„Aš labai abejoju, ar čia ukrainiečiai“ – ekspertas prakalbo apie nukritusį droną

Naujienos

Pasikartojantys dronų incidentai Lietuvoje verčia iš naujo vertinti šalies oro erdvės apsaugą ir gynybos sistemos pasirengimą. Neaišku, ar tai atsitiktiniai atvejai, ar signalas apie gilesnes saugumo problemas, kurių kol kas nepavyksta išspręsti.

Apie tai, kodėl Lietuvoje nukrenta jau ne pirmas dronas, kokios priežastys lemia tokius incidentus ir ką tai sako apie mūsų gynybos pajėgumus, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo gynybos ekspertas Vaidotas Malinionis ir laidos „Praeities žvalgas“ kūrėjas Šarūnas Jasiukevičius.

Koks dronas galėjo nukristi?

Į Lavyso ežerą nukrito dronas. Galbūt jūs jau turite tam tikrų įžvalgų iš vaizdo įrašo pagal garsą? Kas ten galėjo nukristi?

V. Malinionis: Aš mačiau tą vaizdo įrašą ir pagal tai girdėjosi variklio burzgimas. Tai yra būdinga „Shahed“ arba „Gerbera“ dronams, jeigu tai perdarytas. Ukrainiečiai juos pravardžiuoja mopedais, nes jie primena būtent tą mopedo garsą. Teko matyti, kad įvyko kažkoks sprogimas.

Kokio galingumo? Ganėtinai sunku pasakyti, ar tai buvo labai galingas sprogimas, bet tikėtina, iš vaizdo įrašo, kad tai dronas. Tą dabar patvirtina, kiek aš žinau, sudaryta komisija, kuri tiria. Krašto apsaugos ministerija, pasienio ir kitos tarnybos dirba. Jie irgi taip sako, kad tai dronas buvo ir greičiausiai jisai buvo atskridęs iš Baltarusijos pusės

Jūs taip pat socialiniuose tinkluose rašėte tam tikras įžvalgas apskritai apie „Shahed“ dronus. Kaip suprantu jūs irgi galvojate, kad tai galėjo būti „Shahed“?

Š. Jasiukevičius: Aš gal norėčiau patikslinti labiau. Manau, kad tai yra ne „Shahed“, nes jo variklis yra 550 kubinių centimetrų, 4 cilindrų ir jisai ganėtinai garsiai ūžia. Iš to video, kuris čia buvo, iš saugos kamerų pagal garsą aš spėčiau, kad ten yra dvitaktis DLE-40 modelio, dviejų cilindrų variklis, 40 kubinių centimetrų, kurie yra naudojami „Gerberos“ dronuose.

Pagal sprogimą galima maždaug paskaičiuoti, nuo blyksnio iki sprogimo garso atsiradimo kameroje, pagal blyksnio intensyvumą, kad nuo ten atstumas iki kameros yra maždaug iki kilometro. Sprogimas ne „Shahed“ drono. „Shahed“ neša nuo 50 iki 100 kilogramų sprogmenų. Ten buvo sprogimas, sakyčiau, 5 kilogramų kovinės galvutės.

Pagal tai, kokio dydžio yra pramušta skylė, irgi tikrai ne 100 kilogramų sprogmuo. Aš sakyčiau labiau, kad ten yra dviejų cilindrų „Gerberos“ motoras. Palyginus mažas, lengvas dronas ir sprogimas yra labiau, turbūt, panašus į tokį, kokius sprogmenis neša „Gerberos“ dronai.

Dronų žala

Ar galėtumėte šiek tiek papasakoti, kas būtų, kokia žala įvyktų, jeigu vis dėlto dronas būtų nukritęs ne į ežerą, o kažkur sausumoje, kokiame nors kaime prie sodybos? Kiek tai padarytų žalos?

Š. Jasiukevičius: Viskas priklauso nuo to, koks sprogmuo, kokia kovinė galvutė įdėta. Jeigu tai yra kumuliatyvinis sprogmuo skirtas šarvuotai technikai naikinti ir jeigu jis pataikytų į pastatą, tai, gal, labai didelės griovimo žalos nebūtų. Jeigu tai pėstininkams naikinti būtų skeveldrinis sprogmuo, tada jisai galėtų padaryti daug žalos žmonėms, bet turtui mažai.

Jeigu būtų skirtas pastatų griovimui sprogmuo, tada 10 kilogramų sprogmuo tikrai galėtų pakankamai daug žalos padaryti pastatui. Šiaip įprastai į tokio tipo dronus yra dedami sprogmenys skirti griauti pastatus. Jeigu nedidelis koks pastatas, tai galbūt net ir visai galėtų sugriauti.

Iš kur galėjo atskristi dronas?

Užsiminėte, kad dronas galėjo atkeliauti nuo Baltarusijos pusės, dabar matome tam tikrus duomenis, kad, galbūt, nuo Ukrainos galėjo būti dezorientuotas arba paklydęs. Kaip čia išeina, kad iki mūsų atskrido?

