Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai priklausanti Rita Tamašunienė yra iš tų politikų, kurie priešų neprisidaro, aštriais pareiškimais nesisvaido. Jos paskyrimas naująja teisingumo ministre beveik niekam neužkliuvo, išskyrus LGBT ir moterų teises ginančias organizacijas, nes R. Tamašunienė neslepia savo vertybinio konservatyvumo.
Politikė pabrėžia, kad konservatyvumas grįžta į madą daugelyje šalių, todėl neslepia neteiksianti įstatymų projektų, kurie įteisintų homoseksualių asmenų partnerystę ar prieštarautų partijos programai.
Tačiau R. Tamašunienė žada iki 2026 metų pabaigos sutvarkyti viską taip, kad bendrosios kompetencijos teismams įpareigojus registruoti partnerystes, Registrų centras techniškai tai galėtų įgyvendinti.
Naujoji teisingumo ministrė sako kol kas nesiimsianti ir greitų sprendimų dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovybės, su kuria ypač nesutarė buvęs ministras. R. Tamašunienė sako ketinanti palaukti vidaus audito rezultatų ir tuomet nuspręsti, kaip elgtis. Bet dėl naujo Šiaulių kalėjimo, kurio statybų konkursą nutraukė teismas, ministrė išsakė gana aiškią nuomonę, kad mažėjant nuteistųjų apie naują įkalinimo įstaigą artimiausiu metu nemąstoma.
– Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad neegzistuojanti galimybė poroms registruoti partnerystę prieštarauja Konstitucijai. Kadangi Seimas delsia priimti tai reglamentuojantį įstatymą, tai Konstitucinis Teismas atvėrė galimybę tokioms poroms registruoti partnerystę kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą.
Kai bendrosios kompetencijos teismas priima sprendimą, įpareigojantį registruoti tos pačios lyties poros partnerystę, Registrų centras nevykdo teismo sprendimo, nes neturi techninių galimybių įtraukti partnerystės į valstybės registrus.
Kadangi teismų sprendimų įgyvendinimas jums, kaip teisingumo ministrei, turėtų būti pirminės svarbos, kokius žingsnius atlikote, kad Registrų centras pasistūmėtų prie galimybės registruoti partnerystes?
– Iš tiesų tokių įsiteisėjusių teismų sprendimų jau yra ir ne veltui buvęs ministras buvo paprašęs atidėti terminą dėl registro sukūrimo, nes dabartiniuose registruose nėra tokio funkcionalumo, kaip kad nėra ir įstatymo, taigi nėra subjekto.
Tai mes kuriame funkcionalumą, ieškome sprendimų ir tų sprendimų paieškos vyksta gana gerai. Manome, kad prie esamų registrų verta sukurti [papildomą funkcionalumą], suteikus galbūt kitą pavadinimą, kad neklaidintų, bet būtų įvykdyti tie teismo sprendimai, kurie jau yra įsigalioję. Ir, žinome, kad apie 20 tokių sprendimų yra procese. Pagal esamus teismo sprendimus, tikėtina, kad ir likusiuose bus įpareigojimas tą padaryti. Tai reikalauja ir lėšų, ir laiko, nes reikia, ir reikia įvykdyti viešąjį pirkimą, papildyti funkcionalumą, bet bandysime tai padaryti kuo greičiau ir jau dėliojamės tokį planą kitais metais tą įvykdyti.
– O kitais metais tai kada? Nes jeigu planą jau susidėliojote, tai esat numatę konkretų laiką, mėnesį, ketvirtį?
– Planuojame kaip įmanoma greičiau, bet tai priklauso ir nuo viešųjų pirkimų procedūros, nes tai gana didelė suma. Ieškome optimaliausio varianto.
– Jūs paminėjot padarytus žingsnius, kada įmanoma teoriškai, jeigu viskas vyksta sėkmingai, tikėtis šio naujo funkcionalumo registruose?
– Na, manau, kad tai galėtų įvykti iki 2026 metų nuo pabaigos arba iki trečio ketvirčio pabaigos. Bet aš dabar bijau spekuliuoti terminais, nes tai nauja užduotis. Man ji buvo pristatyta kaip viena iš pirmųjų. Taip pat laukėme teismo sprendimo dėl termino atidėjimo, kurio buvo paprašiusi buvusi šios ministerijos vadovybė. Tokios galimybės teismas nesuteikė ir dėl to ėmėmės veiksmų.
