Artimojo netektis šeimai dažnai atneša ne tik emocinius išgyvenimus, bet ir teisinius rūpesčius. Vienas iš jų – kas nutiks per gyvenimą pensijų fonde sukauptiems pinigams? Vis dėlto specialistai ramina, šios lėšos nedingsta, tačiau svarbu atlikti tinkamus žingsnius, kad jas būtų galima paveldėti.
Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi Rasa (vardas pakeistas, bet redakcijai žinomas).
Gyventoja pasakojo, kad jos tėtis sunkiai serga, tačiau ilgus metus dirbo ir kaupė antroje pensijų pakopoje, tačiau šeima nežino, kas su jais nutiktų ištikus nelaimei ir netekus artimojo.
„Net nežinome, kur kreiptis ir prašyti pagalbos. Apskritai, neaišku, ar turime teisę atsiimti tuos pinigus? Žinoma, jie neatstos žmogaus, bet, atrodo, teisinga, jeigu tėčio uždirbti ir sukaupti pinigai neprapultų, o atitektų jo šeimai“, – dalijosi Rasa.
Paveldimi ne visi pinigai
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad paveldimi yra antrojoje ir trečiojoje pensijų pakopų pinigai. Tuo metu pirmoji pakopa yra tiesiog Lietuvos socialinio draudimo pensijų sistema.
Joje kiekvienas dirbantysis Lietuvos gyventojas nuo savo uždirbamų pajamų moka pensijų socialinio draudimo įmokas.
„Tokiu būdu žmonės kaupia socialinio draudimo stažą bei pensijų apskaitos vienetus, kurie pasiekus pensinį amžių lems senatvės pensijos dydį“, – aiškina „Sodros“ patarėja komunikacijai Malgožata Kozič.
Ji išskiria, kad šiuo metu šalyje yra apie 1,4 mln. apdraustųjų. Tuo metu antrojoje pensijų pakopoje šiuo metu kaupia apie 900 tūkst. žmonių.
„Sodra“ neturi duomenų apie trečiosios pensijų pakopos dalyvius ir jų sukauptas lėšas, taip pat netvarko informacijos apie antrojoje ir trečiojoje pensijų pakopose sukauptų lėšų paveldėjimą“, – pažymi M. Kozič.
Anot jos, tai yra privačių pensijų kaupimo bendrovių ir jų klientų santykiai, todėl šiuos duomenis administruoja patys pensijų fondų valdytojai.
Pirmiausia reikia kreiptis į notarą
„Luminor investicijų valdymo“ vadovė Loreta Načajienė paaiškino, kad antrosios ir trečiosios pakopos pensijų fonduose sukauptos lėšos yra asmens turtas, todėl jos gali būti paveldimos pagal testamentą arba įstatymų nustatyta paveldėjimo tvarka pagal giminystės ryšį su mirusiuoju.
„Visgi svarbu žinoti, kad palikimas paveldėtojams savaime neatitenka – norint perimti sukauptas lėšas, pirmiausia kreiptis į notarą ir pradėti paveldėjimo procedūrą“, – pasakoja specialistė.
Anot jos, Lietuvos teisės aktai numato, kad paveldėjimo bylą reikėtų užvesti per tris mėnesius nuo asmens mirties dienos.
Vėliau notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimą, kurio pagrindu paveldėtojai gali kreiptis į pensijų fondų valdytojus ar kitas finansų institucijas dėl lėšų perėmimo.
„Paveldėjimo dokumentuose, kartu su bet kokiu kitu turtu, turi būti įrašytos ir antrosios ar trečiosios pensijų pakopos fonduose sukauptos lėšos“, – komentuoja „Artea“ banko privačių klientų paslaugų vadovė dr. Dalia Kolmatsui.
Ji priduria, kad, jeigu palikimo dokumentuose šios lėšos yra nurodytos, tuomet antras svarbiausias dalykas – dokumentai, įrodantys paveldėjimo teisę, atitinkamai pagal aplinkybes ir ryšį su mirusiuoju.
Anot ekspertės, įprastai reikalingi šie dokumentai:
- paveldėjimo teisės liudijimas;
- nuosavybės teisės liudijimas, kai miręs asmuo yra sutuoktinis;
- paveldėtojo gimimo liudijimo kopija ir tėvų asmens dokumento kopija, jeigu paveldėtojas yra nepilnametis;
- įgaliojimas ir paveldėtojo notariškai patvirtinta asmens dokumento kopija, jei prašymas pasirašomas įgalioto asmens.
Svarbu nepraleisti termino
Dr. D. Kolmatsui pažymi, kad dėl paveldėjimo kreipiantis į pensijų fondus valdančią bendrovę ir pateikiant visus reikalingus dokumentus, termino, per kurį reikia kreiptis, nėra – gyventojai dažnai kreipiasi net ir po kelerių metų.
