Tvyrant įtampai regione ir svarstant apie galimą Rusijos karą su NATO – Lietuvos politikai nori branduolinio ginklo šalyje. Prezidentas Gitanas Nausėda sukvietė svarbiausius šalies politikus ir sutarė, kad atėjo metas keisti Konstituciją ir išbraukti dabar ten esantį tokį draudimą. Lietuva dabar vienintelė regiono šalis, kurioje negalėtų atskristi ar atplaukti sąjungininkai su masinio naikinimo ginklu, o tai esą karo atveju galėtų būti kliūtis kariškiams planuoti operacijas.
Ir nors skamba svarstymai, kad šiuo klausimu reikėtų surengti referendumą, šalies vadovai nusprendė, kad viską reikia daryti greičiau ir Konstituciją keis parlamente.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Siekia keisti Konstituciją dėl branduolinio ginklo
Kuomet branduolinį užtaisą nešančio povandeninio laivo fone Prancūzijos prezidentas rėžė kalbą apie šalies lyderystę Europoje, Lietuvos politikai irgi pradėjo domėtis, ar įmanoma mums atsidurti po prancūzų branduoliniu skėčiu.
Po juo vis dar nesame, bet prisiminėme, kad Lietuvos Konstitucija draudžia šalyje dislokuoti masinio naikinimo ginklus. Nei laivai, nei lėktuvai su tokiu užtaisu negali į Lietuvą užsukti net trumpam. Todėl politikai sutarė – reikia keisti Konstituciją.
„Lietuva yra praktiškai vienintelė NATO valstybė, kuri pati sau yra nusistačiusi draudimą. Ir be jokios abejonės, mes į šitą veiksnį taip pat turime atkreipti dėmesį“, – teigė prezidentas G. Nausėda.
„Kada buvo priimta Konstitucija, sąlygos geopolitinės buvo visiškai kitokios, mums buvo reikalinga, kad Lietuvoje neliktų užsienio valstybių bazių ir neliktų branduolinių ginklų, todėl buvo tokia Konstitucija. Šiandien po 35 metų mes turime kitą situaciją“, – tikino Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
„Geopolitinė situacija yra tokia, kokia yra, ir mes matome, kad ji toliau blogėja“, – teigė G. Nausėda.
Dėl Konstitucijos keitimo, G. Nausėda šiandien susikvietė visų parlamentinių partijų atstovus.
„Šaltasis karas nevirto karštuoju, todėl kad ir viena, ir kita pusė turėjo branduolinį ginklą. Buvo abipusio susinaikinimo doktrina – smogi pirmas, žūsti antras. Tai sulaikė nuo karštojo karo Europoje, karai vyko tiktai periferijoje. Tai rodo, kad branduolinis ginklas yra atgrasymo pamatas, atgrasymo karalienė“, – teigė konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Akivaizdu, kad nauja geopolitinė situacija, atnaujinami NATO gynybos planai įpareigoja mus parlamente surasti reikiamus sprendimus, kad teisinis reguliavimas būtų toks, kuris įgalintų tuos NATO planus“, – tikino „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnas Lukas Savickas.
„Vienareikšmės vienos nuomonės mišrioje grupėje nėra, ir normalu, turbūt mišrioje grupėje negalime sutarti vienaip. Mano asmenine nuomone, galime diskutuoti“, – teigė mišrios grupės seniūnas Viktoras Fiodorovas.
Skeptikų netrūksta, daugiausia „Nemuno aušros“ frakcijoje
Daugiausia skepticizmo – „Nemuno aušros“ frakcijoje. Remigijus Žemaitaitis anksčiau yra sakęs, kad nepritartų tokiems pokyčiams.
„Vis tik Konstitucija nėra politikų, ji yra visų žmonių, nes tai keičia mūsų strateginę kryptį ir susiję su saugumo klausimu, tai manytume, kad laikysimės tos nuomonės, kad vis tik turi būti sprendžiama referendumo būdu“, – aiškino „Nemuno aušros“ frakcijos narys Aidas Gedvilas.
„Tai būtų dar ilgesnis kelias. Mūsų nuomone, kadangi Seimo nariai gavo mandatą, rinkėjų pasitikėjimo mandatą, jie gali priimti šį sprendimą“, – įsitikinęs G. Nausėda.
Bet net ir braukiant Konstitucijos straipsnį Seime, viskas greitai neįvyks. Tarp balsavimų turi būti 3 mėnesių pertrauka.
„Šiandien užregistruosime tą pataisą Seime, dar pratęstoje sesijoje ją pateiksime, ir galvoju, kad išlaikant tuos terminus priėmimo metu, mums užteks laiko iki šių metų rudens sesijos pabaigos“, – teigė Seimo pirmininkas J. Olekas.
Bet reikės ir Konstitucinės daugumos – bent 94 balsų. Paramą žada ir opozicija.
„Skaičiuojame, kad balsų turėtų užtekti. Skaičiuojame virš šimto balsų, aišku, su sąlyga, kad niekas neišvažiavęs, niekas neišėjęs, niekas negeria kavos ir t.t., nėra lengvas procesas — O kai skaičiuojate balsus, kurių frakcijų skaičiuojate, kad nebus? — „Nemuno aušros“ skaičiuojame, kad nebus“, – įsitikinęs L. Kasčiūnas.
Branduolinis ginklas – Lietuvos pašonėje
Tiesa, socialdemokratas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius šiandien nuo žurnalistų paspruko. Bet anksčiau ir jis buvo skeptiškas.
„Nežinau, čia sudėtingas procesas. Kada turi tokį tobulą griaunantį ginklą, tai ir pats tampi taikiniu. <…> Kuo daugiau ginklų, tuo nesaugesni esame. Iš kitos pusės žiūrint, filosofiškai“, – šių metų kovo mėnesį teigė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas R. Sinkevičius.
„Lietuva buvo, yra ir bus visada taiki valstybė, kuri niekam negrasins, tačiau mes turime pasirūpinti savo saugumu kartu su sąjungininkais, kad niekada nekiltų realios grėsmės, kad mes prarasime savo nepriklausomybę“, – teigė G. Nausėda.
Tiesa, Lietuvoje branduoliniai ginklai nebus laikomi – iš esmės kalbama apie pratybas, ar karių dėliojamas strategijas, kad, pavyzdžiui, prireikus, į Klaipėdos uostą galėtų atplaukti toks laivas, arba oro uostuose nusileistų lėktuvai su užtaisais. Dabar lėktuvai teoriškai, turėtų net aplenkti mūsų oro erdvę, jei gabena branduolinį užtaisą.
Tuo tarpu Rusija branduolinį ginklą jau yra dislokavusi mūsų pašonėje – Baltarusijoje. Neaišku, ar jo nėra ir Kaliningrade.
Šaltinis: TV3.LT