– Ar šiam tikslui yra numatyta lėšų kitų metų biudžeto projekte?
– Taip, numatytos. Jos, galbūt, nėra tokios, kokių norėtųsi, tačiau ieškome sprendimų, kaip tas sutartis registruoti ir kaip pasiekti maksimalius funkcionalumus, nes, sutikime, kad tai nėra tik fakto registravimas. Yra ir tolesnės pasekmės, susijusios su paveldėjimu, kita informacija. Taigi tai turi būti pasiekiama notarams ar kitoms institucijoms, taigi reikia sąsajų, kad informaciją pasiektų tie, kam ji reikalinga, kad nebūtų taip, jog tais registrais negalėsime tinkamai pasinaudoti. Ieškome sprendimų ir esame numatę lėšų kitiems metams.
Rita Tamašunienė | V. Raupelio / LRT nuotr.
– Ką jūs konkrečiai darysite, kad būtų įgyvendintas Konstitucinio Teismo nutarimas? Aš suprantu, kad tai prieštarauja jūsų pačios ar partijos pasaulėžiūrai, bet tai vis tiek nepaneigia jūsų, kaip teisingumo ministrės, pareigos užtikrinti teisės viršenybę. Jau dirbate mėnesį, turėjote būti tai apgalvojusi. Jūs turėtumėte siekti šį nutarimą įgyvendinti.
– Taip, siekti mes galime, galime jį svarstyti vienu ar kitu kampu: ar mums yra svarbu sureguliuoti teisinius santykius, kai kalbame ne apie ideologiją, o tiesiog apie gyvenimą? Bet vis dėlto kiekvienas įstatymas yra parlamento sprendimas. Ar tai bus mūsų aktyvūs, ar mažiau aktyvūs veiksmai, galutinį sprendimą priims parlamentas.
Seime yra Artimo ryšio įstatymo projektas, yra Civilinio kodekso pataisos, yra Civilinės sąjungos įstatymo projektas. Mes ieškome ir analizuojame, ką mes dar galėtume pateikti Seimui. Bet, mano vertinimu, būtų sveikintina šios kadencijos Seimo ar Seimo narių grupės iniciatyva. Mes visi esame išrinkti rinkėjų ir, sutikime, du trečdaliai žmonių yra prieš tokius įstatymus.
– Nemažai žmonių gali būti ir prieš mokesčių mokėjimą, pavyzdžiui, prieš nekilnojamojo turto mokestį, bet Seimas priėmė.
– Bet čia yra susiję su biudžeto pajamomis, o šiuo atveju kalbame apie stiprų ideologinį, vertybinį užtaisą turintį įstatymo projektą. Aš nemanau, kad mes turėtume priešinti visuomenę šiuo klausimu, bet turėtume ieškoti sprendimų, kurie įgyvendintų Konstitucinio Teismo nutarimą. Mes tą ir darome.
Tačiau ar aš atnešiu tokį Partnerystės įstatymą, kokio laukia LGBT bendruomenė, tai tikrai ne, nes mes, kaip partneriai, atėję dirbti [į Vyriausybę], labai aiškiai deklaravome, kad tai prieštarauja mūsų programai. Tai būtų žmonių, kurie tikisi iš mūsų kitokios politikos, apgavystė.
Man atrodo, socialdemokratai tas rizikas vertina ir dėl to prie mūsų koalicinio susitarimo yra pridėtas priedas, bet tai nereiškia, kad ta tema nebus svarstoma ar kad nebus iniciatyvų Seime.
„Baltic Pride“ eitynės | E. Blažio / LRT nuotr.
Pati premjerė kaip vieną iš sprendimų mato, kad arba socialdemokratai, arba Seimo narių grupė parlamente svarstys atitinkamą įstatymo projektą ar parengs kokybiškai naują, o, galbūt, grįš prie iniciatyvų, kurios jau buvo anksčiau.
Seimo nariai, ypač rinkti apygardose, tikrai yra vertinami savo rinkėjų, mes šia tema sulaukiame daug klausimų ir labai didelių nuogąstavimų: „Ar jūs tikrai balsuosite?“, „Kaip jūs matote, ar tai yra svarbiausias Lietuvai klausimas?“ Reikia įvertinti, kad viena pusė partnerystę siekia įtvirtinti, bet kita pusė labai prieštarauja, kad toks įstatymas gimtų mūsų valstybėje.
