Siekiant ieškoti alternatyvių gynybos finansavimo šaltinių, Laisvės partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė kaip vieną iš priemonių akcentuoja gynybos obligacijas. „Gal geriau vis tiktai ne į kojinę, o į tanką padėti tuos pinigus“, – sako ji.
A. Armonaitė – „Dienos temoje“.
– Prasidėję metai turės didelės reikšmės ir politinei Laisvės partijos ateičiai – artėja treji rinkimai. Pirmiausia kalbėsiu su jumis kaip su partijos pirmininke, o ne kaip su ministre. Po to, kai Liberalų sąjūdis savo kandidato prezidento rinkimuose nusprendė nekelti, jūs iškėlėte Dainiaus Žalimo kandidatūrą, tada pakvietėte visus liberaliai mąstančius žmones jus paremti. Kaip dabar aiškėja, Liberalų sąjūdis gal ir būtų parėmęs, bet kai pamatė, jog D. Žalimas dar ir ves sąrašą į Europos Parlamento rinkimus, pasakė, cituoju: „Laisvės partijos suokalbis sėdėti ant dviejų kėdžių rodo, kad Laisvės partijai prezidento rinkimai nerūpi.“ Kaip suprantu, Liberalų sąjūdžio paramą praradote. Skaudu? Gaila?
– Visų pirma, tai yra dveji skirtingai rinkimai, jie vyks visiškai skirtingu metu. Priešingai – Laisvės partijai prezidento rinkimai rūpi. Dėl to mes ir turime kandidatą, dėl to mes stovėsime prie debatų tribūnos ir būtent D. Žalimo lūpomis papasakosime, kaip įsivaizduojame Lietuvą, t. y. visus žmones gerbiančią, teisingą, visiems atvirą, progresyvią ir vakarietišką.
Kitų partijų, ypač partijų konkurenčių, komentarų nenoriu komentuoti. Man atrodo, politinės partijos misija yra dalyvauti rinkimuose. Mes juose visuose šiemet ir dalyvaujame.
– Bet jūs praradote jų paramą. Ar tai jums gali būti skausminga?
– Tiesą sakant, aš netikiu kažkokiomis institucinėmis paramomis. Aš tikiu, jog išgirdę D. Žalimo žinutes liberaliai mąstantys žmonės, kad ir už ką jie būtų balsavę: ar už Laisvės partiją, ar už Liberalų sąjūdį, ar už kitą partiją (galbūt Tėvynės Sąjungą), pasirinks jo kandidatūrą. Liko visai nedaug – mažiau nei pusmetis. Pažiūrėsime.
– Kita vertus, jūs turbūt žinote posakį „viena sėdyne dviejų kėdžių neapsėsi“. Kodėl šiuo atveju partija taip elgiasi? Jūs neturite lyderių? Yra tik viena ryški pavardė?
– Aš darkart pasikartosiu, kad šių dvejų rinkimų nesieju – tai yra dveji skirtingai rinkimai. Gegužės mėnesį vyks prezidento rinkimai, o birželį – Europos Parlamento rinkimai.
– Atrodo, jeigu vienur nepavyks, tada eis kitur.
– Europos Parlamento rinkimams Laisvės partija pateikia patį stipriausią įmanomą sąrašą. Tiesą sakant, aš tikiu, jog įmanoma ne tik vieną, bet ir dvi vietas gauti. Turime Remigijaus Šimašiaus vardą, veidą ir visas pastangas dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose taip pat. Turime stiprią komandą Europos Parlamento rinkimams. Kaip tik rytoj, šeštadienį, turime suvažiavimą ir jį tvirtinsime.
Stengiamės įdėti visas jėgas. Aš asmeniškai, kaip partijos vadovė, ruošiuosi Seimo rinkimams, nekandidatuoju šiuose dvejuose rinkimuose. Bet stipriausią komandą siūlome ir Europos Parlamento rinkimams.
– Gerai suprantu, kad Europos Parlamente tikitės gauti dvi vietas?
– Žinoma, džiaugsimės ir viena vieta, bet manau, kad yra įmanoma, nes sąrašas tikrai labai stiprus. Yra ir D. Žalimas, ir R. Šimašius, ir Vytautas Mitalas, ir Agnė Vaiciukevičiūtė, ir Monika Ošmianskienė, ir daugybė kitų, tikrai savo srityse įdomiai veikiančių žmonių. Jie jau važinėja po Lietuvą, bendrauja su žmonėmis – mes dirbame atsiraitoję rankoves ir nežiūrime, ką sako kritikai.
– Ar prezidento ir Europos Parlamento rinkimų rezultatai su D. Žalimo lyderyste jums bus signalas, ką rinkėjai mąsto apie jūsų partiją ir ko jūs galite tikėtis Seimo rinkimuose?
