Jau yra žmonių, kurių sąskaitas pasiekė iš antros pensijų pakopos atsiimti pinigai, tačiau į juos jau gviešiasi finansiniai sukčiai. Keli bankai fiksavo atvejų, kai šie pinigai nutekėjo į nusikaltėlių nagus. „Delfi“ domėjosi, kokias schemas sukčiai naudoja ir kaip tam atsispirti.
Nors didžioji dalis žmonių, kurie traukiasi iš antros pakopos jau dabar, pinigus atgaus tik pirmosiomis balandžio savaitėmis, yra ir tokių, kurių sąskaitas jau pasiekė sukauptos lėšos.
Tarp tokių patenka žmonės, kurie pasirinko atgauti 25 proc. lėšų, atsiima pinigus dėl svarbių priežasčių – ligos, esančios paliatyvios slaugos poreikiui arba netekto dalyvumo atvejais, taip pat tie, kuriems iki pensijos liko 5 metai ar mažiau. Jų prašymai apdorojami greičiau.
Papildomos įplaukos į gyventojų sąskaitas jau sudomino ir finansinius aferistus – šie kurpia naujus metodus, kaip išvilioti pinigus arba naudoja jau išbandytus ir, akivaizdu, vis dar veikiančius būdus.
Fiksavo atvejį, kai pasidarbavo telefoniniai sukčiai
„Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė „Delfi“ patvirtino, kad bankai jau fiksavo atvejų, kai klientai bando pervesti arba grynais atiduoda iš pensijų fondų išsiimtas lėšas sukčiams.
„Buvo ir situacijų, kai klientai mėgino „investuoti“ pinigus netikrose investavimo platformose, tačiau šiuos sukčiavimo atvejus bankui pavyko laiku identifikuoti, operacijas sustabdyti bei išsaugoti klientų pinigus“, – „Delfi“ komentavo Ž. Augonė.
Žygeda Augonė
FOTO: Karolina Gudžiūnienė | Delfi
Ji apgailestavo, kad jau žinoma apie atvejį, kuris pasibaigė nesėkmingai.
„Dalį lėšų iš pensijų fondo išsiėmęs klientas pateko į telefoninių sukčių pinkles ir bankomate išgrynintus pinigus atidavė asmeniui, kuris apsimetė policijos pareigūnu. Šiuo atveju patirti nuostoliai sudarė 6 400 eurų“, – informavo banko atstovė.
SEB: vyresnis asmuo neteko keliolikos tūkstančių eurų
Apie tokį atvejį pranešė ir SEB bankas, kuris nurodė, kad su dalį lėšų atsiėmusiu vyresnio amžiaus žmogumi susisiekė rusiškai kalbantys asmenys, prisistatę telekomunikacijų bendrovės atstovais ir informavę apie tariamai besibaigiančią sutartį.
Netrukus pokalbį perėmė asmenys, prisistatę banko darbuotojais, o vėliau – ir teisėsaugos pareigūnais.
„Pokalbiai vyko nuolat, žmogui buvo daromas stiprus psichologinis spaudimas, raginama nepadėti ragelio ir „padėti vykstančiame tyrime“, aiškinant, kad jo sąskaita esą tapo nusikalstamos veiklos taikiniu. Tokiu būdu sukčiai įtikino žmogų išgryninti dalį lėšų, o kitą dalį pervesti į nežinomo asmens sąskaitą“, – pranešime teigė SEB banko prevencijos departamento vadovė Daiva Uosytė.
Daiva Uosytė
FOTO: Julius Kalinskas | Delfi
Grynuosius pinigus žmogus perdavė gyvai atvykusiems asmenims, apsimetusiems pareigūnais. Taip gyventojas sukčiams atidavė keliolika tūkstančių eurų
„Luminor“ ir „Artea“ tokių atvejų kol kas neaptiko
Bankas „Luminor“ kol kas nefiksavo atvejų, kai būtų išviliotos iš antros pakopos atsiimtos lėšos. Visgi šiuo metu stebimi aktyvesni bandymai išvilioti ne tik šiuos pinigus, bet ir gyventojų santaupas ar kitą sukauptą turtą, sakė „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis.
„Svarbu suprasti, kad sukčiai dažnai veikia sudėtingomis, ilgai trunkančiomis schemomis, kurios gali suklaidinti tiek gyventojus, tiek finansų institucijas. Investicinio sukčiavimo atvejais neretai prireikia kelių mėnesių ar net metų, kol žmogus supranta tapęs apgaulės auka, todėl budrumas ir atsargumas yra esminiai saugumo elementai“, – sakė M. Kutkaitis.