– Taip, suprantu, tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimas gali prieštarauti dalies žmonių įsitikinimams, nors tai jiems nekenkia. Kodėl suteikiame teisę daliai visuomenės prieštarauti priimti teisės aktus, kurie padėtų vienai žmonių grupei ir neturėtų neigiamos įtakos likusiems?
– Na, iš suteikto statuso išplaukia daug teisinių pasekmių, teisių. Sakykime, jeigu tai yra šeima, tai mes žinome, kokiomis teisėmis ir pliusais gali naudotis mūsų šeimos. Tai apima vaikus, vaikų įvaikinimą, globą ir taip toliau. Dėl to ir yra prieštaravimas, kad mes [vienos lyties partnerių] nesutapatintume su prigimtine šeima, kurią sudaro vyras ir moteris, kurie susilaukia vaikų ir tie vaikai auga natūralioje aplinkoje, natūralioje šeimoje.
Tikriausiai didžiausias nuogąstavimas yra dėl to. Man atrodo, kad prieštaravimų būtų mažiau, jeigu mes paieškotume kitokio reguliavimo, kad [šių porų] nesutapatintume su prigimtine šeima. Nes žmonės, kurie tiesiogiai skaito Konstitucijos straipsnį apie šeimą, mato, kas ten parašyta. Bet Konstitucinis Teismas pateikė savo išaiškinimą, kitokią interpretaciją.
– Kai suformavote komandą, buvo kritikos dėl jūsų viceministrės Kristinos Zamarytės-Sakavičienės pasirinkimo. Ir aš girdėjau, kad jūs šią kritiką atmušėte, jog dėl į šeimos stiprinimą orientuotų pažiūrų negalima diskriminuoti žmogaus. Bet juk iš tiesų yra lygiai atvirkščiai: 2022 m. lapkričio mėnesį Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba pripažino, kad ponia Sakavičienė savo straipsnyje menkino LGBT bendruomenę. Na, iš esmės homoseksualumą ji lygino su vėžiu ar alkoholizmu, siejo su palaidu gyvenimo būdu. Tai ne ją kažkas diskriminuoja, o ji diskriminavo ir menkino kitus žmones, tai buvo pripažinta kompetentingos institucijos, bet ji buvo apdovanota ir paskirta į aukštą poziciją.
– Na, tikrai ne dėl to straipsnio apdovanota. Man tas atvejis nėra žinomas, bet tikriausiai tai buvo pamokantis atvejis. Nes kiek aš peržiūrėjau įrašų, tai, man atrodo, jos įsitikinimai reiškiami gana pagarbiai, nesistengiant ką nors įžeisti ar sumenkinti.
Kaip teisininkė, ši Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos deleguota viceministrė labai aiškiai artikuliuoja teisinius argumentus, ji yra mums didelė paspirtis ir tikrai neturiu jai jokių priekaištų.
Ir mes kaip tik stengiamės ieškoti sprendimų, kad ir tuo pirmuoju aptartu klausimu, o viceministrė tikrai aktyviai tame dalyvauja. Na, o įsitikinimai yra įsitikinimai, yra rinkėjų valia ir pagal tai sudarytas mūsų Seimas.
Kristina Zamarytė-Sakavičienė | Asmeninio archyvo nuotr.
Tenka pripažinti, kad šitas Seimas yra konservatyvesnis negu prieš tai buvęs. Kai čia dirbo Laisvės partijos ministrė su savo komanda, jai taip pat buvo užduodami klausimai dėl įsitikinimų, ar nepakryps viskas į vieną pusę. Teisingumo ministrė pareigas ėjo visus ketverius metus ir jai nepavyko įgyvendinti savų programinių nuostatų: tarkime, priimti Partnerystės įstatymo ir kitų, nes parlamentinėje demokratijoje galutinį balsą turi parlamentas.
Ką aš noriu pasakyti? Kad buvusi labai liberali Teisingumo ministerijos komanda neįgyvendino savo užsibrėžtų liberalių tikslų, nors labai kryptingai vykdė savo politiką, o tai atsispindėjo net ir vizualiuose ženkluose.
