tenos rajone nukritęs dronas tai tarsi šaltas dušas, apnuoginantis kritines mūsų gynybos spragas.
Apie dangumi atskriejusį aparatą sužinome ne iš radarų, o iš paprastų gyventojų, kai šis jau guli ant žemės. Koks tai oro saugumas, jeigu svetimas bepilotis laisvai kerta sieną, skraido ir niekas laiku jo nedeaktyvuoja?
Lietuvos žmonės džiaugėsi, kai tuometinis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pasienyje suorganizavo „drakono dantų“ betoninių blokų, kurie, pasak gynybos strategų, turėtų sustabdyti Rusiją. Anuomet ministras didžiuodamasis pareiškė, kad „dabar tikrai niekas nepralįs“.
Tačiau valstybės gynyboje lyderiai privalo mąstyti strategiškai, vertindami visas grėsmių kryptis. Dabar kyla pagrįsta abejonė, ar tie tūkstančius kilogramų sveriantys luitai nebuvo tiesiog puikus ir labai greitas valstybės pinigų iššvaistymas be jokios realios apsaugos garantijos?
Juk prigaminti tokių kliūčių yra elementaru ir labai paprasta, tereikia betono, atitinkamos formos ir transporto joms išvežioti. Vienas, du ir milijonų valstybės biudžete nebėra.
Situacija absurdiška, nes milijonų nebėra, tačiau realios apsaugos nuo dabar aktualiausios grėsmės ore taip pat nėra.
Stebint tokį atotrūkį tarp skambių statybų ant žemės ir visiškai kiauros oro erdvės danguje, neišvengiamai iškyla esminis klausimas.
Ar Laurynas Kasčiūnas yra iš tiesų kompetentingas, gilią viziją turintis strategas, ar visgi labiau emocinis politikas, kurio sprendimai paremti tik greitu ir matomu efektu?
Laurynas Kasčiūnas savo įraše rašo:
Utenos rajone rastas dar vienas Lietuvos teritorijoje nukritęs bepilotis orlaivis. Pirminiais duomenimis jis buvo surastas pagal gyventojų pranešimą policijai, o ne remiantis oro erdvės stebėjimo informacija.
Ir vėl Lietuvoje informaciją apie dronus gauname tik iš gyventojų, kai šie jau nukrenta ant žemės.
Jau esu raginęs Respublikos Prezidentą bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą reguliariai vertinti Lietuvos oro gynybos sistemos veikimą ir realius pajėgumus (o ne tik skaidrių prezentacijas) aptikti ir neutralizuoti bepiločius orlaivius.
Esame per lėti. Negalim sau leisti prieš bepiločius orlaivius būti „akli“ dar porą metų. Turim sukurti “žalią koridorių” įsigijimams oro gynybos srityje, eliminuojant perteklines viešųjų pirkimų procedūras. Detekcijos sistemų ieškoti ne tik ant lentynų (laukti kol jos bus pagamintos), bet patiems kurti savo gynybos pramonės ekosistemą, pasitelkiant Ukrainos patirtį dronų detekcijos srityje.
Krašto apsaugos ministras privalo nedelsdamas imtis realių veiksmų (reguliariai atsiskaitant NSGK), siekiant spręsti kovinių dronų įsiveržimų į Lietuvos oro erdvę problemą, kuri jau tampa nuolatine grėsme. Reikia suvokti, kad vieną dieną tai gali baigtis tragiškai.
Šaltinis: infocitynaujienos.lt
