Beprotnamio naujienos: siūloma pakeisti lytį net ir mirusiems žmonėms

Naujienos

Jungtinėje Karalystėje – šokiruojantis parlamento narės siūlymas

Viena kairiųjų pažiūrų Jungtinės Karalystės parlamento narių neseniai pateikė peticiją šalies įstatymų leidžiamosios valdžios institucijoms, kurioje prašoma, kad translyčių asmenų teises saugantis įstatymas būtų pakeistas taip, jog net mirę asmenys, galėtų pakeisti savo lytį[1].

Parlamentarė Charlotte Nichols nori, kad dar 2004 m. priimtas Lyčių teisių įstatymas (angl. Gender Rights Act, GRA) būtų iš dalies pakeistas taip, kad transseksualūs asmenys oficialiuose mirties liudijimuose galėtų būti įrašyti pagal savo naująją lytį, net ir atgaline data.

GRA Jungtinės Karalystės parlamentas priėmė dar 2004 m. Pagal šį įstatymą buvo suteiktas visiškas teisinis pripažinimas transseksualams, o nuo 2005 m. transseksualūs asmenys Jungtinėje Karalystėje gali pakeisti savo teisinę lytį.

Praėjusiais metais, po visą šalį sukrėtusios žmogžudystės, beveik 14 000 piliečių pasirašė peticiją, kuria prašė vyriausybės iš dalies pakeisti GRA, kad būtų galima keisti lytį ir po mirties, taip neva garantuojant orumą ir pasirinkimo laisvę net ir mirusiam asmeniui.

Ši iniciatyva galiausiai buvo atmesta, o Jungtinės Karalystės lygių galimybių ministras Stuartas Andrew pareiškė, kad vyriausybė daugiau neplanuoja keisti įstatymo. Jis tik pridūrė, kad tokios organizacijos, kaip NHS, galėtų įvertinti, kokia lytimi miręs asmuo prisistatė prieš mirtį ir nuspręsti, kokius įvardžius būtų geriausia vartoti mirties liudijime.

Tačiau Šiaurės Somerseto parlamento narys, seras Liamas Foksas kategoriškai nesutinka su šia iniciatyva, teigia, kad vyriausybė neturi skatinti tokių idėjų[2].

„Tai akivaizdus absurdas, faktų netikslumas ir statistikos iškraipymas. Neturėtume skatinti idėjos, kad žmonės gali paprasčiausiai pasirinkti pakeisti savo biologinį statusą ir neturėtume iškraipyti tiesos, kad ji atitiktų vis labiau kraštutinę ir pavojingą ideologiją“, – sakė jis.

Jam antrino ir aktyvistė Kellie-Jay Keen, kuri įkūrė organizaciją „Let Women Speak“, aktyviai kritikuojančią genderistinę politiką. Ji socialiniuose tinkluose net juokavo, kad dabar mirusieji galbūt net gaus teisę į pašalpą arba galės balsuoti rinkimuose.

Savo ruožtu „The Family Education Trust“ atstovė Lucy Marsh sako, kad ją neramina tai, kad leiboristai siekia įvesti atnaujintus lyties suvokimo įstatymus „pro užpakalines duris“:

„Jei teismo medicinos ekspertams bus leista viešai meluoti apie mirusių vaikų lytį, tai neabejotinai taps sudėtingu reikalu kelyje link translyčių identifikavimo įteisinimo NHS. Jei tai bus teisiškai leidžiama, kas sutrukdys registruoti mirtis kaip nebinarines arba registruoti kūdikius kaip priešingos lyties? Vyriausybė turi su tuo kovoti ir užtikrinti, kad NHS būtų pagrįsta realybe, o ne fantazijomis“.

Jungtinės Karalystės parlamento narė ėmėsi iniciatyvos: nori, kad translyčių asmenų teisinė lytis būtų keičiama net ir po mirties. Hansjorg Keller/Unsplash nuotrauka
Jungtinės Karalystės parlamento narė ėmėsi iniciatyvos: nori, kad translyčių asmenų teisinė lytis būtų keičiama net ir po mirties. Hansjorg Keller/Unsplash nuotrauka

Iniciatyvą, kuria siekiama leisti keisti lytį po mirties, paskatino žiauri žmogžudystė

Idėja, kad translyčių asmenų teisinė lytis mirties įteisinimo dokumentuose galėtų būti pakeista į tokią, su kokia žmogus tapatinosi, gimė po tragiškos, visą Jungtinę Karalystę sukrėtusios žmogžudystės.