– Aš neneigsiu, kad šie rinkimai yra svarbūs. Kita vertus, tai yra skirtingi rinkimai: ir prezidento, ir Europos Parlamento, ir Seimo rinkimai. Jų darbotvarkės yra apie Lietuvą ir jos ateitį, bet ir šiek tiek kitokios: europinė darbotvarkė, nacionalinė. Dedame visas pastangas, kad būtume matomi, girdimi ir sutelktume kuo daugiau žmonių palaikymo. Rinkėjai spręs.
Aš tikiu, kad, nepaisant įvairios kritikos, kurią Laisvės partija galbūt turėjo ir šios Vyriausybės, ir valdančiosios koalicijos darbo metu (vis tiek liberali darbotvarkė Lietuvoje dar nepopuliari), yra žmonių, matančių mūsų darbus, pastangas, ir jie nori į ateitį orientuotos, pozityvios politinės jėgos. Lietuvoje visada taip buvo ir Laisvės partija bus tas pasirinkimas.
– Praėjusių metų gruodžio pradžioje jūs pareiškėte, kad Civilinės sąjungos įstatymas yra vis dar nepriimtas ir todėl neįgyvendintas koalicinės sutarties punktas, jog visos koalicijos partnerės turi rūpintis ir dėti bendras pastangas, kad tas priėmimas įvyktų. Toliau cituoju jau jus: „Atitinkamai vertiname ir tai, kad Laisvės partija taip pat gali atsitraukti nuo tam tikrų savo duotų įsipareigojimų.“ Apie kokius įsipareigojimus jūs tada kalbėjote?
– Aš nekalbėjau apie kokius nors konkrečius įsipareigojimus. Tik noriu pasakyti, kad Laisvės partija tikrai nepasirašė pritarti kokioms nors neparuoštoms, neišdiskutuotoms reformoms ir t. t. Mes tos interpretacijos toliau ir laikomės, bet svarbu ne tai. Svarbiausia yra priimti įstatymą. Jeigu tiktai bus tokia galimybė, mes tą padarysime.
Kita vertus, kaip jūs teisingai ir pasakėte, gruodžio pabaigoje aš turėjau pasakyti tiesą, kad koalicijos viduje yra per mažai balsų tam priimti. Tikiuosi, kad gal atsiras tokia diena ir galimybė, kai priimsime šioje kadencijoje. Kita vertus, latviai Civilinę sąjungą paliko priėmimo stadijoje ir priėmė nauja koalicija. Tai tokia galimybė irgi yra. Jeigu Laisvės partijos parlamente bus daugiau, tada mums būtų lengviau.
– Bet ar galios ta nuostata, šitas perspėjimas – atsitraukti nuo kai kurių savo įsipareigojimų ir dabartiniais, šiais metais, t. y. pavasario-rudens sesijoje.
– Žinoma.
– Vis dėlto šitas įstatymas nepriimtas. Kai kurių savo simpatikų buvote apkaltinti bestuburiškumu. Jums netgi buvo pasakyta, kad jau seniai turėjote pasitraukti iš koalicijos, nes nerandate paramos. Vienu metu, praėjusios kadencijos pabaigoje, tokios kalbos buvo, kad visko gali atsitikti – Laisvės partija gali trauktis iš koalicijos. Ar toks punktas jūsų darbotvarkėje iš viso egzistuoja? Ar gali taip atsitikti, kad jūs vis dėlto pasiryšite trauktis iš koalicijos dar šiemet?
– Šios diskusijos dėl Laisvės partijos veiklos koalicijoje buvo realios – dėl ateities ir t. t. Tačiau asmeniškai nelabai matau prasmės jau dabar, kai startavo trejų (gal šiuo metu labiau dvejų) rinkimų kampanija, vandenį dar labiau drumzlinti. Man atrodo, viskas ir taip visiems yra aišku. Jeigu reikia progresyvios darbotvarkės, Laisvės partijos reikia daugiau.
Yra labai daug ir kitų svarbių temų: ir gynybos klausimai, ir visi kiti klausimai. Tikiuosi, kad mes irgi elgiamės adekvačiai. Dėl žmogaus teisių darbotvarkės mes padarėme nemažai. Taip, kai ko mums nepavyko padaryti, bet aš manau, tiesą sakant, žinau, kad mes padarėme viską, ką galėjome. Žinau visus tuos užkulisius: visi kompromisai, kūrybiniai sprendimai, parlamentiniai, neparlamentiniai – visi yra padaryti. Aš esu rami, kad mes padarėme viską. Suprantu, kad sprendimas nepriimtas, bet tą kritiką vis tik atmetu.
– Kitaip tariant, jūs manote, kad šioje koalicijoje išbūsite iki pabaigos? Pasitraukimo nematote?
– Visko visada gali įvykti, juk negali atsakyti už ateitį. Nematau jos, kaip galbūt kas nors kitas mato. Bet tikiuosi, kad Laisvės partija, pirmiausia žiūrėdama į savo pažadų rinkėjams įgyvendinimą, taip pat elgsis adekvačiai. Tą pažadu.
