Lietuvos pensijų dydžiai dažnai lyginami su kitomis Europos Sąjungos šalimis, o skirtumai šioje srityje – itin ryškūs. Kol dalyje Vakarų Europos valstybių pensininkai kas mėnesį gauna Lietuvos vidutinį atlyginimą siekiančias pensijas, Lietuvoje vidutinė senatvės pensija vis dar išlieka gerokai mažesnė.
Vis dėlto statistika rodo, kad net ir mūsų šalyje yra žmonių, kurių gaunamos pensijos viršija kelis tūkstančius eurų, tačiau tokių gavėjų dalis yra itin maža.
ES vidutinė pensija – beveik 1,5 tūkst. eurų
„Eurostat“ duomenys rodo, kad 2022 m. vidutinė pensija Europos Sąjungoje (ES) buvo daugiau nei 16 tūkst. eurų per metus arba maždaug 1 345 eurai per mėnesį.
Didžiausias pensijas gauna pensininkai Liuksemburge, kur kiekvienais metais jiems išmokama 31 385 eurai arba 2 653 eurai kas mėnesį.
Vidutinė senatvės pensija per metus vienam gavėjui Danijoje taip pat viršijo 30 tūkst. eurų. Už ES vidurkį ji buvo gerokai didesnė Švedijoje (22 436 eurai per metus arba 1 870 eurų per mėnesį) ir Suomijoje (21 085 eurai per metus arba 1 757 eurai per mėnesį).
Tuo metu Lietuvoje vidutinė pensija turint būtinąjį stažą šiuo metu siekia 805,3 euro, o jo neturint – 471 eurą.
Pensijos neužtenka pragyvenimui, todėl tenka dirbti?
Beveik kiekviename turguje nesunku pastebėti vieną akivaizdų dalyką: už daugelio prekystalių – vyresni žmonės.
Vieni pardavinėja pačių užaugintas daržoves, uogienes ar kitus namuose pagamintus gardėsius, o kiti – mezginius, siuvinius, sumeistrautus inkilus, krepšius, įrankius, įnagius ar įvairias akivaizdžiai importines prekes.
Tačiau daugelis supranta, kad ne visi pensininkai turguje dirba tik dėl pramogos. Didelei daliai pensijos nepakanka pragyvenimui, todėl jie bando papildomai užsidirbti.
Pavyzdžiui, 70-metė Genutė (vardas pakeistas) vieno iš didžiųjų miestų turguje prekiauja jau daugiau nei 20 metų.
Anksčiau moteris pardavinėdavo įvairias prekes iš užsienio, pavyzdžiui, kavą, cukrų, saldumynus ir pan.
„Daugiausiai prekės būdavo iš Vokietijos. Tokios, kokių parduotuvėje nerasi, o jei rasi, tai žymiai brangiau. Anksčiau tikrai daug žmonių ateidavo ir daug ką pirkdavo, žinoma, ypač gerą kavą“, – prisimena pensininkė.
Genutė neslėpė, kad toliau dirbti sulaukusi pensinio amžiaus nusprendė todėl, kad jos pensija yra per maža, kad galėtų pragyventi. Moteris dalijosi, kad jos pensija šiuo metu siekia apie 400 eurų. Taip pat ji papildomai gauna ir 46,46 euro siekiančią našlės pensiją.
Visgi bėgant metams dirbti kiekvieną dieną Genutei pasidarė per sunku. Galimybes pratęsti darbus apribojo ir sveikatos problemos.
Tačiau moteris neketina nieko neveikti – savaitgaliais turguje prekiauja savo mezginiais.
„Žiemą daugiausia vilnonėmis kojinėmis. Išperka labai greitai, vos spėju megzti.
Vasarą truputį sunkiau, nes žmonės nelabai tų mezginių nori. Bet tada bandau daugiau megzti visokių plonų kepurėlių kūdikiams, tai tokių kažkiek nuperka“, – dalijosi Genutė.
Kitąmet pensijos didės dar 8 proc.?