V. Malinionis: Vienas dalykas, tai dar vyksta tyrimas ir tikrai sunku daryti išvadas. Dabar yra tokių žinių, kad lyg ir ukrainietiškų detalių yra tame drone, bet tai irgi nieko dar nereiškia. Turbūt, teigti, kad jis atklydęs iš Ukrainos irgi dar per anksti, reikėjo palaukti vis dėlto kompetentingų institucijų, kurios atliks tyrimą, kurios surinks visą medžiagą, ne tik drono nuolaužas.

Jo skridimo trajektoriją išsiaiškins, galbūt daugiau informacijos kažkokios išsiaiškins ir tada pateiks išvadas. Vienaip ar kitaip, Lietuva jau senokai yra technologijų kare. Prieš mus yra tarp kitko ne pirmas dronas. Jeigu atsimenate ir anksčiau buvo įskridimai iš Baltarusijos pusės. Aš jau nekalbu apie tuos reguliariai įskrendančius balionus. Taip, tai yra blogai, nes priešo tikslai yra normalizuoti, kad tai būtų normalu.

Kitas dalykas, jie testuoja mūsų silpnąsias vietas, testuoja kaip, kokios, kokiuose aukščiuose neveikia mūsų priešlėktuvinės gynybos sistemos, radarai, kur mes nepamatome. Jie testuoja, kaip reaguoja iš viso NATO blokas, kaip kaimynai ir visą tą informaciją jie kaupia. Galima sakyti, kad jie ruošiasi rytdienos konfliktui. Tai yra blogiausia dalis, dėl kurios gali atsitikti taip, kad mes priprasime prie šito, kad čia nieko tokio, dar vienas dronas.

Tuo pačiu politikai mūsų užmiega, sprendimų priėmėjai ir visi nusiraminame. Tai yra pati pavojingiausia dalis. Į tai mums reikia žiūrėti labai rimtai, nepaisant, ar tas dronas tyčia, ar netyčia įskrido, jis vis tiek padeda testuoti mūsų silpnąsias vietas. Taip, jie žiūri mus, kaip veikia pasienio tarnybos, kaip veikia tarpinstitucinė visa sąveika.

Mums reikia į tai labai rimtai žiūrėti ir savo tas spragas, tiek dronų aptikimo, tiek numušimo, tiek reakcijos visos, laikai, jie turi būti labai rimtai peržiūrimi. Jeigu reikia, mes turime paspartinti įsigijimus ir įdiegti reikalingas technologijas savo apsaugai. Jeigu reikia, pasitelkti savo sąjungininkus.

Jeigu paklausime Krašto apsaugos ministerijos ar kitų institucijų, visada yra sakoma, kad ruošiamės, perkame, pasirašytos sutartys ir taip toliau, bet jau matome, kad ne pirmas kartas, kai skrenda dronas. Yra raminama, kad vieną kartą paklydo dronas, kitą kartą vėl buvo dezorientuotas, trečią kartą nutiko dar kas nors. Ar neatrodo, kad mūsų valdžia bando mūsų visuomenę kažkiek „užliuliuoti“?

V. Malinionis: Aš dabar nenoriu apeiti tyrimo, bet hipotetinė situacija, įskrido jisai iš Baltarusijos teritorijos. Vėlgi, čia turi tyrimas viską pasakyti. Galbūt jį pastebėjo laiku, galbūt buvo priemonių jo numušimui, aš šito nežinau, bet galbūt buvo priimtas sprendimas neliesti. Buvo sekamas jisai profesionaliai, matė, kad jis skrenda nei į pavojingą kryptį, nei į branduolinę mūsų atominę kokią nors saugyklą, nei į kažkokią naftos perdirbimo gamyklą.

Jis skrido link Varėnos. Tai nėra kažkokia labai strateginė vieta, ten nėra kažkokių labai reikšmingų valstybinių objektų. Galbūt buvo toks sprendimas priimtas – leisti jam nukristi ten, kur jis skrenda. Čia mano prielaida. Galbūt ir atvirkščiai yra, kaip sakant, nieks nieko nepamatė. Į tai turi atsakyti mūsų institucijos. Gal nieks nieko nepamatė, pasienis neužfiksavo, ginklų mes numušti neturėjome jokių, jisai įskrido be jokios kontrolės ir nukrito ten, kur nukrito.

Gali būt ir toks variantas, bet tą turi atsakyti tos institucijos, kurios atsakingos už tai. Jeigu taip įvyko, tada kyla klausimas, kodėl taip įvyko? Jeigu įvyko taip, kaip mano pirmas variantas, kad vis dėlto jisai buvo sukontroliuotas, bet jam buvo leista ten ir nuskristi, tada tvarkoje, bet mes turime tą išgirsti. Šito mes kol kas nežinome, dar turbūt turės praeiti laiko.

Kodėl po pusės paros buvo paskleista žinia? Ar jums yra aišku, kodėl neprasidėjo reakcija būtent tą naktį?