Luminor
FOTO: Žygimantas Gedvila | Elta
Jo teigimu, bet kokie reikšmingi finansiniai pokyčiai visuomenėje sudaro palankias sąlygas sukčiams, kurie labai greitai prisitaiko prie aktualijų ir kuria naujus apgaulės scenarijus.
Atvejų, kai buvo išvilioti sukaupti pinigai, kol kas nebuvo ir „Artea“ banke, „Delfi“ sakė grupės komunikacijos vadovas Saulius Jarmalis.
Artea bankas
FOTO: Organizatorių nuotr.
„Tačiau viešoje erdvėje pastebime bandymų klientus įtikinti nutraukti pensijų kaupimą ir pinigus pervesti neaiškioms organizacijoms ar asmenims.
Yra numatyti tam tikri saugikliai, kad lėšos, būtų apsaugotos. Pavyzdžiui, iš pensijų fondų jos gali būti pervestos tik į tam žmogui priklausančią sąskaitą. Jeigu žmogus nurodo svetimo asmens sąskaitos numerį, operacijos nevykdome. Vis dėlto į sąskaitą jau patekusius pinigus žmonės gali pervesti savo nuožiūra. Tokiu atveju patikriname, ar nurodytas sąskaitos gavėjas ir sąskaitos numeris sutampa“, – aiškino jis.
Teikiant bet kokius prašymus dėl antros pakopos pensijų fondų lėšų klientai visada įspėjami, jų prašoma patvirtinti, kad susipažino su informacija apie sukčių keliamas rizikas, pridūrė S. Jarmalis.
Pataria nesileisti į telefoninius pokalbius, nepriimti investicinių pasiūlymų
Tad kaip neužkibti ant sukčių jauko?
M. Kutkaitis patarė prie bankų ir valstybinių institucijų sistemų jungtis tik per oficialius interneto puslapius arba patikimas programėles. Reikėtų vengti nuorodų, gautų el. laiškais ar SMS žinutėmis. Taip pat niekada nesidalinti prisijungimo kodais, slaptažodžiais ar kitais jautriais duomenimis – bankai ir valstybinės institucijos jų neprašo nei telefonu, nei el. paštu.
Telefoniniai sukčiai
FOTO: Thx4Stock team | Shutterstock
„Jei gavote pasiūlymą investuoti – neskubėkite. Prieš priimdami sprendimą pasitarkite su banko specialistais, artimaisiais ir įvertinkite visą galimą riziką. Kilę klausimai dėl pensijų reformos ar išmokų turėtų būti sprendžiami naudojant tik oficialius kontaktus – bankų klientų aptarnavimo linijas ar valstybinių institucijų informacijos kanalus“, – patarė „Luminor“ atstovas.
Ž. Augonė ragino nesileisti į telefoninius pokalbius su nepažįstamais asmenimis, kurie kalba ne valstybine kalba, nepriimti telefonu teikiamų investicinių pasiūlymų ir jokiu būdu neatlikti finansinių operacijų pokalbio metu.
Sukčiai žada pagalbą, bet bankai įspėja – procesas yra nesunkus
O S. Jarmalis savo ruožtu nurodė, kad lėšas bandoma išvilioti kviečiant jas investuoti žadant išskirtinai didelę grąžą arba tiesiog siūlymais padėti atsiimti lėšas.
„Klientų prašoma ne tik atlikti pavedimus, tačiau ir pasidalinti asmeniniais duomenimis, interneto banko prisijungimais, kad sukčiai neva galėtų atlikti reikalingus veiksmus. Svarbu žinoti, kad lėšų atsiėmimo procesas pensijų fonduose iš tikrųjų yra paprastas ir reglamentuotas – tam pašalinių žmonių nereikia. Svarbu iš anksto susipažinti su sąlygomis, kurios pateikiamos viešai“, – pridūrė „Artea“.
Svarbu žinoti, kad banko darbuotojai niekada neskambina klientams iš anksto to nesuderinę, neprašo atskleisti asmeninių duomenų ar priimti sprendimą dėl kaupimo pensijų fonduose čia ir dabar.
Kilus bet kokiam įtarimui, kad susisiekė sukčiai, kviečiama neatlikti papildomų veiksmų, padėti ragelį ir nedelsiant susisiekti su banku.
Policija kol kas fiksuoja vienetinius atvejus, kai antros pakopos lėšos atiteko sukčiams, „Delfi“ sakė policijos atstovas Ramūnas Matonis.
„Didžiausia banga yra prognozuojama nuo balandžio, nes tik tuomet didžiąją dalį žmonių pasieks antros pakopos išmokos“, – pastebėjo jis.
Šaltinis: DELFI.LT
