Didelė dalis lietuvių vis dar nežino, ar verta pasinaudoti galimybe ir 2026–2027 m. atsiimti savo įmokėtus pinigus iš II pakopos pensijų fondų. Vieni nesupranta, kokią sumą tiksliai galės pasiimti, kiti bijo dėl ateities senatvėje. Tačiau daugeliui svarbiausias klausimas – kaip dėl pasitraukimo ar pasilikimo kaupime pasikeis gaunama alga.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos užsakymu atlikta apklausa rodo, kad didelei daliai gyventojų reikia aiškios informacijos būtent apie tai, kokios bus jų pajamos pasilikus kaupime arba jį nutraukus.
67 proc. tyrimo dalyvių teigia, kad tai yra didžiausias veiksnys, priimant sprendimą. Tuo metu 41 proc. gyventojų pripažįsta, kad jų pasirinkimui įtaką turi ir galimi nuostoliai ar papildomi mokesčiai nutraukus kaupimą.
Taigi naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kiek tiksliai padidės gyventojų atlyginimai pasitraukus iš kaupimo ir kiek jų pajamos sumažės jame pasilikus gaunant mažą, vidutinę ar didelę algą.
Kiek padidės alga pasitraukus iš pensijų kaupimo
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo docentas dr. Algirdas Bartkus nurodė, kad šiemet minimalioji mėnesinė alga (MMA) yra 1038 eurai prieš mokesčius.
Jeigu MMA gaunantis asmuo dalyvauja kaupime, jo atlyginimas po mokesčių (įskaitant įmoką į II pakopos pensijų fondus) sudaro 746,25 euro.
Pašnekovo aiškinimu, tokiu atveju, priėmus sprendimą nutraukti dalyvavimą kaupime, asmeniui nebereikės pervedinėti 3 proc. savo pajamų į II pakopos pensijų fondus.
Tad jo atlyginimas „į rankas“ išaugs 31,14 euro arba 4,17 proc., t. y. nuo 746,25 iki 777,39 euro.
Tuo metu 2025 m. II ketvirčio vidutinis darbo užmokestis (VDU) yra 2387 eurai.
A. Bartkaus skaičiavimu, jei VDU gavėjas dalyvauja kaupime, jo atlyginimas po mokesčių siekia 1389,73 euro.
Asmeniui priėmus sprendimą nutraukti dalyvavimą kaupime, jo alga „į rankas“ išaugs 71,61 euro arba 5,15 proc., t. y. nuo 1389,73 iki 1461,34 euro.
O itin daug uždirbančių gyventojų situacijai iliustruoti jis pasirinko žmogų, uždirbantį 3 VDU, kas būtų apie 7 161 eurą.
„Jeigu šis asmuo dalyvauja kaupime, jo atlyginimas, atskaičius visus mokesčius, sudaro 4117,57 euro.
Priėmus sprendimą trauktis iš kaupimo, jo atlygis „į rankas“ ūgtels 214,83 euro arba 5,22 proc. iki 4332,4 euro“, – skaičiavo Vilniaus universiteto docentas.
Kiek alga sumažės, jei pensiją kaupsite toliau?
A. Bartkus patikino – jei žmogus pasiliks II pakopos pensijų kaupime, jo atlyginimas realiai nepasikeis.
Visgi verta paminėti, kad tiek MMA, tiek VDU kitąmet kils. O tai reiškia, kad į II pakopos pensijų fondus nuskaitomi 3 proc. bus skaičiuojami nuo didesnės algos.
2026 m. MMA prieš mokesčius bus 1 153 eurai (padidės 115 eurų). Pasilikus kaupime ir toliau mokant 3 proc. nuo algos, MMA po mokesčių sieks 801,11 euro. Jei asmuo iš kaupimo pasitrauks, jo alga bus 835,69 euro.
Tai reiškia, kad kaupiantieji kas mėnesį mokės 34,58 euro daugiau mokesčių nei tie, kurie II pakopoje nekaups.
Galima lengvai paskaičiuoti, kad 2026 m. MMA gaunantys gyventojai į II pakopos pensijų fondus mokės 3,44 euro daugiau, nei moka šiemet. Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad kitąmet didesnė bus ir alga.
Tad kiek tiksliai pakils minimalus atlyginimas tiems, kurie liks kaupime, ir tiems, kurie iš jo išeis?
Toliau II pensijų pakopoje kaupsiantiems gyventojams MMA atskaičius mokesčius nuo kitų metų padidės 54,86 euro.
