Po 2014 m. Krymo aneksijos, dalis Europos valstybių – tarp jų ir Lietuva – nusprendė grįžti prie privalomosios pradinės karo tarnybos. Dar didesnis impulsas stiprinti kariuomenės pajėgumus ir didinti karių gretas atsirado 2022 m. vasarį – prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą.
Per daugiau nei dešimtmetį nuo tada, kai Lietuvos vaikinai vėl šaukiami tarnauti, jaunuolių požiūris į karo prievolę išties pasikeitė, sako Karo komendantūrų valdybos Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas.
„Pirmaisiais metais po [privalomosios pradinės karo tarnybos] grąžinimo, to noro atlikti tarnybą buvo tikrai nemažai. Po to buvo toks periodas, kai norinčių atlikti ar pareiškusių, kad savo noru [planuoja] atlikti tarnybą, šiek tiek buvo sumažėję. Bet aš nepasakyčiau, kad tas sumažėjimas buvo drastiškas, lyginant su dabartiniu metu“, – „Žinių radijo“ laidoje „Kas, jeigu?“ kalbėjo A. Balčiūnas.
„Paskutiniu metu, ypač nuo 2022 metų, po pandemijos, norinčiųjų atlikti tarnybą [skaičius] vėl pradėjo didėti ir praeitais metais rezultatai tikrai buvo labai geri – iš pašauktų atlikti tarnybą 3865 asmenų, praktiškai 99,8 proc. buvo tie, kurie pareiškė norą atlikti tarnybą. (…) Iš to bendro skaičiaus tiktai 7 asmenys buvo pašaukti privaloma tvarka. Tas skaičius tikrai rodo, kad absoliuti dauguma jaunuolių vis tik pasiryžę atlikti tarnybą ir jie stengiasi patekti, atlikti tas šaukimo procedūras“, – pasakojo jis.
Pastaraisiais metais kariuomenė šaukia atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą vis daugiau jaunuolių. Tiesa, nuo šių metų įsigaliojo ir atitinkamų pokyčių. Pavyzdžiui, vaikinai pašaukiami tarnauti iškart po mokyklos, o jau studijuojantys – turi daugiau lankstumo ir gali tarnybą atidėti, taip pat nustatytos ir trumpesnės tarnybos formos.
Šįmet Lietuvoje atlikti pradinę privalomąją karo tarnybą pašaukti apie 5 tūkst. jaunuolių – pirmieji šauktiniai į tarnybos vietą jau išvyko vasario pradžioje.
„Galbūt šie metai buvo išskirtiniai – ypatingai šių metų pradžia ir praeitų metų pabaiga, kada tikrai buvo daug kalbama apie tuos pokyčius, susijusius su privalomąja pradine karo tarnyba. Mes sulaukėme didžiulio jaunuolių, kurie dar gruodį pradėjo teikti prašymus atlikti tarnybą savo noru, antplūdžio“, – kalbėjo Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius.
Dar iki vadinamosios šauktinių reformos sprendimų priėmėjai ir politikai kalbėjo, jog Lietuvoje veikiausiai ilgainiui bus einama link visuotinio šaukimo. Ar tokiu keliu žengs ir kitos Europos valstybės? A. Balčiūno teigimu, prognozuoti sunku, tačiau tendencija aiški – Rytų Europa, Skandinavijos šalys imasi stiprinti savo piliečių karinį parengtumą.
„Kiekviena valstybė vertina savo šalies situaciją ar saugumo situaciją, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, geografinę padėtį, kitus aspektus, ir priima sprendimą savarankiškai – ar turi būti visuotinis šaukimas, ar apskritai turi būti privaloma tarnyba, ar tik profesinė tarnyba. Prognozuoti, turbūt, būtų sudėtinga, tačiau paskutinių penkerių metų tendencija rodo, kad tos šalys, kurios yra daugiau į rytus nuo Centrinės Europos – turiu omenyje Skandinavijos šalis, kaimynus latvius, kurie apsisprendė grįžti prie privalomos pradinės karo tarnybos – jos priėmė sprendimus ir grįžta ar atnaujina privalomą pradinę karo tarnybą. Tai rodo, kad vis tik situacija yra tokia ir šalys vertina grėsmes, kurios gali būti, ir priima atitinkamus sprendimus“, – dėstė pašnekovas.
„Lietuva, be abejo, tai irgi labai rimtai vertina. Ir jau girdime ir iš politinių sluoksnių, kad Lietuva turi eiti ir iš esmės po truputėlį eina link visuotinio šaukimo“, – pridūrė jis, akcentuodamas, jog galutinis sprendimas dėl tokių pokyčių yra politikų rankose.
Šaltinis: ALFA.LT
