Nuo pirmojo koronaviruso atvejo, užfiksuoto 2019 m. gruodį Uhane, Kinijoje, praėjo šešeri metai. Šis virusas išplito po visą pasaulį ir daugelis valstybių buvo priverstos įvesti griežtus karantino apribojimus. Manoma, kad visame pasaulyje nuo šios kvėpavimo takų ligos mirė apie 7 102 614 žmonių, o Jungtinėje Karalystėje 227 000 žmonių ši liga buvo nurodyta kaip mirties priežastis, praneša BBC.
Praėjus šešeriems metams po pandemijos, COVID-19 vis dar egzistuoja, tačiau dėl masinės vakcinacijos programų ir virusui evoliucionavus į švelnesnę atmainą jo poveikis organizmui tapo gerokai mažiau pražūtingas.
Vakcinavimo iniciatyvos buvo itin sėkmingos – Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, iki 2023 m. gruodžio apie 67 proc. pasaulio gyventojų buvo gavę COVID-19 vakciną. Tačiau be problemų apsieiti nepavyko.
Internete plintanti dezinformacija didino nepasitikėjimą vakcina. Nerimą kėlė ir reti su preparatu siejami šalutiniai poveikiai.
Taigi, kiek iš tiesų veiksminga buvo vakcina?
Labai veiksminga, teigiama vieno tyrimo išvadose.
Moksliniame žurnale JAMA Network Open paskelbtame tyrime mokslininkai palygino Prancūzijoje gyvenančius 18–59 metų amžiaus paskiepytus ir neskiepytus suaugusiuosius ir nustatė, kad paskiepytiems asmenims bendra mirties rizika buvo 25 proc. mažesnė nei neskiepytiems.
Tyrime dalyvavo iš viso 22,7 mln. paskiepytų ir 5,9 mln. neskiepytų žmonių – tai sudaro apie 40 proc. visos Prancūzijos populiacijos.
Kad būtų įtraukti į paskiepytųjų grupę, suaugusieji turėjo būti gavę bent vieną vakcinos dozę iki 2021 m. spalio 1 d., o dauguma dalyvių buvo gavę dvi „Pfizer“ arba „Moderna“ dozes.
Neskiepyti dalyviai buvo tie, kurie iki 2021 m. lapkričio 1 d. nebuvo gavę nė vienos vakcinos dozės.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad paskiepyti suaugusieji turėjo 74 proc. mažesnę riziką mirti ligoninėje dėl COVID-19 komplikacijų.
Vis dėlto mokslininkai atkreipė dėmesį ir į tyrimo trūkumus, pavyzdžiui, tai, kad paskiepyti asmenys dažniau buvo aukštesnio socioekonominio statuso, o tai galėjo reikšti geresnę prieigą prie prevencinės sveikatos priežiūros ir mažesnį mirtingumą.
Tyrimo duomenys buvo paskelbti atsižvelgiant į susirūpinimą dėl galimų sąsajų tarp COVID-19 vakcinos ir tokių šalutinių poveikių kaip miokarditas ir perikarditas.
Retais (pasireiškiančiais 1 iš 10 tūkst. paskiepytų žmonių) šalutiniais poveikiais laikomi susirgimai yra susiję su širdies raumens ir širdies dangalo uždegimu.
Siekiant kuo geriau suprasti šių konkrečių ligų pasireiškimo priežastis, buvo atlikta įvairių tyrimų. Vis dėlto mokslininkai pažymi, kad didesnė tikimybė susirgti miokarditu ar perikarditu yra persirgus COVID-19, o ne pasiskiepijus.