– Ponia Armonaite, didžiausius pasitikėjimo reitingus valstybėje šiuo metu turi prezidentas Gitanas Nausėda. Kiek jo pozicija jums rūpimais klausimais, turiu galvoje Stambulo konvenciją, Civilinės sąjungos įstatymą, turėjo įtakos visuomenės nuomonei ir taip pat opozicijos veiksmams Seime?
– Manau, kad turėjo labai didelę įtaką. Kaip esu ne kartą sakiusi, prezidento autoritetas ir progresyvios žmogaus teisių darbotvarkės palaikymas yra labai svarbus. Dėl to tam, kad šiomis temomis kalbėtume, mes keliame savo kandidatą į prezidentus.
Kai Vakarai kariauja prieš Putiną Ukrainoje, kariaujama ne tik dėl teritorijų, žemių ir t. t. – kariaujama už vertybes, už idėjas, už laisvę, už pagarbą žmogui. Už tai, kad nėra normalu namuose mušti žmoną, už tai, kad nėra normalu mušti vaikus. Yra tam tikras civilizacinis lūžis. Ir kai mūsų prezidentas konkrečiai kalba apie liberalių idėjų plačiausia prasme gynybą, kai grįžti namo, irgi, prašau, palaikyk tas idėjas.
– O kiek, jūsų manymu, o gal žiniomis, šito įstatymo ir konvencijos atmetimo procese dalyvauja Bažnyčia?
– Katalikų Bažnyčia Lietuvoje yra politiškai aktyvi, tą aš galiu pasakyti. Matyt, tuo mes ir skiriamės nuo Latvijos ir Estijos. Ten šis faktorius visiškai nebuvo kaip faktorius. Mes čia vis tiktai tą turime.
– Dar vienas įstatymas. Sausio pabaigoje premjerė Ingrida Šimonytė kviečia politines partijas tartis dėl finansavimo gynybai. Jūsų partija atmetė pasiūlymus didinti pelno ir pridėtinės vertės mokestį (PVM) bei dalį skirti gynybai. Prieš naujus mokesčius esate pasisakę ir anksčiau.
– Tiesą sakant, atleiskite, kad pertraukiu, bet nebuvo tokių pasiūlymų didinti PVM ir pelno mokestį.
– Tokie variantai buvo aptarti viešojoje erdvėje ir jūsų partijos žmonės pasakė, kad jie su tuo nesutiktų. Dėl naujų mokesčių, kaip tokių apskritai, įvedimo jūs ne kartą esate pasisakę „prieš“, dar siūloma skolintis. Kokia yra Laisvės partijos pozicija dėl gynybos finansavimo? Su kokia pozicija jūs kalbėsite su premjere?
– Visų pirma, turi būti labai aišku, kam, kiek ir kada finansavimo mums reikia, kokiai ginkluotei ir kam. Esame pasiruošę kalbėtis ir tartis dėl finansavimo didinimo. Šeštadienį netgi priimsime poziciją, kad gynybos finansavimui turi būti skiriami 3 proc. nuo BVP.
Be tų visų priemonių, kaip rasti lėšų, yra įvairesnių būdų. Taip, yra mokesčiai. Tai yra vienas dalykas. Bet, pabrėšiu, jokio pasiūlymo ant stalo nėra ir net idėjų lygmeniu, tiesą sakant, nelabai. Tačiau niekas nekalba, pavyzdžiui, apie biurokratijoje esančias lėšas. Čia tiktai viena iš idėjų, su kuria šiuo metu dirbame ir viską skaičiuojame.
– Mažinti aparatą?
– Net ne mažinti aparatą, bet palaikyti jį tokį, koks jis yra, ir jo neplėsti. Įsivaizduokite: jeigu mes išlaikome asignavimus viešajame sektoriuje, pavyzdžiui, 2024 metų lygio, kitąmet, atmetus indeksavimus, kuriuos privalome vykdyti dėl atlyginimų, dėl minimalios algos ir kitus, galime surinkti kelis šimtus milijonų eurų, kurie galėtų būti nukreipiami, pavyzdžiui, gynybai. Šiemet mūsų ministerija dirba su 9,5 mln. eurų mažesniu biudžetu ir mes bandysime ne tik kad nebankrutuoti, bet ir išlaikyti visas veiklas. Jeigu tai yra įmanoma, vadinasi, įmanoma neplečiant viešojo sektoriaus nukreipti finansus ir gynybai.
Yra ir daugiau būdų, pavyzdžiui, tas pats skolinimasis iš gyventojų. Girdėjau šiai obligacijų idėjai skirtos kritikos, bet juk yra nemažai finansų, kuriuos žmonės vis dar laiko. Gal geriau vis tiktai ne į kojinę, o į tanką padėti tuos pinigus. Valstybei galbūt nepritaikysi labai didelių palūkanų, bet vis tiek juk žmonės savanoriškai remia Ukrainą, manau, jie tikrai supras, jei bus aišku, kam, kada ir kiek pinigų reikia.
Šaltinis: lrt.lt