Papildomai pensijai ir dabar nekaupiantiems gyventojams MMA „į rankas“ 2026 m. padidės 76,3 euro.
O tiems, kurie dabar kaupia II pakopoje, bet kitąmet žada išeiti, MMA po mokesčių paaugs netgi 107,44 euro.
Tik toliau kaupiantys gaus pinigų „iš oro“
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, ekonomistas Marius Dubnikovas neslepia, kad II pensijų pakopos sukauptų lėšų atsiėmimas iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip „gardus kąsnelis“ ar pinigai „iš oro“. Tačiau pabrėžia, kad už kiekvieną gardų kąsnį tenka susimokėti.
„Pirmiausiai derėtų įsisąmoninti, kad visos II pakopoje sukauptos sumos, kuri yra skelbiama pensijų kaupimo bendrovės tinklalapyje, atsiimti nepavyks.
Iš jos reikia atimti „Sodros“ ir valstybės įmokas, kurias galima rasti prisijungus prie „Sodros“ sistemos. Suma, gauta jas atėmus, ir bus ta, kurią galėsite atsiimti“, – akcentavo ekonomistas.
Anot jo, taip pat ne visi atkreipia dėmesį, kad pinigus „iš oro“ gauna ir kaupdami II pakopoje – kiekvieną mėnesį valstybė prisideda po 1,5 proc. nuo šalies VDU.
„2024 m. ši suma siekė 364 eurus per metus, o kitais metais, prognozuojama, pakils iki 400 eurų. Tai gali atrodyti nedaug, bet II pakopa yra vienintelis taupymo instrumentas Lietuvoje, kuriame galima gauti 400 eurų „iš oro“.
Ilguoju laikotarpiu – kas ir yra kaupimo pensijai esmė – ši iš pažiūros nedidelė suma gali virsti dešimtimis tūkstančių eurų“, – kalbėjo M. Dubnikovas.
Jis skaičiavo, kad kaupiant 30 metų net ir be investicinės grąžos valstybės įmokų suma bus daugiau kaip 10 tūkst. eurų.
„Kaupimas pensijai veikia panašiai kaip lavina: pradžioje ji – lėta, bet vėliau prieaugis ir efektas ima didėti eksponentiškai. Tarkime, žmogus turi sukaupęs 10 tūkst. eurų, kurių metinė vidutinė grąža – 7 proc.
Jei šie pinigai fonde liktų dar 20 metų, su tokia pat grąža jie išaugtų iki daugiau nei 38 tūkst. eurų. Pasitraukus dabar, visa ši potenciali nauda dings“, – įžvalgomis dalijosi ekonomistas.
Nekaupiantiems pensija bus 200 eurų mažesnė?
M. Dubnikovas akcentavo, kad dabar daromi sprendimai gali atrodyti nereikšmingi, bet ateityje gali virsti pasekmėmis.
Remdamasis Lietuvos banko (LB) skaičiavimais ekonomistas paminėjo, kad, nutraukus kaupimą II pakopoje, pensijos pakeitimo norma gali sumažėti 15–20 proc.
„Tai reiškia, kad žmogus, kuris šiandien uždirba 1 200 eurų „į rankas“, senatvėje, skaičiuojant šiandienos pinigais, vietoje 700 eurų (jei dalyvautų II pakopoje) galės tikėtis tik apie 500–550 eurų.
Nors per mėnesį t. y. 150–200 eurų mažesnė suma, bet, pvz., per 20 pensijos metų tai sudaro apie 36–50 tūkst. eurų prarastų pajamų – gerokai daugiau, nei galima gauti vienkartiniu atsiėmimu dabar“, – dėstė M. Dubnikovas.
Anot jo, LB taip pat prognozuoja, kad lietuvio, kuris pensijai papildomai apskritai nekaupia, vidutinė pajamų pakeitimo norma iki 2050 m. bus 40 proc., o iki 2070 m. – vos 33 proc.
„Kitaip tariant, tikėtina, kad be papildomo kaupimo senatvėje teks išgyventi vos už 40 proc. (ar dar mažiau) dabar vidutiniškai gaunamo atlyginimo.
Todėl prieš pasitraukiant iš II pensijų pakopos, verta sau užduoti paprastą klausimą: ar šiandien gauti keli tūkstančiai eurų verti to, kad senatvėje kas mėnesį skaičiuotume centus? Nes tuomet pinigų „iš oro“ tikėtis jau nebegalėsime“, – įžvalgomis dalijosi ekonomistas.
Šaltinis: tv3.lt