Arkivyskupas Gintaras Grušas skraido verslo klasės lėktuvais – tikintieji piktinasi: „Jeigu čia yra iš mūsų pinigų?“

Naujienos

Kai kurie tikintieji piktinasi, kad Lietuvos Katalikų Bažnyčios galva arkivyskupas Gintaras Grušas į susitikimus skraido verslo klasės lėktuvais. Skrydis verslo klase vienam keleiviui atsieina 2–3 kartus brangiau nei ekonomine klase.

Arkivyskupija per daug į kalbas apie savo vadovo keliones nesileidžia ir tik priduria, kad skrydį verslo klase pasirinko dėl didesnio komforto kojoms. Tačiau pasiteiravus arkivyskupijos, kas ir kiek sumokėjo už skrydžius, ši atšauna, kad tai ne katalikiškos Lietuvos visuomenės reikalas, mat arkivyskupas nėra politikas.

Verslo klasės kėdėje įsitaisiusį arkivyskupą Gintarą Grušą skrydyje į Stambulą užfiksavo kelionių žurnalistas Orijus Gasanovas. Deja, pats žurnalistas kompanijos tąkart arkivyskupui nepalaikė, jis, kaip ir daugelis taupančių keleivių, sėdėjo ekonominėje klasėje.

„Ekonominė klasė yra dvigubai ar net trigubai pigiau, aš kadangi dirbu lietuviškoje televizijoje, mes neturime finansų skristi verslo klase kol kas. Tas yra liūdna“, – sako kelionių žurnalistas Orijus Gasanovas.

Liūdna Gasanovui, bet ne arkivyskupui, kurio skrydis iš Vilniaus į Stambulą verslo klase atsieina mažiausiai 500 eurų į vieną pusę. Kai tuo metu skrydis ekonomine klase – dvigubai pigiau. Kelionių žurnalistas Orijus Gasanovas tvirtina, kad pagrindinis skirtumas tarp trumpų atstumų skrydžių verslo ir ekonomine klase yra kaina.

„Jeigu manęs klaustų, ar rekomenduoju skrydį verslo klase, tai ne. Skrydis yra per trumpas, tu nepajauti privalumų, nėra tiek daug skirtumų didelių. Rekomenduoju verslo klasę tada, kai skrendate tolimus atstumus“, – tvirtina kelionių žurnalistas Orijus Gasanovas.

Mūsų valstybės vadovai, kaip prezidentas Gitanas Nausėda, po Europą skraido su kariuomenės „Spartanu“. Pasak prezidentūros, „Spartanu“ prezidentas keliauja bemaž 90 procentų kelionių. Tolimus atstumus, kaip į Jungtines Valstijas, šalies vadovas skrenda su komercinėmis avialinijomis irgi verslo klase. Tai numato ir protokolas, ir įstatymas, kad šalies vadovas turi skristi verslo klase.

Tuo metu prezidentė Dalia Grybauskaitė dažnai skraidydavo pigiomis avialinijomis ir sėdėdavo ekonominėje klasėje kartu su visais keleiviais, o pasidalinusi nuotrauka iš pigaus ir nepatogaus lėktuvo krėslo dar ir pelnydavo dalies rinkėjų simpatijas.

Skrido dėl komforto

Pasiteiravus arkivyskupijos, kur skrido arkivyskupas Grušas, šie sutiko į klausimus atsakyti tik raštu. Arkivyskupas skrido į Keniją, kur dalyvauja susitikimuose su Katalikų Bažnyčios Afrikoje vadovais. Susitikimai truks dvi paras.

„Turbūt nepasakysiu staigmenos, kad pirmą kartą lietuvis eina svarbias Europos vyskupų konferencijų tarybos (CCEE) pirmininko pareigas“, – teigia arkivyskupo atstovė spaudai Živilė Peluritienė.

Didžioji dalis šių pareigų yra susijusi su bendradarbiavimu su kitų žemynų vyskupų konferencijų tarybomis ar kitais junginiais. Išties tai yra nemažai ir ilgų kelionių. Tad arkivyskupo skrydis iš Vilniaus į Nairobį truko mažiausiai 14 valandų. Su dažniausiai keturių valandų persėdimu Stambule.

