Valdžia paruošė mums nemažai šventinių dovanėlių. Vos išsisklaidžius Naujųjų Metų fejerverkų dūmams, gyventojus užklups nauja realybė – nauji mokesčiai, pakelti esami tarifai, didesni akcizai ir pan.
Visa tai pabrangins prekes, paslaugas, keis gyventojų įpročius, o verslas jau dabar ieško alternatyvų užsienyje.
Dalis dirbančiųjų džiaugiasi – nuo kitų metų vėl didėja minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA). Nuo 2026 m. MMA sieks 1153 eurus vietoje dabartinio – 1038 eurų. Taigi, MMA didės 115 eurų arba 11,1 proc. Tačiau ką tai reiškia ekonomikai?
– Ar didesnis MMA reiškia brangstančias paslaugas ten, kur mokamas minimalus atlyginimas? – „Vakaro žinios” paklausė Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentės Daivos Čibirienės.
– Iš tiesų visiškai nesvarbu, ar darbuotojui mokamas MMA, atlyginimas kyla kartu su MMA. Negali pakelti algos tik tam, kuris gauna MMA, o tam, kuris uždirbo daugiau nei MMA, palikti tą patį atlyginimą. Pavyzdžiui, jeigu žmogaus alga šiemet buvo 1060 eurų, negali jis ir toliau gauti tokio atlyginimo, o tas, kuris dirba mažiau kvalifikuotą ir atsakingą darbą gauti už tik vos vos mažesnį atlyginimą.
Tie darbdaviai, kurie kelia algas tik tiems, kurie uždirba MMA, vieną dieną ima prarasti darbuotojus, nes lieka tik tie, kurie gauna MMA, o visi kiti išeina kitur.
Tad MMA didinimas reiškia, kad algos turėtų didėti visiems. Bet algos padidėjimas, kaip ir sakėte, įtraukiamas į paslaugų savikainą. Paslaugų sektoriuje darbo kaštai dažniausiai yra didžiausi. Tai ir medikai, ir advokatai. Jie didina paslaugų kainas.
– Kirpėjos, valytojai, autoservisų darbuotojai, kurie dirba pagal individualią veiklą ir turės mokėti didesnius mokesčius dėl MMA kėlimo, brangins paslaugas?
– Taip, jie kels kainas. Nors juos MMA didėjimas palies minimaliai. Jiems didėja tik PSD įmokos ir tai yra tik 6,98 proc. nuo MMA. Tačiau aplinka daro spaudimą. Nes kai aplinka ima uždirbti daugiau, grįžtamasis to ryšys yra prekių ir paslaugų brangimas rinkoje. Todėl paslaugų tiekėjui, grožio srities specialistui ar kitam asmeniui tenka pirkti brangesnes paslaugas ir prekes. Ne tik savo paslaugų teikimui, bet ir pragyvenimui. Tuomet norint tęsti veiklą, reikia kelti kainas arba užsidaryti ir ieškoti pelningesnės nišos.
MMA didėjimas visada nulemia visų algų didėjimą ir paslaugų bei prekių kainų didėjimą vidinėje rinkoje. Šiandien kai kurie verslai jau žiūri pragmatiškai ir matydami, kad Lietuvoje nebėra pelninga vykdyti veiklą, ypač užsieniečiai, veiklą uždaro ir perkelia į kitą šalį, kur mažesni verslo vykdomo kaštai ir mažesnis darbo jėgos apmokestinimas. Kiekvienas MMA didėjimas Lietuvą padaro vis mažiau patrauklią gamybai, o tai yra didžiausias variklis ekonomikai. Kuo šalyje mažiau gamybos, tuo šalis ekonomiškai yra silpnesnė.
– Paslaugų kainas pakels ir nauji GPM tarifai?
– Taip, yra ir ši dedamoji. Mokesčiai didėja, tai reiškia, reikės kelti kainas. Paslaugų kainos Lietuvoje kils, tik nežinia, ar išliks perkamoji galia, galinti pirkti pabrangusias paslaugas. Gali nutikti taip, kad, pavyzdžiui, švęsti šventes žmonės vyks į kitas šalis.
Be to, matant, kad gali prarasti pirkėjus, verslui gali kilti motyvacija nerodyti pajamų ir nemokėti nuo jų mokesčių. Gali būti ieškoma būdų, kaip gauti apmokėjimą už suteiktas paslaugas ar prekes, kad nereikėtų sumokėti kažkokios mokesčio dalis: GPM, PVM ar pelno mokesčio. Prieš bankrutuojant dažniausiai einama šiuo keliu.
– Taip pat gyventojams brangs visų rūšių šildymas, nes naikinamas lengvatinis PVM tarifas (9 proc.), nuo kitų metų jis sieks 21 proc.
– Brangs centrinis šildymas, malkos, kitas kuras šildymui. Viskas brangs 12 proc. Tai reiškia, kad jau gruodį, ko gero, nerasime pardavime šildymui naudojamo kuro, nes jis bus tiesiog išpirktas, nes sausį jis bus daug brangesnis.
– Kitais metais nuo 9 iki 12 proc. didėja PVM tarifas turizmo paslaugoms, keleivių vežimui, apgyvendinimo paslaugoms meno ir kultūros įstaigų veiklai, renginių lankymui.
– Brangs bilietai, bet gal ne taip stipriai, kad keistų žmogaus elgseną. Tai keis asmenų gerbūvio būklę. Tačiau šios srities verslai taip pat gali imti kraustytis iš Lietuvos. Jau dabar tenka matyti tarptautines kompanijas, kurios atsisako Lietuvos buhalterių paslaugų ir buhalteriją perduoda tvarkyti trečiosioms šalims. Pavyzdžiui, Indijos, Čekijos, Portugalijos specialistams. Nors tos šalies paslaugų teikėjai net nežino Lietuvos mokestinės sistemos specifikos.
– Nuo kitų metų atsiranda cukraus mokestis. Jo gyventojai gal ir nepajus, bet naujas 10 proc. draudimo mokestis paslaugų kainas gali pakelti ženkliai?
– Tai yra didelis pokytis. Jeigu žmonės ir taip buvo įsitempę, galvojo, kokias savo išlaidas „apkarpyti”, gali būti, kad nuspręs atsisakyti draudimo. Bus stengiamasi atsisakyti tų paslaugų, kurių atsisakymas, atrodytų, kad gyvenimo kokybės nepaveiks. Atsiras daugiau atvejų, kai nutikus gaisrui, paaiškės, kad gyventojai neapsidraudę, todėl savivaldybėms teks labiau prisidėti kompensuojant gyventojų patirtus nuostolius. Taip sumažės pinigų biudžete.
– Gera žinia, kad bent knygoms ir periodiniams leidiniams PVM tarifas sumažintas nuo 9 proc. iki 5 proc. Atrodo, kad visa kita tik brangs?
– Viskas brangs, infliacija didės, visi gyventojų laikomi pinigai bankuose ar grynaisiais nuvertės. Kitais metais žmonių perkamoji galia bus mažesnė nei yra šiemet. Pavyzdžiui, jeigu žmogus taupo pensijai neinvestuodamas į turtą, bet laiko terminuotą indėlį ar tiesiog pinigus banke, jo pinigai po truputį nuvertėja.
Gyventojams reikia pradėti galvoti, kaip elgtis su savo santaupomis, kad jos nenuvertėtų.
Šaltinis: RESPUBLIKA.LT
