Kraupi prabilusios aukos istorija: moteris papasakojo, kaip vyras ją prievartavo namuose. O specialistai sako, kad didžiausia problema Lietuvoje – tyla: 80 proc. seksualinio smurto aukų niekada neišdrįsta prabilti. Seime kelią skinasi Baudžiamojo kodekso pakeitimai, kuriais būtų daug griežčiau baudžiami priekabiautojai, vaikų viliotojai ir smurtautojai. Pritarus pakeitimams išplečiama būtų ir daugiausiai diskusijų sukėlusi sutikimo sąvoka. Kritikuojantys sako, kad tokiu būdu bus daug lengviau piktnaudžiauti ir apkaltinti nekaltą.
„Mane įstūmė į butą, sudavė vieną smūgį, po kurio nukritau bute, tada nutempė į miegamąjį, gavau antrą smūgį iki kraujų“, – pasakojo moteris.
Šiurpią istoriją prisimenanti moteris pasakoja, ką teko patirti artimoje aplinkoje.
„Prasidėjo prievartavimas“, – sakė ji.
Moteris pasakoja, kad prievartą juto kurį laiką, paskutinis lašas tapo fiziniai smūgiai.
„Pas mane buvo du jausmai. Pirmas, tai buvo baimė, antras, man buvo gėda. Nors realiai aš pati, tai nieko nepadariau, bet man buvo gėda kažkam pasakyti, kas atsitiko“, – kalbėjo moteris.
Tokių šiurpą keliančių istorijų mūsų šalyje – šimtais per metus. O suskaičiuoti galima tik prabilusias aukas. Tačiau tyrimai rodo, kad 80 proc. nukentėjusių nuo seksualinio smurto iš baimės niekada taip ir neišdrįsta prabilti.
„Europos Sąjungoje Lietuva yra trečia nuo galo, pagal statistiką žmonių, kurie kreipiasi. Tai pas mus viena didžiausių problemų“, – aiškino „Prabilk.lt“ bendraįkūrėja Rugilė Butkevičiūtė.
Kokia yra teisinė atsakomybė už seksualinį priekabiavimą?
Dar viena problema – priekabiavimas. Lietuvoje tai laikoma nusižengimu, kai prie aukos priekabiauja vadovas. Todėl apkaltinamų žmonių kasmet vos vienas kitas.
„Ir gatvėje, ir viešajame transporte ne kartą esu susidūrus. Tai šiuo metu mes neturime administracinės atsakomybės būtent už seksualinį priekabiavimą gatvėje“, – sakė R. Butkevičiūtė.
„Jeigu ir kreipiasi žmonės, tiesiog tyrimas yra nutraukiamas, nes nėra jokios bazės teisinės, kaip būtų galima už tai patraukti atsakomybėn“, – kalbėjo policijos atstovas Ramūnas Matonis.
Seime kelią skinasi platus Baudžiamojo kodekso ir susijusių teisės aktų pakeitimų paketas. Diskusijas kelia tai, kad seksualiniai santykiai be aiškaus laisvo ir savanoriško sutikimo bus laikomi prievarta. Žmonėms kyla klausimas, kaip paskui įrodyti buvo ar ne laisvas ir aiškus sutikimas.
„Tai ar čia Seimas ateis į tavo lovą ir tau aiškins, ką tu gali ir ką ne? Tai čia „biškį“ nenormalu, tai čia per daug varžoma“, – minėjo vyras.
„Tikrai nereikės jokių formalių žodžiu ar raštu sutikimų, tai yra visiška nesąmonė, kas čia bando taip kalbėti. Tiesiog mes kalbame apie, pirmiausia, pagarbą sau ir šalia esančiam asmeniui“, – pasakojo Seimo narė Agnė Bilotaitė.
Dauguma kalbintų žmonių tvirtina, kad jiems nekyla klausimų dėl sutikimo. Problema opi, todėl jos ignoruoti negalima.
„Taip, jeigu reikia ir reikės pasirašyt. Nematau jokių problemų. Čia toks atgyvenęs požiūris, ta prasme ne, taip negali būti“, – pridūrė moteris.
„Nu, reikia, būtinai reikia, tai griežtai. Kiek čia istorijų visokiausių. Tai kad mažiau tų istorijų. Aš už!“ – sakė vyras.
„Kas nustatys ribą? Iš kur aš galiu žinot, kada tu nori, kada nenori… Nu, reikia paklausti“, – minėjo gyventojas.
Siekia apsaugoti ir nepilnamečius nuo seksualinio smurto internete
Diskusijose apie sutikimą santykiauti kai kurie Seimo nariai tikina – įstatymu to apibrėžti neįmanoma. O išplėtus nesutikimo sąvoką gali rastis vietos manipuliacijoms ir provokavimui.
„Gali atsirasti ir antroji banga „Me too“, kuri, kaip žinot, atnešė ne tik teisingų demaskavimų, bet atnešė ir labai daug skausmo, nes buvo ja piktnaudžiaujama“, – aiškino Seimo narys Audronius Ažubalis.
„Reikia įrodyti, kad buvo priešinamasi. Bet jeigu žmogus yra nesąmoningas, be sąmonės šiuo atveju, tai kaip jisai gali pasipriešinti?“ – kalbėjo A. Bilotaitė.
Siūlomuose Baudžiamojo kodekso pakeitimuose – dėmesys ir vaikų apsaugai. Vaikų viliojimas internete šiuo metu nėra teisiškai reglamentuojamas.
„Žinome, kad kas trečias 12–16 metų paauglys Lietuvoje jau yra nukentėjęs nuo seksualinio smurto internete“, – tikino R. Butkevičiūtė.
Seimas po pateikimo pritarė siūlomiems Baudžiamojo kodekso pakeitimams. Klausimas bus svarstomas šių metų rudens sesijoje.
Šaltinis: TV3.LT