„Sodra“ kasmet perskaičiuoja gyventojų pensijas ir dalį kitų išmokų.
Dar kovą Finansų ministerija pasidalijo naujausiu šalies ekonominės raidos scenarijumi (ERS). Remiantis šiomis prognozėmis, galima apytiksliai apskaičiuoti, kiek kitąmet didės pensijos. Visgi prognozės gali kisti su kiekvienu nauju raidos scenarijumi, o naujausias pasirodys jau rugsėjį.
Pagal įstatymą, pensijos indeksuojamos pagal tam tikrą indeksavimo koeficientą (IK).
Jis apskaičiuojamas kaip 7-ių paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: 3-ų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir 3-ų prognozuojamų metų.
Pastarųjų prognozę šių metų kovą paskelbė Finansų ministerija. Ministerija prognozuoja, kad nuo kitų metų pradžios pensijos didėtų 8,51 proc.
„Pažymėtina, kad tai nėra galutinis indeksavimo koeficientas, ERS bus skelbiamas ir rugsėjo mėnesį, pasikeitus rodikliams, bus perskaičiuotas ir indeksavimo koeficientas.
Bendram socialinio draudimo pensijų didėjimui dėl indeksavimo turės įtakos ir sprendimai dėl papildomo indeksavimo, taikomo individualiajai pensijos daliai“, – nurodė ministerija.
Paprastai tariant, jei šiuo metu vidutinė pensija siekia apie 805 eurus, tai po indeksavimo kitais metais ji galėtų išaugti 68,5 euro ir pasiekti 873,5 euro.
Tiesa, kiekvienam žmogui pensija padidėja skirtingai, nes ji priklauso nuo sukaupto stažo ir apskaitos vienetų.
Jeigu 8,51 proc. būtų indeksuojamos ir našlių pensijos ar vienišo asmens išmokos, jos padidėtų apie 4 eurus – nuo dabartinių 46,46 euro iki 50,46 euro.
Šiemet pensijos buvo indeksuotos 9,69 proc.
Taigi matosi, kad Lietuvoje pensijos kol kas gerokai mažesnės už ES vidurkį.
Tačiau visai nestebina, kad taip yra. Lietuvoje pensijos gerokai mažesnės, nes joms skiriama ryškiai mažiau lėšų.
Siekiant palyginti pensijas skirtingose valstybėse, dažnai vertinama, kiek pinigų joms skiriama bendrai visos šalies mastu.
Todėl vertinamas išlaidų pensijoms santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP). Paprastai kalbant, taip patikrinama, kiek pinigų „prasisuka“ visoje šalies ekonomikoje ir kiek jų skiriama pensijoms.
„Eurostat“ duomenimis, visoje ES išlaidos senatvės pensijoms pernai sudarė vidutiniškai 12,9 proc. BVP. Tačiau skirtingose šalyse šis rodiklis labai skiriasi.
Daugiausia pensijoms išleidžia Italija, Austrija ir Suomija – atitinkamai po 17 proc., 16,2 proc. ir 15,2 proc. BVP.
Tuo metu trečia nuo galo yra Lietuva. Išlaidos senatvės pensijoms mūsų šalyje pernai siekė 7,3 proc. BVP.
Taigi pensijoms išleidome kone dvigubai mažiau nei ES vidurkis.
Didesnes pensijas gauna tik 1,5 tūkst. gyventojų
Lietuvoje dideles pensijas gauna tik labai maža dalis gyventojų.
Šiuo metu Lietuvoje yra 635,5 tūkst. pensijų gavėjų. Kaip nurodo „Sodra“, tik 1 469 asmenys gauna didesnes nei 2 tūkst. eurų pensijas.
„Sodros“ duomenimis, iš didžioji dalis tokių pensijų gavėjų yra vyrai. Daugiau nei 2 tūkst. eurų siekiančią pensiją gauna 1 121 vyras ir 348 moterys.
Daugiausia tokių pensijų gavėjų gyvena Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybėse.
Šaltinis: TV3.LT
