Degalų, alkoholio ir rūkalų papildomas branginimas, didesnės išlaidos verslo liudijimams, didesni pelno mokesčiai, naujas draudimo sektoriaus apmokestinimas – taip iš gyventojų ir verslo planuojama surinkti daugiau pinigų krašto apsaugai.
Trečius metus tęsiantis Kremliaus režimo karinei agresijai prieš Ukrainą, antradienį finansų ministrė Gintarė Skaistė visuomenei pristatė planus dėl mokesčių įstatymų keitimo.
Visiems mokesčių pakeitimų įstatymams dar turės pritarti visa Vyriausybė ir Seimas. Tai gali ir nepavykti, nes kai kurių ankstesnių mokestinių pakeitimų nepalaikė net valdančiosios koalicijos nariai.
Kokius mokesčius siūloma didinti
Finansų ministrė pateikė kelis pasiūlymus, iš kur galėtų būti paimta daugiau pinigų papildomam krašto apsaugos finansavimui.
Pirmiausia, pasak G. Skaistės, bus siūloma, kad šalies bankams dabar taikomo solidarumo įnašo galiojimas būtų pratęsiamas ir kitais metais.
Finansų ministrė siūlo visoms įmonėms pelno mokesčio tarifą didinti 1 proc. – nuo 15 proc. iki 16 proc., o mažoms įmonėms – nuo 5 proc., iki 6 proc.
Be kita ko, ministrė siūlo pakeisti verslo liudijimų reguliavimą. Iš jų turėtojų tikimasi surinkti virš 70 mln. eurų per trejus metus.
Dar vienas siūlymas – branginti alkoholį ir degalus didinant jiems taikomus akcizų tarifus, taip pat pridėti specialią dedamąją.
Galiausiai siūloma įvesti mokestį arba saugumo įnašą (10 proc.) draudimo sektoriui.
G. Skaistė taip pat informavo kad kintamiems gynybos finansavimo poreikiams, bus leidžiama pinigus aukoti gyventojams, taip pat papildomai skolintis valstybės vardu.
Iš viso planuojama pakeisti 9 mokesčių įstatymus, taip pat apsvarstyti naujo mokesčio draudimo sektoriui koncepciją. Tai numatoma padaryti dar šioje Seimo pavasario sesijoje, kuri tęsis tik iki birželio pabaigos.
Kiek papildomai pinigų reikia surinkti
Prieš kurį laiką Krašto apsaugos ministerija yra pateikusi skaičiavimus, kad papildomam krašto gynybos finansavimui per ateinančius 6 metus iki 2030 m. imtinai reikia daugiau kaip 2,8 mlrd. eurų.
Tokią sumą padalijus visiems 2,8 mln. Lietuvos gyventojų, išeitų maždaug po 1 tūkst. eurų iš kiekvieno per visą laikotarpį. Jeigu ją išdalytume kiekvienai dienai – maždaug po 0,46 euro.
Šiuos pinigus išskaidžius pamečiui, gynybai papildomai reikėtų išleisti nuo 435 mln. mln. iki 495 mln. eurų.
Iš gynybos mokesčiai surinktos lėšos būtų leidžiamos kelioms pagrindinėms reikmėms: Vokietijos karių brigados infrastruktūrai, nacionalinės divizijos steigimui, rezervo karių aprūpinimui, kontrmobilumo priemonėms galimam priešo puolimui stabdyti, visuotiniam gyventojų šaukimui.
Šaltinis: tv3.lt