Praėjusiais metais du britų paaugliai žiauriai nužudė translytę merginą Brianną Ghey. Praėjusią savaitę už šį nusikaltimą jie buvo nuteisti kalėti iki gyvos galvos[3].

Kaip pavyko išsiaiškinti šios bylos nagrinėjimo proceso metu, du jaunuoliai – Scarlett Jenkinson ir Eddie Ratcliffe’as, savo aukai peiliu smogė net 28 kartus.

B. Ghey nužudyta praėjusių metų vasarį Voringtono mieste, šiaurės vakarų Anglijoje. Auka manė, kad eina susitikti su draugu. Jos kūną parke aptiko šunų vedžiotojai.

Tiek S. Jenkinson, tiek ir E. Ratcliffe’ui tuo metu buvo vos 15 metų. Teismas anksčiau žengė retą žingsnį ir dėl bylos rimtumo panaikino draudimą nustatyti nuteistųjų tapatybę, nepaisant to, kad jie yra jaunesni nei 18 metų.

Galutinis nuosprendis taip pat buvo griežtas: teisėjas nusprendė, kad prieš svarstant paleidimo į laisvę klausimą, S. Jenkinson turi kalėti mažiausiai 22 metus, o E. Ratcliffe’as – mažiausiai 20 metų.

S. Jenkinson ir E. Ratcliffe’as kalbėjosi apie B. Ghey nužudymą likus kelioms dienoms ir net savaitėms iki išpuolio.

Be to, paaiškėjo, kad S. Jenkinson dar gerokai iki nusikaltimo naudojo interneto naršyklės programą, kuri leido jai žiūrėti realius žmonių kankinimo ir žudymo vaizdo įrašus raudonuosiuose kambariuose tamsiajame internete. Ji taip pat domėjosi serijiniais žudikais, užsirašinėjo jų metodus ir prisipažino, kad mėgavosi fantazijomis apie žudymą ir kankinimus. Pasak prokurorų, pora sudarė sąrašą iš keturių kitų jaunuolių, kuriuos ketino nužudyti.

Aukos šeimą teisme atstovaujantys advokatai siekė įrodyti, kad nusikaltimas yra susijęs su tuo, kad auka – translytis asmuo, tačiau gynybos advokatai tokias kalbas užprotestavo.

Translyčių asmenų situacija Jungtinėje Karalystėje blogėja. Alexander Grey/Unsplash nuotrauka
Translyčių asmenų situacija Jungtinėje Karalystėje blogėja. Alexander Grey/Unsplash nuotrauka

Jungtinės Karalystės translyčių teisės – vienos blogiausių pasaulyje

O remiantis daugiau nei 200 translyčių asmenų teises ginančių organizacijų tinklo duomenimis, Jungtinė Karalystė yra viena blogiausių vietų Europoje ir Vidurinėje Azijoje būti translyčiu asmeniu[4].

Praėjusių metų pabaigoje organizacija „Transgender Europe“ (TGEU) paskelbė 2023 m. translyčių asmenų teisių žemėlapį, kuriame pavaizduota teisinė padėtis 49 Europos ir penkiose Centrinės Azijos šalyse.

Žemėlapyje šalys išdėstytos spalvotame žemėlapyje, kuriame pateikta 30 rodiklių šešiose teisinėse kategorijose: teisinis lyties pripažinimas, prieglobstis, neapykantos nusikaltimai, nediskriminavimas, sveikata ir šeima. Kuo daugiau rodiklių šalis turi, tuo geresnės sąlygos translyčiams asmenims ir jų teisėms.

Sąrašo viršuje yra Islandija, turinti 26 iš 30 rodiklių, įskaitant teisinį lyties pripažinimą, prieglobsčio įstatymus ir politiką bei neapykantos kalbos įstatymą.

Jungtinė Karalystė pagal translyčių asmenų teisių rodiklius yra gerokai žemiau: ji surinko 14,25 balo iš 30 galimų ir pagal šį rodiklį atsidūrė netoli Airijos su 13 balų, Nyderlandų su 15 balų ir Portugalijos, kuri surinko 8 balus.

Iš tiesų, pastebima, kad pastaruoju metu Anglijoje ir Velse transfobinių neapykantos nusikaltimų skaičius išaugo 11 proc., iki 4732 užregistruotų nusikaltimų per metus. Vidaus reikalų ministerija pripažino, kad prie šio padidėjimo galimai iš dalies prisidėjo prieš translyčius asmenis nusiteikę politikai.

Šaltinis: 77.lt

Patiko? Pasidalinkit! Ačiū. 🙏
Laisvadienis.lt