Š. Jasiukevičius: Aš norėčiau pirmiausia grįžti prie to klausimo, kuriame buvo paminėta, kad bandoma spekuliuoti, jog tai yra ukrainietiškas dronas. Pirmas dalykas, kalbant apie Primorsko operaciją Ukrainos, kai buvo sprogdintas Rusijos uostas, tai operacija prieš porą dienų baigėsi. Antras dalykas, trajektorija tai operacijai per Varėną nėra labai tinkama ir ratais skraidyti, kai reikia taupyti degalus, nėra pats racionaliausias dalykas.

Kitas dalykas, tokios galios sprogmuo didelei uosto infrastruktūrai žalos nelabai padarytų. Čia daugiau skirta žmonių pagąsdinimui, diversijoms, tokioms psichologinėms operacijoms. Aš labai abejoju, ar čia ukrainiečiai 5 kilogramus siųstų tokiu dideliu atstumu gadinti uosto infrastruktūrą.

Kitas dalykas, kodėl mūsų tarnybos nepastebėjo? Žinoma, tas klausimas yra atviras ir aš manau, kad visuomenė turėtų tą klausimą vis garsiau ir vis pikčiau užduoti. Turint omenyje, kad jau penkti metai vyksta dronų karas. Dronų karas gal ketvirti metai vyksta, bet iš esmės viskas ateina link robotizacijos, link dronizacijos. Prieš aštuonis mėnesius mes jau turėjome analogiškų dronų įskridimą į Lietuvą. Kaip tą mažiuką katinuką pabaksnojo mus potencialus priešas, kurias savo vietas reikia pasispręsti ir pasitobulinti.

Tiek metų praėjo nuo karo pradžios, aštuoni mėnesiai nuo praeito įskridimo ir mes toje temoje nei kiek nepatobulėjome. Aš manau turėtume užduoti labai piktus klausimus mūsų politikams, kurie priiminėja sprendimus: „Su kuo mūsų kariuomenė turės mus apginti?“ Tai šitas dalykas yra labai akivaizdus. Nepastebėjo, nes mes neturime įrangos skirtos stebėti tokio dydžio, mažus ir taip žemai skrendančius oro taikinius. Čia jau ta kalba buvo nuo karo pradžios, mes jau apie tai kalbame ir prieš aštuonis mėnesius jau apie tai kalbėjome.

Kas už tai atsakingas?

Seimas dar pernai rugsėjį atvėrė kelią mūsų kariuomenei supaprastinti procedūras, kad lengviau galėtų numušti dronus. Kaip tai vyksta? Neaišku, nes mes matome, kad šitas dronas nukrito ir pats sprogo ežere. Tiek kariuomenė, tiek pasieniečiai atsakomybes nori permesti vieni kitiems. Tampa neaišku, kas čia turėtų visą tai numušti? Remiantis ukrainiečių patirtimi, kaip ten vyksta tokie dalykai?

Š. Jasiukevičius: Oro erdvės kontrolė tikrai yra ne pasienio tarnybos reikalas. Čia pasienio tarnyba nebent galėtų kažką atsitiktinai pastebėti, kažkoks patrulis, stebintis pasienį, pastebi. Čia tik tokiu atveju. Iš viso tai yra kariuomenės klausimas ir kariuomenė turi oro erdvę stebėti. Vėlgi, mes negalime visų šunų karti ant kariuomenės, nes kariuomenė gina mus tuo, ką turi.

Jeigu pas mus politiniai sprendimai yra neskirti prioriteto oro gynybai, oro erdvės apsaugai, tai kariuomenė kaip ir nelabai turi įrankių mums kažkaip padėti tuo klausimu. Aš nežinau, reikia klaust politikų, kodėl, kas formuoja pirkimus, kas formuoja prioritetus, kas apskritai formuoja doktriną? Matyt kažkada kažkas nusprendė, pasiklausęs mūsų nuostabiųjų kariuomenės ir politikų sprendimų priėmėjų konsultantų, konsultantai patarė, kad geriau mes investuokime į poligonų plėtrą, į betoną, į metalą, į geležį.

Žinoma, dabar tą visą važiuojantį traukinį, kuris suplanuotas keliems metams į priekį ir kur skirta daug pinigų, nelabai išeis apgręžti, sustabdyti. Mes negalime dabar pasakyti „Rheinmetall“, kad pas mus dabar per naktį pasikeitė planai visi, dabar tos gamyklos mes jums neleisime statyti ir mes iš jūsų įrangos nepirksime.

Aš manau, kad čia turi būt išvis principinis kitas sprendimas ir aš labai abejoju, kad tie patys žmonės, kurie anksčiau tokius sprendimus priiminėjo, jog jie dabar bus įgalūs priimti kitokius sprendimus. Aš manau, kad čia, turbūt, pirmiausia yra klausimas atsakingų žmonių už sprendimų priėmimus.

LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.

Šaltinis: TV3.LT

Laisvadienis.lt