Arktis tirpsta. Ir kartu su ja atsiveria tai, kas dar visai neseniai atrodė neįmanoma – nauji jūrų keliai, kuriais dabar vis dažniau plaukia krovininiai laivai, žvejybos flotilės ir net kruiziniai laineriai.
Tačiau ši nauja galimybė turi kainą. Kiekvienas laivas į Arkties orą išmeta vadinamąją „juodąją anglį“ – smulkias suodžių daleles, kurios nusėda ant ledo ir sniego. Šios dalelės keičia vieną svarbiausių Arkties savybių: jos gebėjimą atspindėti saulės šviesą.
Kai ledas padengtas suodžiais, jis nebe atspindi šilumos, o ją sugeria. Tai dar labiau spartina tirpimą ir paverčia Arktį sparčiausiai šylančiu regionu planetoje. “Tai tampa uždaru ratu, kuris pats save stiprina“, – tikina organizacijos „Clean Arctic Alliance“ vyriausioji patarėja Sian Prior. „Ši tarša Arkties regione šiuo metu praktiškai nėra reguliuojama.“
Dar prieš kelis dešimtmečius daugelis Arkties jūros kelių didžiąją metų dalį buvo nepraplaukiami. Tačiau kylanti temperatūra keičia šią realybę. Per dešimtmetį, nuo 2013 iki 2023 metų, laivų skaičius vandenyse į šiaurę nuo 60-osios lygiagretės išaugo 37 proc. Per tą patį laikotarpį bendras jų nuplauktas atstumas padidėjo net 111 proc.
Šiuose vandenyse dabar reguliariai plaukia krovininiai laivai, žvejybos laivynai ir turistiniai laineriai, jungiantys šiauriausias Islandijos, Grenlandijos, Kanados, Rusijos, Norvegijos ir JAV teritorijas. Tai vilioja verslą: plaukdami per Arktį, laivai gali sutrumpinti kelionę tarp Azijos ir Europos net keliomis dienomis.
Suodžiai – mažos dalelės, turinčios milžinišką poveikį
„Juodoji anglis“ yra viena pavojingiausių klimato taršos formų. Per 20 metų laikotarpį jos poveikis klimato šilimui yra net 1 600 kartų stipresnis nei anglies dioksido.
Skaičiai rodo aiškią tendenciją. 2019 metais laivai Arktyje išmetė apie 2 700 metrinių tonų šių suodžių. 2024 metais šis skaičius išaugo iki daugiau nei 3 300 tonų. Didžiausią dalį taršos sukelia žvejybos laivai.
Šios dalelės nusėda ant sniego, ledynų ir jūros ledo, sumažindamos jų gebėjimą atspindėti saulės spindulius. Tai sukuria dar spartesnio tirpimo efektą.
Kai kurios valstybės, tarp jų Prancūzija, Vokietija ir Danija, siūlo įvesti naujus reikalavimus laivams Arktyje. Jie ragina naudoti vadinamuosius „poliarinius degalus“, kurie išskiria mažiau teršalų nei šiuo metu plačiai naudojamas sunkusis kuras. Tačiau pažanga lėta.
2024 metais įsigaliojęs draudimas naudoti sunkųjį kurą Arktyje kol kas davė tik ribotą efektą. Taip yra dėl išimčių ir pereinamųjų laikotarpių, leidžiančių kai kuriems laivams naudoti šį kurą iki 2029 metų. Be to, ekonominiai interesai išlieka stiprūs. Žvejyba, išteklių gavyba ir trumpesni prekybos keliai skatina šalis ir bendroves tęsti veiklą.
Klimatas ir geopolitika susiduria
Arktis tampa ne tik klimato, bet ir geopolitikos arena. Pastaruoju metu regionas sulaukė didesnio dėmesio ir dėl geopolitinių pareiškimų, įskaitant JAV prezidento Donaldo Trumpo raginimus JAV perimti Grenlandiją dėl strateginių priežasčių.
Tuo pat metu diskusijos apie aplinkos apsaugą dažnai nustumiamos į antrą planą. Net pačiose Arkties valstybėse kyla vidinių nesutarimų. Pavyzdžiui, Islandija laikoma viena iš žaliųjų technologijų lyderių, tačiau jos žvejybos sektorius, turintis didelę ekonominę įtaką, priešinasi griežtesniems aplinkosaugos reikalavimams.
Kuo labiau tirpsta ledas, tuo daugiau laivų gali plaukti. Kuo daugiau laivų plaukia, tuo daugiau suodžių patenka į aplinką. Ir kuo daugiau suodžių, tuo greičiau tirpsta ledas. Tai ciklas, kurį mokslininkai ir aplinkosaugininkai stebi su didėjančiu nerimu.
Kai kurios bendrovės jau paskelbė, kad kol kas vengs Arkties maršrutų dėl aplinkosaugos ir saugumo rizikos. Tačiau ekonominė pagunda išlieka stipri. Arktis ilgą laiką buvo laikoma tolima, beveik neliečiama pasaulio dalimi. Tačiau šiandien ji tampa vienu greičiausiai besikeičiančių regionų planetoje – ir vienu iš aiškiausių klimato kaitos simbolių.
Šaltinis: ALFA.LT
