Rusijos kantrybė Europai senka, o jei NATO nepasitrauks toli nuo jos sienų, Europos šalys turėtų būti nubaustos – prireikus ir branduoliniais ginklais. Tokią nuomonę interviu DR išsakė žinomas Rusijos profesorius Sergejus Karaganovas, daugiau nei 30 metų konsultavęs viena po kitos sekusias Rusijos prezidento administracijas, įskaitant ir prezidento Vladimiro Putino.
S. Karaganovas yra žinomas dėl savo ekstremalios linijos Europos atžvilgiu ir ilgą laiką teigė, kad Rusija turėtų grasinti branduoliniais ginklais arba galiausiai juos panaudoti, kad atgrasytų Vakarus. Šiai nuomonei nuosaikesnė Rusijos valdžios elito dalis nepritaria. Rusijos ambasada Danijoje portalui DR taip pat neigė, kad Rusija užpultų Europą branduoliniais ginklais.
Visgi S. Karaganovas nėra marginalus balsas, nors jo toliausiai siekiantis pasiūlymas ir neatspindi oficialios Kremliaus linijos. Estijos užsienio žvalgybos tarnybos duomenimis, jis yra tarp tų Rusijos akademinės aplinkos atstovų, kurie daro didžiausią įtaką Rusijos prezidento administracijai, Saugumo tarybai ir Užsienio reikalų ministerijai.
Pateikiame danų leidinio DR interviu, kuris buvo darytas 2026 m. sausį, su S. Karaganovu ištrauką. Tačiau politologo pasisakymai ir kitiems informaciniams šaltiniams mažai kuo skiriasi savo esme. Praėjusią savaitę S. Karaganovas davė dar bent kelis vienodo pobūdžio interviu, kuriuose akcentuojami tie patys dalykai: Europa turi būti „baudžiama branduoliniais smūgiais“.
Sergejus Karaganovas apie NATO ir branduolinio ginklo panaudojimą
– Kaip apibūdintumėte savo santykius su prezidentu Vladimiru Putinu?
– Aš jį gerbiu. Jis yra labai talentingas žmogus. Kartais jis manęs klausosi, manau. Jis yra tai sakęs keletą kartų. Kad jis manęs klausosi. Bet aš nesu atsakingas už tai, ką jis daro.
– Ar jūs atstovaujate Rusijos valdžios pozicijai?
– Paprastai tai, ką aš atstovauju, anksčiau ar vėliau tampa Rusijos valdžios pozicija.
– Kaip šiandien apibūdintumėte NATO ir Rusijos santykius?
– Manau, kad susidūrimas yra neišvengiamas, bet tikėjausi, kad pavyks išvengti pilno masto karo. Deja, Rusija per ilgai bandė kurti normalius santykius su NATO. Tai buvo klaida. NATO turėtų būti išmesta į istorijos šiukšlyną. Kito kelio nėra.
– Ką turite omenyje sakydamas, kad NATO turėtų būti „išmesta į istorijos šiukšlyną“?
– Tai, kad Rusija apskritai neturėtų kalbėtis su šiuo nusikalstamu aljansu ir nelegitimizuoti jo egzistavimo. Ir tikėkimės, kad laikui bėgant jis išnyks.
– Ar matote Europą kaip grėsmę Rusijai?
– Žinoma, nes dabartiniai Europos lyderiai patiria nesėkmę visose srityse: socialinėje, ekonominėje, politinėje, aplinkosaugos. Jie yra visiški nevykėliai. Jie pučia karo isteriją ir net kalba apie pasirengimą karui su Rusija, nors tiesioginis karas su Rusija faktiškai reikštų nemenką ir neatidėliotiną Europos sunaikinimą.
– Kodėl karas reikštų Europos sunaikinimą?
– Jei europiečiai tęs savo agresiją, turėtume panaudoti branduolinį ginklą ir užbaigti tai. Be to, išspręsti Europos problemą žmonijai.
– Ar sakote, kad Rusija užpuls Europą?
– Ne, Rusija neužpuls ir neįsiverš į Europą. Rusija nubaus Europą. Ir Rusija turėtų nubausti Europą, jei ji tęs savo agresiją per Ukrainą arba jei ji paaštrins situaciją siųsdama Europos karius į šį kruviną konfliktą.