Bet yra politiniai sezonai, jie keičiasi ir šiuo metu netgi stebime pasaulinę tendenciją, kai šiek tiek konservatyvesni politikai grįžta į valdžią daugelyje šalių. Tiesiog reikia suprasti, kad tokia yra politika, aš tikrai esu tos politikos šalininkė ir būtų keista, jeigu aš dabar imčiau įgyvendinti Laisvės partijos programą.
– Bet aš nekritikuoju konservatyvumo: visiškai natūralu, kad žmonės turi įvairias pažiūras. Tiesiog domiuosi, ar tai neveda į vienos visuomenės grupės menkinimą, ką praeityje yra dariusi ši viceministrė. Visi gi supranta, kad šeimos stiprinimas yra gerai, nes šeima yra visuomenės stuburas, bet klausimas buvo ne apie šeimos stiprinimą, o apie homoseksualių asmenų menkinimą.
– Labai pasistengsim, [kad to nebūtų]. Aš nesu nė prieš vieną žmogų nusiteikusi, nemenkinu, nežeminu. Tokio naratyvo tikrai nebuvo per pirmą darbo mėnesį. Stengiamės labai dalykiškai, konstruktyviai ir nemenkinant kitų žmonių pateikti argumentus, kodėl negalime padaryti vienų ar kitų dalykų.
– Tai viceministrę prilaikysit nuo nuomonės raiškos?
– Jos nereikia prilaikyti, viskas pas mus vyksta labai sklandžiai.
– Kai praėjusį kartą dirbote Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje vidaus reikalų ministre, buvote vienintelė moteris ministrų kabinete. Dabar Ingos Ruginienės Vyriausybėje moterų ministrių yra tikrai nemažai. Ar yra koks nors skirtumas dėl to? Gal skiriasi darbo stilius, komunikacija?
– Dar negaliu palyginti. Mes, visa Vyriausybė, susirenkame trečiadieniais, kai vyksta Vyriausybės pasitarimai ir posėdžiai. Bet kadangi dar dirbu trumpai, negaliu įvertinti. Tačiau noriu pasakyti, kad buvusioje Vyriausybėje, toje vyriškoje komandoje, darbas vyko labai konstruktyviai. Tikiuosi, kad ir kitokios sudėties Vyriausybė dirbs taip pat, nes partijos deleguoja žmones, kurie geba priimti sprendimus, geba ieškoti sprendimų sudėtingose situacijose. (…)
Manau, svarbu, jog žmonės būtų kompetentingi, išsilavinę, ateitų su tikslu atlikti konkrečias užduotis, tad tas lyties klausimas ne tiek svarbus, kiek tiesiog mūsų gebėjimai atlikti mums pavestus darbus.
– Ką darysite su Kalėjimų tarnyba, su kurios vadovybe įnirtingai kovojo buvęs teisingumo ministras Rimantas Mockus? Jis planavo atleisti Kalėjimų tarnybos vadovą Mindaugą Kairį, bet šis gavo pranešėjo statusą, nes pats pateikė informacijos teisėsaugos institucijoms apie patirtą spaudimą. Buvęs ministras savo ruožtu aiškino užčiuopęs korupcines schemas Kalėjimų tarnyboje, tarnybos vadovybė tai neigė. Vienu žodžiu, konfliktas buvo didžiulis. Jūs tikriausiai bandėte aiškintis, kur yra šio konflikto priežastys? Nes situacija atrodė nenormaliai.
– Kai aš atėjau, radau dvi Vyriausybės skirtas nuobaudas Kalėjimų tarnybos vadovui – papeikimą ir griežtą papeikimą. Jis jas apskundė teismui, taip pat gavo pranešėjo statusą. Mūsų auditas vykdo ir dar nepabaigė paskutinio tyrimo dėl tam tikrų veiklos trūkumų. Ministerija taip pat kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau jis nebuvo pradėtas. Bet buvo pabrėžta, kad ministerija tarnybinio nusižengimo tyrimo būdu gali atsakyti į visus kilusius klausimus, kurie buvo išdėstyti prašant pradėti ikiteisminį tyrimą.
Mindaugas Kairys | G. Skaraitienės / BNS nuotr.
Tai dabar mes sulauksime audito pabaigos, pažiūrėsime, ką pasakys vidaus auditas apie šios tarnybos veiklą, ir tuomet bus priimti sprendimai, ar pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, ar nepradėti, ar sudaryti vadovui darbų sąrašą. Nes iš medžiagos, kai buvo paskirtos nuobaudos, neatrodo viskas gerai ir skaidriai, matome, kad spragų yra. (…) Aš noriu objektyviai įvertinti, neturiu išankstinio nusiteikimo.