Nuskristi iš Lietuvos į Keniją avialinijomis „Turkish Airlines“ atsieina apie tūkstantį eurų, jei skrendate ekonomine klase. Verslo klase kainos prasideda nuo 1800 iki 2500 eurų – maždaug dvigubai brangiau. Kodėl arkivyskupas pasirinko skristi verslo klase, arkivyskupija nedaugžodžiauja – toks pasirinkimas dėl didesnio komforto.

„Ypač aukštų žmonių ar turinčių sveikatos problemų asmenų galima klausti, kaip jiems „sekasi“ tilpti į standartines lėktuvų kėdes ir kiek jie pajėgūs intensyviai dirbti (nepakenkiant savo sveikatai) po ilgų skrydžių įprastose vietose“, – tvirtina teigia arkivyskupo atstovė spaudai Živilė Peluritienė.

Skrido už tikinčiųjų pinigus?

Tačiau internete išvydę Arkivyskupą brangesnėje verslo klasės kėdėje dalis lietuvių katalikų ėmė piktintis, neva „dievo tarnai“ turėtų būti žemiškesni:

„Kodėl jie naudojasi tik gerom privilegijom, o eiliniai žmonės naudojasi kuo galima paprasčiau. Neįgali eiliniai žmonės tokiu lėktuvu skraidyti.“

„Bijo visuomenės, bijo žmonių. Kodėl aš turiu išsiskirti, jeigu aš kažko bijau, tai einu ten, kur galėsiu būti vienas.“

„Dievulis jam leidžia taip naudotis.“

Piktinasi žmonės ir teiraujasi žurnalistų už kieno pinigus arkivyskupas dangų skrodžia verslo klase. Ar ne už parapijiečių aukas bažnyčiai?

„Ne visiems yra galima daryti tai, ką nori. Jeigu čia iš mūsų pinigų yra…“

To paklausėme ir arkivyskupo atstovės spaudai. Tik ši telefonu pareiškė, kad tai ne plačios visuomenės reikalas, už kieno pinigus verslo klase skraido bažnyčios vadovas. O jei klausimų kyla parapijiečiams, tai esą į juos gali atsakyti pats arkivyskupas Grušas. Štai kokį atsakymą, kiek kainavo šis skrydis arkivyskupijai, TV3 žinios iš Arkivyskupijos gavo raštu: „Arkivyskupijai tai kainavo išvykusį vadovą, bet ne pinigus.“

Pasirinko šią informaciją nuslėpti

Iki šiol neaišku, kas už Lietuvos Katalikų Bažnyčios vadovo skrydį sumokėjo – ar Arkivyskupija ar Europos Vyskupų Konferencijos taryba, kuriai šiuo metu vadovauja Gintaras Grušas. Jei už skrydį sumokėjo pastarieji, tai katalikų pasipiktinimas būtų be jokio pagrindo.

Tačiau arkivyskupija pasirinko nuo visuomenės tokią informaciją nuslėpti. Kelionių žurnalistas pasakoja, kad pastaruoju metu verslo klasėje stebi ne vieną patogioje kėdėje įsitaisiusį dvasininką, žinomą politiką.

„Kas norėtų daugiau privatumo, nesiliesti prie kitų žmonių ir panašiai, tai tas renkasi verslo klasę. Ne visiems patinka, kad liečiasi, stumiasi, tai verslo klasė tam labai pasitarnauja. Landsbergių šeima – ministras Landsbergis ir jo žmona skrenda verslo klasėje, jų vaikai – ekonominėje klasėje. Teko kartu skristi lėktuvu, tai mačiau pats šį dalyką“, – pasakoja kelionių žurnalistas Orijus Gasanovas.

Užimti ir į komandiruotes keliaujantys žmonės brangesnę klasę renkasi ne tik dėl patogumo, bet ir dėl geresnių galimybių skrendant dirbti kompiuteriu, ar pailsėti prieš svarbų darbą. Iki šiol bažnyčia pagrindines pajamas gauna iš žmonių aukų.

Taip pat iš parapijoms savanoriškai skiriamo 1,2 procento nuo GPM. Bažnyčia uždirba ir iš jai priklausančio nekilnojamojo turto nuomos. Viso šio turto turėjimas nėra apmokestinamas pelno mokesčiu, jei jis naudojamas visuomenei naudingai veiklai.

Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.

Šaltinis: tv3.lt

Patiko? Pasidalinkit! Ačiū. 🙏
Laisvadienis.lt