Gimstamumo rodikliai krenta visoje Europoje, o Lietuva artėja prie rekordiškai žemos ribos
Ar galėtumėte patikėti, kad pagal preliminarius 2025 metų duomenis Lietuva šiuo metu turi vieną žemiausių gimstamumo rodiklių visoje Europoje ir Vakarų pasaulyje? Privataus demografinių duomenų projekto „Birth Gauge“ skaičiavimai rodo, kad per pirmuosius penkis šių metų mėnesius suminis gimstamumo rodiklis Lietuvoje siekė vos 1,01 vaiko vienai vaisingo amžiaus moteriai, kai tuo pačiu laikotarpiu pernai – 1,14 .
Tai – žemiausias rodiklis Europos Sąjungoje ir tarp daugumos išsivysčiusių pasaulio valstybių. Palyginimui: Lenkijoje TFR siekia 1,09, Latvijoje – 1,05, Estijoje – 1,12, o demografiškai stagnuojančioje Italijoje šis rodiklis yra 1,13.
Vokietija, kur gimstamumą ilgai palaikė imigracija, šiuo metu pasiekia 1,29. Skandinavijos šalys išsaugo kiek aukštesnį lygį – Norvegijoje rodiklis siekia 1,45, Švedijoje – 1,39, Suomijoje – 1,25.
Lietuvoje gimimų mažėja sparčiausiai regione
Lietuvoje gimstamumo kritimas itin ryškus: lyginant pirmųjų penkių mėnesių duomenis su pernai metais, pokytis siekia –12,8 proc. Tokios staigios neigiamos tendencijos per šį laikotarpį nefiksuota nė vienoje kitoje ES šalyje.
Vilties suteikia tik tai, kad metų eigoje kritimas kiek sulėtėjo – įvertinus devynių mėnesių laikotarpį, TFR siekia 1,03, o gimstamumo pokytis sumažėjo iki –8,9 proc. .
Svarbu atkreipti dėmesį, kad oficialūs 2025 m. Lietuvos Statistikos departamento duomenys kol kas nepaskelbti, todėl „Birth Gauge“ rodikliai yra preliminarūs. Vis dėlto ankstesnių metų statistika rodo, kad šio projekto skaičiavimai paprastai sutampa su vėliau paviešinama oficialia informacija.
Gimstamumo krizė tęsiasi net ir turtingiausiose valstybėse
„Birth Gauge“ analizė rodo, kad gimstamumas šiemet mažėja daugelyje pasaulio šalių. Tačiau būtent Rytų ir Vidurio Europa išsiskiria išskirtinai greitu nuosmukiu. Greta Lietuvos, ryškūs kritimai fiksuojami Latvijoje, Slovakijoje, Čekijoje ir Lenkijoje.
Ekspertai šio regiono situaciją vadina „dvigubu demografiniu iššūkiu“ – mažas gimstamumas jungiasi su emigracija, todėl sparčiai mažėja darbingo amžiaus gyventojų dalis. Senstanti visuomenė vis labiau priklauso nuo likusiųjų mokesčių, o ekonomikai tai tampa didėjančia našta.
Vakarų Europoje gimstamumo mažėjimas lėtesnis, o gyventojų skaičių kai kur dar palaiko imigracija. Tačiau net ir šios šalys nepajėgia pasiekti kartų kaitai būtino 2,1 vaiko rodiklio .
Ar gimstamumo klausimas taps politiniu prioritetu?
TFR, siekiantis 1,03, reiškia, kad dabartinė karta Lietuvoje neatkuria net pusės savęs. Jei tendencija nesikeis, po dviejų kartų šalies gyventojų skaičius sumažėtų daugiau nei perpus.
Šeimos politikos priemonės, kurias išbandė tokios šalys kaip Vengrija ar Lenkija – nuo būsto subsidijų iki išmokų – kol kas nedavė ilgalaikio efekto. Dažnai minimas sprendimas – imigracija – taip pat nėra tvarus: ji padeda trumpuoju laikotarpiu, bet keičia šalies demografinę struktūrą ir socialinį audinį.
Lietuvoje situacija pasiekė etapą, kai tolesnis kritimas tampa struktūrine problema. Todėl klausimas, ar gimstamumo krizė bus pripažinta nacionalinio saugumo, ekonomikos ir valstybės išlikimo tema, išlieka visiškai atviras.
Jeigu valstybė nesiims sisteminių sprendimų, gimstamumo krizė taps viena svarbiausių temų artėjančiuose rinkimuose – klausimu, nuo kurio gali priklausyti šalies ateities kontūrai.