– Ar bus siekiama statyti naująjį Šiaulių kalėjimą, ar ne? Lietuvos apeliacinis teismas šiemet birželį yra įpareigojęs Lietuvos kalėjimų tarnybą nutraukti viešąjį pirkimą dėl Šiaulių rajone planuoto naujo kalėjimo statybos, kadangi konstatavo, jog pirkimas nebuvo skaidrus. Dabar dar laukia Aukščiausiojo Teismo verdiktas. Bet, kad ir ką nuspręstų Aukščiausiasis Teismas, aš klausiu, ar, jūsų nuomone, Lietuvai reikia naujo kalėjimo, ar reikia palaidoti šį projektą ir lėšas skirti kitiems dalykams?
– Mūsų įkalinimo įstaigų sąlygos yra sulaukusios tarptautinių organizacijų pastabų, todėl tikrai reiktų pagerinti nuteistųjų gyvenimo sąlygas, o kamerinio tipo kalėjimas išspręstų ir subkultūros keliamas problemas. Tačiau dabar visoms ministerijoms buvo premjerės pavedimas įvertinti visus finansinius, investicinius projektus, įvertinti poreikį. Tai noriu pasakyti, kad kitų metų biudžete nėra numatyta lėšų Šiaulių kalėjimo statyboms. Juo labiau kad nėra ir Aukščiausiojo Teismo sprendimo, mes nežinome, kokia bus baigtis.
Bet kaip tik turėjome strateginę sesiją su Lietuvos kalėjimų tarnyba ir mes matome galimybių pasinaudoti Norvegijos fondų lėšomis pagerinti esamą situaciją ir atliepti tuos poreikius įkalinimo įstaigose. Apskritai laisvės atėmimu nubaudžiamų žmonių skaičius mažėja. Prieš keletą metų buvo 8–10 tūkst. asmenų, o dabar yra kiek daugiau nei 4 tūkst. nuteistųjų. Be to, yra kitos laisvės ribojimo priemonės kaip apykojės, bausmės atlikimas pusiau uždaro tipo laisvės atėmimo vietose ar panašiai. Aišku, tai priklauso nuo teismų sprendimų, bet tendencijos yra būtent tokios. Tai ar tikrai mums reikia naujo kalėjimo, yra vertinimo klausimas. Kol kas kitąmet bandysime spręsti kitaip.
– Kaip apskritai vertinate bausmių vykdymo sistemos veikimą Lietuvoje? Pati paminėjote įvairias tarptautinių organizacijų pastabas, dėl to Lietuva nuteistiesiems kai kada turi mokėti kompensacijas už prastas kalinimo sąlygas. Taip pat kalėjimuose veši subkultūra, ne visuomet užtikrinama resocializacija, buvusiems nuteistiesiems sunku grįžti į visuomenę.
– Neseniai susipažinau su trijų ketvirčių rodikliais, jie man buvo pristatyti kaip ministrei. Jie tikrai nuteikia teigiamai, nes nuteistiesiems taikomos resocializacijos priemonės, mažėja sugrįžimas į įkalinimo įstaigas (vadinamasis recidyvas), gerų rezultatų duoda įvairių priežiūros priemonių naudojimas, darbas laisvėje su priežiūra ir panašiai.
Bet čia reikia pasakyti, kad Probacijos tarnybos pareigūnų darbo užmokestis yra pats žemiausias iš visų statutinių įstaigų, todėl dėsiu pastangas, kad būtų didinami darbo užmokesčio koeficientai, kad pavyktų pavyti bent minimalius kitų tarnybų koeficientus.
– Norėjau prašyti šiek tiek papasakoti apie save. Jūs viešumoje matoma kaip labai išlaikyta, pasverianti savo žodį, neįsivelianti į skandalus. O ką mėgstate veikti laisvalaikiu?
– Mėgstu dainuoti. Dainuoju chore savo miestelyje.
– O kokio pobūdžio tai choras?
