Vilniaus universiteto (VU) Politikos ir komunikacijos tyrimų centro vadovas, komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas aiškiai sako, kad mes, šalies piliečiai, „turime pasakyti garsiai, kad baikite juokinti“, sėskite ir susitarkite, ką daryti. „Mes turėjome kitą politiką anoj kadencijoj, kuris krizių atvejais visada būdavo arba kelionėje, arba komandiruotėse“, – neminėdamas pavardės, bet aiškiai taikęsis į buvusį užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį, prisiminė L. Kontrimas.
Dronų įskridimai į mūsų šalies oro erdvę ir duomenų nutekinimas iš Registrų centro toliau kaitina gyventojų aistras. Dažnas pasigenda aiškios komunikacijos ir atsakomybės iš šalies vadovų, ypač ministrės pirmininkės Ingos Ruginienės.
Pati premjerė pirmadienį atostogavo, ją pavadavo vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius. Komunikacijos ekspertas L. Kontrimas tokiame I. Ruginienės veiksme neįžvelgia „modus operandi“ ir netiesiogiai pažeria kritikos buvusiam užsienio reikalų ministrui G. Landsbergiui.
„Mes turėjome kitą politiką anoj kadencijoj, kuris krizių atvejais visada būdavo arba kelionėje, arba komandiruotėse. Tai čia, šiuo atveju, I. Ruginienė šitą istoriją jau žinojo seniau.
Tai dabar, kai mes jau irgi turime daug detalių, kurios klijuojasi į vieną paveikslą, net nežinau, kas čia turėjo labiau komentuoti: ar generalinė prokurorė, ar Registrų centras, ar vidaus reikalų ministras, ar, kaip dabar paaiškėja, Migracijos departamentas, per kurio kai kurias skyles įlindo ir išlindo tie duomenų siurbėjai?“, – spėliojo L. Kontrimas.
Linas Kontrimas. | Žygimantas Gedvila/ELTA
Nors, kaip sako laidos svečias, sunku nustatyti tą vieną komunikatorių, „kiekviena iš išvardintų grandžių galėjo pasiruošti šitai komunikacijai“. Būtų keista, įsitikinęs L. Kontrimas, kad paviešinus tokį faktą, žmonėms nekiltų noras žinoti daugiau.
„Mane labiau stebina kitas reikalas. Aš irgi pavadinčiau, kad tai yra krizinė situacija, bet krizių situacijos valdymo ir komunikacijos aš nematau čia nė per plauką, – stebisi VU Politikos ir komunikacijos tyrimų centro vadovas. – Kitaip tariant, krizių komunikacijoje labai aiškiai kalbama apie tai, kas atsitiko, kas imamasi, kad to nebūtų arba kaip tai bus sutvarkyta ir būtinai informuojama visuomenė, kad bus pranešta, kaip visas tas procesas juda.“
Čia pat komunikacijos ekspertas retoriškai klausia: „Ar iš šitų 3 punktų mes turime nors viename kažkokią tai satisfakciją?“ Pasak L. Kontrimo, vietoj to visur girdisi žodžiai: „jeigu“, „ne“ bei „atsakomybės mėtymas nuo vieno peties ant kito“.
„Mes patys, piliečiai, komentatoriai, turime pasakyti garsiai, kad baikite juokinti! Faktas, kad ten, toj viršūnėlėje, visi turite susėsti, susitvarkyti ir susitarti, ką daryti. Žinote, jau yra gėdinga, kai Vilniaus pagrindinės institucijos yra per 10-15 minučių kojomis pereinamos, mūsų valdininkai, ar vykstant didesnei, ar mažesnei krizei, niekad negali susirinkti ir šnekėtis.
Tai jiems tas neleidžia, tai jiems unoras (išdidumas, puikybė, pasipūtimas – red. past.) neleidžia, tai kepurė per didelė ir pro durų staktą nelenda. Čia mes turime simptomiškai daugybinės tokios parodomosios politinės komunikacijos rezultatą“, – konstatavo VU Politikos ir komunikacijos tyrimų centro vadovas, komunikacijos ekspertas L. Kontrimas.
Visą pokalbį su L. Kontrimu žiūrėkite laidoje „Alfa taškas“.
Šaltinis: ALFA.LT
