Kas Laisvės Aušroje būtų pagalvojęs… kad laisvę iškovojus Lietuva bus išvaroma iš Lietuvos? Kad vienas iš didžiųjų šiuolaikinės kultūros teatre kūrėjų (Sąjūdžiui atėjus jų buvo penki) ilgainiui neteks teisės dirbti Tėvynėje?
Kad bus net paskelbtas žmogumi anapus Lietuvos? Kas Laisvės Aušroje taip būtų pagalvojęs, tą būtume pavadinę žmogumi anapus proto ribų.
Dabar RIMAS TUMINAS turi amžinybės teisę.
Kaip jis tapo atstumtuoju ir net išstumtuoju? Tapo mums, nes kultūros ministras Simonui Kairys „pakėlė kultūros kartelę” ir leido genijui ją peršokti. Pats likdamas duobėje.
Šantažuotas ir apvadintas nežinia kuo, RIMAS TUMINAS kilniai išvažiavo.
Padorus žmogus negali iškviesti nepadoraus į dvikovą.
Laikinas kultūros ministras liks gyventi su nenuplaunamu nuo veido purvu-parašu. Ir viešu genijaus pjudymu.
O Mažojo teatro kūrėjas išvyko iš Tėvynės.
RIMAS TUMINAS lieka amžiams mūsų kultūros kanonu, mūsų sielos, mūsų dabarties ir ateities kultūros švyturiu. „Klasika”, kas reiškia „pavyzdys”.
Kultūra — gyvas šaltinio srautas, kraujotakos sistema, kurią kūrė ir sukūrė RIMO TUMINO plejada.
Nepamiršiu retų mūsų pasikalbėjimų.
Net neįvykusio spektaklio pastatymo, kelių projektų, kuriems nebuvo lemta išeiti į sceną.
Bet lemta buvo bendrauti.
Šmėžuoja akyse ir skamba ausyje mūsų pokalbis 2006 metais, Rimo kabinete, Mažojo teatro gelmėse.
Elegantiškai rūkydamas eilinę cigaretę, jis paklausė, ką manyčiau apie jo išvykimą į Maskvą, į Vachtangovo teatrą? Klausė ir šypsojosi.
Supratau, kad „Vachtangovas” jį jau užbūręs, kad jis ne klausia, o teigia.
Mano nuomonė jam nebuvo reikalinga, jis vien tik elegantiškai surežisavo išsiskyrimą. Nedidelį atsisveikinimo etiudą su geru pažįstamu (mudu nebuvome geri draugai).
O tada? Tada – kūrybinė sėkmės kaitra. 15 kūrybos metų Maskvoje.
RIMAS TUMINAS kaip misionierius humanizavo, kėlė į neregėtas aukštumas puikų teatrą, patraukė į lietuviškos-vakarietiškos kultūros aukštumas geriausius rusų aktorius.
Visi juo džiaugėsi ir didžiavosi, net idėjiniai priešai, kurių Maskvoje buvo nemaža. RIMAS kilo ir kilo, kol vieną dieną politinis maniakas neapgavo viso humanistinio pasaulio.
Ši katastrofa negalėjo nepaliesti Rusijos kultūros šviesuolių.
Tragiška, kad buvo paliesti ir visi vakariečiai, bandę sulaikyti tą politinį režimą nuo šuolio į prarają.
RIMAS dar griebė kultūros žmones už skvernų, kad tik šie nenugarmėtų į tą bedugnę. Žinoma, visi šviesuoliai buvo pasmerkti.
Bet tragiškiausia, kad RIMO TUMINO nesėkmės Lietuvoje laukė nieko kultūroje nereiškęs kultūros ministras.
Ir šantažuojamas ministro, jis net negalėjo grįžti dirbti į savo gimtąjį Mažąjį teatrą.
Taip, vėl išvyko į naują misiją.
Kad ir mirtinai sirgdamas, kad ir žinodamas, jog jam liko nedaug „laisvų nuo mirties valandų”.
Kaip kitados rytuose, taip dabar vakaruose žmonės laukė RIMO TUMINO talento.
Laukė net Kinijoje (kinų teatro trupė specialiu lėktuvu atskrido pas RIMĄ TUMINĄ į Izraelį, kur, jis, ligos kaustomas, su kinų teatru parengė naują spektaklį.)
Taip skambėjo jo misijos paskutinieji akordai, tokia buvo jo gulbės giesmė.
Sceninė veikla Izraelyje, spektaklių išvykos į Prancūzijos ir Italijos žymiausius teatrus. Jo spektakliams žmonės plojo atsistoję, su ašaromis akyse.
Jis juk RIMAS TUMINAS — sentimentalusis, jautrusis lietuvis.
Iki paskutinės akimirkos.
VIVAT, MAESTRO – RIMUI TUMINUI!
E. Vachtangovo teatro aktoriai dainuoja – „Dangus tau dovanojo aukštį“
Šaltinis: ve.lt