– Tai yra bažnytinis choras, bet mes dainuojame įvairias dainas. Labai profesionali mūsų vargonininkė-vadovė, mes dalyvaujame bažnyčios gyvenime, bet pakoncertuojame ir kitur. Mano vertinimu, mes dainuojame profesionaliai, keturiais balsais. Ir man, kaip turinčiai muzikinį išsilavinimą, tai yra tikros atsipalaidavimo valandėlės: nueiti į repeticiją, išmokti naują partiją. Man tai įdomu.
Na ir, be abejo, prie namų turime ką veikti, kadangi gyvename kaimiškoje vietovėje, tai atsipalaiduojame su grėbliuku ar kauptuku, nes fizinis darbas iš tikrųjų labai gerai po įtampos. Ir patinka pasivaikščioti gamtoje, paplaukioti, kai yra galimybė, skaitau knygas.
– Esat gera plaukikė?
– Taip. Greitai neplaukiu, bet plaukti galiu labai ilgai, labai mėgstu iki pat rudens plaukioti ežere. Netoli mūsų miestelio yra Karvio ežeras, tai jame ir plaukioju.
– Minėjot, mėgstat ir skaityti. Kadangi knygos šiek tiek atspindi žmones, gal galite atskleisti mėgstamiausias? Arba šiuo metu kažką ypatingo skaitot?
– Skaitau įvairias knygas, bet prie mėgstamiausių autorių paminėčiau ispanų rašytoją Carlosą Ruizą Zafóną. Man labai patinka jo knyga „Vėjo šešėlis“.
Paskaičius šį autorių paskui labai sudėtinga atrasti kitų įdomių knygų ir tada prasideda, kad skaitai vienu metu kelias, nes vis nori naujos ir naujos.
Šiaip skaitau labai įvairią literatūrą, kartais paimu kokį romaną, tokį, kuris tinka prie pagalvės, kad galėtum tiesiog paskaityti, atsipalaiduoti. Taip pat man patinka psichologinė literatūra, o kadangi esu ir pedagogė, tai paskaitau ir tokio pobūdžio knygas.
– Jūsų šeimos turto deklaracijoje nurodoma, kad jūsų transporto priemonės vertė siekia 35 tūkst. eurų, tuo metu jūsų sutuoktinis važinėja 2,5 tūkst. eurų vertės automobiliu. Kodėl čia susidariusi tokia nelygybė?
– Aš pirkau automobilį išsimokėtinai ir moku iš savo darbo užmokesčio, nes vis tiek esu Seimo narė, važiuoju pas žmones, į susitikimus ir į darbą. Automobilis yra vidutinės klasės, techniškai tvarkingas. Šiuo metu vairuoju KIA. O mano vyras pripratęs prie savo senos „Volvo“: jis ten viską ir pakrauna, ir iškrauna, bet nemato poreikio jos keisti į naujesnę, kadangi pats moka ją prižiūrėti techniškai. Tai, jei tas poreikis jau tikrai bus (o jis artėja), tai vyras greičiausiai taip pat važinės brangesniu deklaruotu automobiliu.
– Lietuvoje yra politikų, kurie priešinasi paramos Ukrainai demonstravimui per Ukrainos vėliavas. Kažkaip jiems vis kliūva. Buvęs savaitės trukmės kultūros ministras Ignotas Adomavičius nuėmė Ukrainos vėliavas ministerijoje, jūsų frakcijos kolega Ignas Vėgėlė vis iškelia šį klausimą, koalicijos partneris Remigijus Žemaitaitis – taip pat. Koks yra jūsų požiūris, nors matau, kad Ukrainos vėliava jūsų kabinete yra.
Rita Tamašunienė | V. Raupelio / LRT nuotr.
– Tai yra Lietuvos pozicija, mes parodome, kur nukreipiame savo paramą. Šie vizualiniai ženklai yra apie tai.
Bet aš galvoju, kad kai kitų valstybių vizualinių ženklų atsiranda daug, žmonės nori kartu matyti ir savo tautinių simbolių, dėl to ir kyla klausimas, kodėl mes matome per mažai trispalvės, Vyčio ar istorinės vėliavos.
Tai aš manau, kad diskusija yra reikalinga. Jeigu tai kelia mūsų patriotiškumą ir reiškia poreikį viešoje erdvėje turėti daugiau tautinių simbolių, tai gal tai yra apie tai. Nes tokia tendencija matyti ir kitur – Lenkijoje ir kitose valstybėse.
Šaltinis: lrt.lt
