Gyventojai jau gauna pirmas sąskaitas už sausio mėnesį, kai Lietuvoje įsivyravo šalti orai. Dėl jų ir dėl panaikintos pridėtinės vertės mokesčio lengvatos, sąskaitos yra gerokai išaugusios. Dalis gyventojų sako, kad šią žiemą už butų šildymą tenka mokėti ir po kelis šimtus eurų kas.
Tiesa, gyvenantys individualiuose namuose pripažįsta, kad jiems teks mokėti dar daugiau nei gyvenantiems butuose.
Taigi kiek paspaudus šaltukui teks mokėti už šildymą?
Už buto šildymą – virš 300 eurų?
Socialiniuose tinkluose kilo diskusija apie šildymo kainas. Prieniškė vienoje iš miesto grupių socialiniame tinkle pasidalijo, kad už šildymą jai teks sumokėti beveik 210 eurų.
„Prieniečiai, na, pasidaliname, kokias sąskaitas gavote už šilumą, aš, kai pamačiau, tai skaičiukai gražūs“, – rašė moteris.
Ji pabrėžė, kad tokią sąskaitą gavo už 65 kv. m. buto šildymą.
Komentaruose savo gautomis sąskaitomis pasidalijo ir kiti prieniškiai.
Pavyzdžiui, vienas vyras pasidalijo, kad už 61 kv. m. ploto buto šildymą mokės 117 eurų, nepaisant to, kad temperatūra viduje siekia tik 17–18 °C.
Dar viena komentatorė pasidalijo, kad už 57 kv. m. buto šildymą sulaukė 306 eurų sąskaitos.
Daugumos komentatorių sąskaitos už šildymą buvo panašios. Už maždaug 60 kv. m. buto šildymą jiems teko mokėti 120–180 eurų.
Vienas vyras taip pat atkreipė dėmesį, kad gyvenantiems nuosavuose namuose turėjo atkeliauti dar didesnės sąskaitos.
„Jei tokios kainos butuose, įsivaizduokite, kiek gyvenantys nuosavuose namuose turėjo pakloti“, – pastebėjo komentatorius.
Kita komentatorė jam atsakė, kad viskas yra dėl to, nes mažuose miesteliuose šildymas yra brangesnis.
„Mažuose miesteliuose šildymas brangesnis nei didmiestyje. Dabar kainos skirtingos miestui ir rajonui“, – pridėjo viena moteris.
Šildymo kainos išaugo 9 proc.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) paaiškino, kad bet kurio šildymo būdo pagrindinė užduotis – palaikyti higienos normomis nustatytą temperatūrą gyvenamosiose patalpose. Lietuvoje ši norma 18–22 °C.
„Normalios temperatūros palaikymui (šilumos ištekėjimo kompensavimui) būtinas šiluminės energijos kiekis labiausiai priklauso nuo temperatūrų skirtumo tarp pastato vidaus ir išorės.
Pavyzdžiui, esant vidutinei temperatūrai būstuose + 20 °C, o išorėje – 2025 metų sausį +2 °C, temperatūros skirtumas buvo 18 °C. Tačiau 2026 m. sausį vidutinė temperatūra nukrito iki –9 °C, o temperatūrų skirtumas išaugo iki 29 °C“ – nurodė LŠTA.
Anot asociacijos, tai reiškia, kad dėl šito faktoriaus vidutinis šilumos suvartojimas šildymui bet kuriame pastate padidėjo maždaug virš 60 proc. (29 / 18 = 1,61).
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje praėjusių metų gruodį buvo 7,7 ct/kWh (77 EUR/MWh) be PVM, o šių metų sausį išaugo iki 7,9 ct/kWh. LŠTA nurodo, kad vasarį ji sieks 8,4 ct/kWh (94 EUR/MWh) be PVM.
Tai reiškia, kad nuo gruodžio iki vasario kainos padidėjimas sieks 9 proc.
„Tai lemia daugiausiai pirminių išteklių pabrangimas, nes centrinis šildymas reguliuojamas valstybės ir čia nėra galimybių „uždarbiavimui“. Papildomą šildymo sąskaitų augimą lėmė ir valstybės sprendimas nuo šių metų sausio nebetaikyti PVM lengvatos šildymui – vietoj anksčiau taikyto 9 proc. tarifo dabar skaičiuojamas standartinis 21 proc. PVM“, – pridėjo asociacija.
Labiausiai kenčia prastos kokybės daugiabučių gyventojai
LŠTA pridėjo, kad šalčių metu įvykę keli šildymo sutrikimai atskiruose pastatuose parodė, kaip neatsakingai prižiūrimi ir eksploatuojami kai kurie Lietuvos daugiabučiai.
„Šie pastatai palikti dažniausiai neaktyvių ir nekompetentingų butų savininkų nuožiūrai – ne tik nerenovuojami, nors valstybė tam skiria šimtus milijonų paramos, bet ir prastai eksploatuojami. Taip ir atsitinka įvairios avarijos ar šąlama tokiuose „kiauruose“ ar hidrauliškai išbalansuoto šildymo daugiabučiuose“, – pažymėjo ji.
Asociacija paaiškino, kad būtent pastatuose slypi didžiausias šildymo sąskaitų mažinimo rezervas.
„Štai sausio mėnesį prasčiausios kokybės daugiabučiuose už 60 kv. m. ploto butą gali tekti mokėti apie 250 eurų, kai tuo metu renovuotų pastatų savininkai tame pačiame mieste mokės tik apie 70 eurų.
Ši situacija tęsiasi metų metus, ir akivaizdu, kad būtina ieškoti veiksmingesnių priemonių pastatams sutvarkyti – tam, kad nebebijotume nei naujų šalčio bangų, nei šildymo sąskaitų“, – dalijosi LŠTA.
Šaltinis: tv3.lt