Nepaisant to, svarbiausia – nepraleisti įstatyme numatyto 3 mėnesių termino kreiptis į notarą dėl teisės į paveldimą turtą.
L. Načajienė priduria, kad praleidus numatytą terminą, paveldėjimo procesas gali tapti sudėtingesnis ir pareikalauti papildomų teisinių procedūrų.
„Todėl netekties atveju rekomenduojama kuo anksčiau kreiptis į notarą, kuris padės įvertinti situaciją ir paaiškins visus reikalingus veiksmus“, – sako ji.
Anot „Luminor investicijų valdymo“ vadovės, būtent notaras tampa pagrindiniu žmogumi, padedančiu paveldėtojams surinkti informaciją apie mirusiojo turtą, įskaitant banko sąskaitas, investicijas ir pensijų fonduose sukauptas lėšas.
L. Načajienė taip pat priduria, kad pensijų fonduose sukauptoms lėšoms nėra taikomi valstybės mokesčiai tuo atveju, kai pensiją paveldi artimi giminaičiai – sutuoktinis, vaikai, tėvai, seneliai, anūkai, broliai, sesės, globėjai, globotiniai, įvaikiai, įtėviai.
Paveldėtojai daro esminę klaidą
Advokatų kontoros „Widen“ jaunesnioji teisininkė Viltė Račkauskaitė dalijasi, kad tokio pobūdžio klausimų nėra daug, kiek dėl nekilnojamojo turto paveldėjimo ar dėl testamento nuginčijimo. Nepaisant to, praktikoje jų pasitaiko.
„Dažniausia klaida yra įsitikinimas, kad antroje ir trečioje pensijų pakopose sukauptoms lėšoms taikoma atskira paveldėjimo tvarka. Taip pat klaidingai galvojama, kad po artimojo mirties pakanka kreiptis tik į pensijų kaupimo bendrovę“, – įvardija V. Račkauskaitė.
Visgi, pasak specialistės, pensijų fonduose sukauptos lėšos yra paveldimos bendra Civiliniame kodekse nustatyta tvarka, kaip ir visas kitas palikėjo turtas.
„Todėl svarbiausia per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikėjo mirties kreiptis į notarą pagal paskutinę mirusiojo gyvenamąją vietą“, – akcentuoja teisininkė.
V. Račkauskaitės teigimu, pradėjęs paveldėjimo bylą, notaras turi prieigą prie valstybės registrų, gali surinkti informaciją apie mirusiojo turtą, įskaitant banko sąskaitas, sudarytas sutartis ir dalyvavimą pensijų kaupime.
Vis dėlto, jeigu paveldėtojams yra žinoma, kad mirusysis kaupė antroje ar trečioje pensijų pakopoje, apie tai verta informuoti notarą, nes tai padeda užtikrinti, jog visas paveldimas turtas bus įtrauktas į paveldėjimo bylą.
„Gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, paveldėtojas tuomet turi kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę, kuri perveda paveldėtas lėšas palikimą priėmusiam asmeniui“, – aiškina specialistė.
Atšaukti kaupimo neskuba
Birželio 30-oji buvo paskutinė diena, kai buvo galima pateikti prašymą pasitraukti iš pensijų kaupimo antrojoje pakopoje. Nusprendusiems nutraukti kaupimą lėšos bus išmokėtos iki liepos 15 d.
Tuo metu Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Vaidotas Rūkas komentavo, kad antrąjį ketvirtį iš kaupimo žmonės traukėsi lėčiau nei pirmąjį.
„Didžiausias pokytis buvo pirmąjį ketvirtį, netgi pirmosiomis sausio dienomis, jis vėliau tapo ramesnis. Akivaizdu, kad šio ketvirčio pasitraukimo tempai yra gerokai lėtesni. O tie žmonės, kurie norėjo likti sistemoje, lieka“, – antradienį LRT radijui pasakojo V. Rūkas.
Kaip anksčiau skelbė BNS, pensijų kaupimą pirmąjį ketvirtį nutraukė maždaug 550 tūkst. žmonių, o tai yra beveik 40 proc. visų kaupiančiųjų. Šiems gyventojams buvo išmokėta apie 3,2 mlrd. eurų.
Lietuvos banko duomenimis, balandžio mėnesį 72 proc. (2,06 mlrd. eurų) žmonių atsiimtų lėšų buvo gyventojų sąskaitose.
Tuo metu 16 proc. (450 mln. eurų) – išsigryninta, 3 proc. (80 mln. eurų) buvo skirta išankstiniam būsto paskolų grąžinimui, kiti 3 proc. (80 mln. eurų) – išankstiniam vartojimo bei kitų paskolų grąžinimui, o 1 proc. (30 mln. eurų) gyventojai padalijo įmokoms į trečiosios pensijų pakopos fondus ir investicinį gyvybės draudimą.
Šaltinis: TV3.LT
