Lietuvos Seime yra 141 vieta.
Ingos Ruginienės Vyriausybė rizikuoja subyrėti bet kurią dieną
Lietuvoje bręsta rimtas politinis lūžis, kurio jau nebepavyksta nuslėpti. Po 2024 m. spalį vykusių Seimo rinkimų Gintauto Palucko vadovaujama Vyriausybė šių metų rugpjūčio 5 d. buvo priversta atsistatydinti. Jo įpėdinė Inga Ruginienė rizikuoja tapti trumpiausiai dirbusia ministre pirmininke Lietuvos istorijoje. Politinė klasė susipriešino taip stipriai, kad į ginčus įtraukta ir aktyviausia visuomenės dalis. Protestai įgauna tokį pagreitį, jog vien užkulisiniais susitarimais dėl valstybės turto perskirstymo jų jau nebepavyks numalšinti.
Latvijoje – klarnetistas, Lietuvoje – trombonistas
Vakar Lietuvoje vykę įvykiai kai kam priminė „skėčių revoliuciją“, prasidėjusią Latvijoje 2007 m. spalio 18 d. Tuomet Rygoje prie Seimo rūmų susirinkusios minios protestavo prieš Korupcijos prevencijos ir kovos biuro vadovo Aleksejaus Loskutovo atleidimą. Lietuvoje situacija kitokia, bet tam tikrų panašumų esama – Prezidentas Gitanas Nausėda priėmė kultūros atstovus, protestuojančius dėl jo sprendimo kultūros ministru patvirtinti Ignotą Adomavičių.
Pagrindinė įtampos priežastis – ne pats kandidatas, o bandymas iš Vyriausybės išstumti partiją „Nemuno aušra“, kuri kritikuojama dėl populizmo, antisemitizmo ir prorusiškų nuostatų. Ši partija su lyderiu Remigijumi Žemaitaičiu daugeliui primena Latvijos partiją „Latvija pirmoje vietoje“, vadovaujamą Aināro Šleserio.
Papildomų emocijų suteikia ir asmeniniai ryšiai: Adomavičiaus žmona bei Žemaitaičio brolio žmona yra seserys.
Iš pirmo žvilgsnio Adomavičiaus kandidatūra atrodo tinkama – jis baigė Čiurlionio menų mokyklą ir grojo trombonu. Latvijoje kultūros ministru yra buvęs net klarnetistas Ints Dālderis. Vis dėlto Adomavičiaus muzikinė karjera baigėsi nė neprasidėjusi – jis pasuko į verslą. Ši patirtis galėtų būti laikoma privalumu, tačiau dabartinėje politinėje atmosferoje ji veikiau tampa trūkumu.
Aritmetika, kurią turi žinoti deputatai ir prezidentai
Po G. Nausėdos ir I. Ruginienės susitikimo Prezidentas pasiūlė kompromisą: Adomavičiui skirti trijų mėnesių bandomąjį laikotarpį, kurio metu jį prižiūrėtų pati premjerė. Jei ministras pateisintų lūkesčius – liktų poste, jei ne – būtų atleistas. Tai leistų „Nemuno aušrai“ išlikti koalicijoje arba, priešingai, taptų pretekstu ją pašalinti.
Be „Nemuno aušros“ Vyriausybė liktų mažumos.
Lietuvos Seime yra 141 vieta. Po rinkimų daugiausia mandatų gavo socialdemokratai (52), kuriems priklausė ir premjero postas. Tačiau G. Palucko kompromituojantys sandoriai privertė jį atsistatydinti. „Nemuno aušra“ turėjo 20 vietų, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 14. Pastaroji vėliau buvo pašalinta iš koalicijos, ją pakeitė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (8 mandatai) bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškų šeimų sąjunga (3 mandatai).
Skaičiuojant: 52 + 20 + 8 + 3 = 83 vietos. Daugumai reikia 71 balso, tad koalicija buvo stabili. Be „Nemuno aušros“ liktų tik 63 vietos – mažumos Vyriausybė. Prezidentas viešai suabejojo tokios Vyriausybės išlikimo galimybėmis.
Šis klausimas tiesiogiai susijęs ir su 2026 m. biudžeto svarstymu. Prezidentas perspėjo, kad Lietuvoje ir Latvijoje būtina užtikrinti visavertį, o ne techninį biudžetą, pirmiausia skiriant lėšų gynybai.
Populizmo korta
I. Ruginienės Vyriausybė pradėjo darbą su skambiais pažadais: „Stiprinsime viešąjį sektorių, skatinsime socialinį dialogą, investuosime į gynybą, didinsime algas, užtikrinsime orią senatvę senjorams ir geresnį gyvenimą pažeidžiamiausiems.“
Vis dėlto visuomenėje kyla klausimas: kodėl R. Žemaitaitis vadinamas populistu, o I. Ruginienė, žarstanti sunkiai įgyvendinamus pažadus, gavo mandatą vadovauti Vyriausybei?
Po Prezidento susitikimo su kultūros darbuotojais aiškumo nepadaugėjo. Buvo paskelbti patarėjos žodžiai apie „padėką už sąžiningą pokalbį“, „garbingą vertybinę poziciją“ ir „pilietiškumo pavyzdį“. Tokios frazės primena buvusio Latvijos prezidento Valdžio Zatlerio kalbas per „skėčių revoliuciją“.
Latvijoje tuometinė įtampa baigėsi 10-ojo Seimo paleidimu 2011 m. gegužės 28 d. Lietuvoje dabartinės situacijos baigtis kol kas neaiški – ji gali pasisukti naujos Vyriausybės pertvarkos, pirmalaikių rinkimų link arba tiesiog išsikvėpti savaime.
Šaltinis: technologijos.lt