– Ar manote, kad prezidentas Putinas pritaria šiai analizei?
– Jis žino apie šią analizę. Jis yra labai atsargus. Tačiau mes jau pakeitėme savo branduolinę doktriną, sumažindami branduolinio ginklo panaudojimo slenkstį, o tai leidžia mums jį panaudoti tada, kai manome, kad tai būtina.
– Kai kas pasakytų, kad tai sakote tik tam, kad išgąsdintumėte Europą?
– Tikiuosi išgąsdinti pamišusį Europos elitą. Tačiau nesu tikras, kad juos galima paveikti vien žodžiais. Todėl meldžiuosi, kad mums nereikėtų panaudoti galutinio ginklo prieš Europą, kad išmokytume juos – šį agresijos židinį – galutinės pamokos. Tikiuosi, kad taip neatsitiks, nes tada sunaikintume dalį savo kultūros paveldo. Be to, nužudytume ir nekaltus žmones.
– Taigi, kai kalbate apie Europos sunaikinimą, tai apima ir civilių žudymą?
– Sukonkretinkime: kare žūsta civiliai. Tačiau jei panaudojami masinio naikinimo ginklai, išvestiniai nuostoliai ar civilių aukos būna kur kas didesnės.
– Kaip tai pateisintumėte?
– Rusijos saugumu – ir trečiojo pasaulinio karo grėsmės pašalinimu, kuria Europa dėl savo visiškai neatsakingų, agresyvių ir beprotiškų lyderių vėl grasina pasauliui.
– Kokį laiko horizontą matote savo vertinimu, kalbant apie galimą didelį konfliktą tarp Rusijos ir Europos?
– Tikiuosi, kad europiečiai ateis į protą per metus ar dvejus.
– Galbūt kitais metais arba dar kitais?
– Taip.
– Branduolinis karas?
– Tikiuosi, kad tai neįvyks. Ir aš dirbau siekdamas sustiprinti atgrasymą. Priešingu atveju, anksčiau ar vėliau turėsime padaryti tai, ką privalome padaryti.
– Vadinasi, jei Europa nedarys to, ko nori Rusija, Rusija gali užpulti Europą branduoliniais ginklais po metų?
– Mes neketiname užpulti. Mes ketiname nubausti.
– Koks skirtumas tarp „užpuolimo“ ir „bausmės“?
– Tai labai paprasta. Europa yra agresorė. Ir Europa kariauja su Rusija. Mes giname savo interesus ir savo saugumą.
– Ar kalbėjote su Rusijos politine vadovybe apie šiuos branduolinius smūgius?
– Žinoma.
– Kokios buvo jų reakcijos?
– Atsiprašau. Tai nėra klausimas, į kurį galiu atsakyti čia.
– Kaip jaustumėtės po to, kai nubaustumėte Europą branduoliniais ginklais ir potencialiai pražudytumėte milijonus žmonių?
– Moraliai jausčiausi baisiai. Ir aš atvirai bei vidinėse linijose sakau, kad tai būtų moralinė nuodėmė. Tačiau dar didesnė nuodėmė yra leisti europiečiams sukelti naują trečiąjį pasaulinį karą ir nužudyti šimtus tūkstančių ar milijonus. O jie tai daro. Ir Jungtinės Valstijos nedalyvaus. Kaip ir kiti.
– Tikitės, kad Jungtinės Valstijos neateis į pagalbą Europos šaliai, jei ją užpultų Rusija?
– Jokiu būdu. Niekada nebuvo jokių šansų, kad amerikiečiai ateis į pagalbą su branduoliniais ginklais. Tai buvo oficiali doktrina, tačiau ji niekada nebuvo skirta įgyvendinimui.
– Kokias galimybes matote pagerinti Rusijos ir Europos dialogą, kad būtų išvengta tolesnio konflikto?
– Pasiduoti.
– Kur, kam ir dėl ko?
– Grįžti prie 1997 metų sienų.
– Vadinasi, Lenkija, Baltijos šalys, Rumunija ir Bulgarija neturi būti NATO dalimi?
– Tikiuosi, kad NATO – kuri buvo vėžio ląstelė, kurios metastazės auga visomis kryptimis – anksčiau ar vėliau nustos egzistuoti.
Šaltinis: TV3.LT
