralizacija yra milžiniškas privalumas, palyginti su centralizuotomis branduolinėmis gamybomis, kurios yra potencialus taikinys“, – sakė jis.
Šaltinis: ALFA.LT