Vasaros karščiai Lietuvoje žmones gena prie upių ir ežerų, tačiau ne visi gyventojai ten sutinkami maloniai. Viena situacija prie Minijos upės sukėlė tikrą diskusijų audrą – gyventojai pasakoja esą buvę išprašyti iš maudyklos, kuri, kaip teigia, „priklauso kaimynui“.
Socialiniuose tinkluose pasirodė įrašas, kuriame vietinė moteris pasakoja apie konfliktą su kaimynu, kuris, anot autorės, ėmė drausti žmonėms maudytis įprastoje vietoje.
Išvarė moterį su vaikais
Gyventoja pasakoja, kad su vaikais karštą vasaros dieną norėjo pasimėgauti vasarišku oru prie vandens, tačiau visą ramybę sudrumstė šalia žemes išsinuomavęs vyras.
„Situacija tokia gan nemaloni. Gyvename prie Minijos. Dabar tokie orai, kad norisi tik mirkti vandeny. Bet yra vienas bet. Kaimynas. Nuo jo namo iki Minijos kokie 100–150 metrų. Iki mano namo apie 300 metrų“, – rašo moteris.
Pasak jos, kaimynas yra išsinuomavęs šalia upės esančią žemę, ją prižiūri, pjauna žolę, tačiau pastarosiomis dienomis esą privatizavo ir vietą, kur galima pasimaudyti.
„Šiomis dienomis [kaimynas] privatizavo ir maudyklą. Atėjome su vaikais pasimaudyti – mums buvo liepta išeiti ir nebesilankyti, nes jam ale priklauso. Gal žinote ar yra kažkokie ribojimai palei Miniją ir ar tikrai gali neleisti eiti maudytis ir išvarinėti žmones iš maudyklos?“ – teiraujasi ji.
Ar galima „uždrausti“ maudytis prie upės?
Tokios istorijos Lietuvoje kartojasi ne pirmą kartą – gyventojai dažnai susiduria su klausimu, kur baigiasi privati žemė ir kur prasideda vieša prieiga prie vandens telkinių.
Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Viešųjų ryšių skyriaus vyresnysis patarėjas Ruslanas Golubovas primena, kad su vandens telkiniais besiribojančių žemės sklypų savininkai turi pareigą leisti kitiems asmenims prieiti prie vandens telkinių.
„Vandens telkinių pakrante turi būti užtikrinamas laisvas 5 metrų pločio nuo vandens telkinio kranto linijos praėjimas.
Jeigu žemė pirmuosius 5 metrus nuo vandens telkinio kranto linijos yra užpelkėjusi arba yra stačiame šlaite (skardyje), praėjimas turi būti užtikrinamas didesniu atstumu nuo vandens taip, kad bent 1 metro pločio žemės juosta būtų tinkama asmenims praeiti vandens telkinio pakrante“, – rašoma NŽT pranešime žiniasklaidai.
Aplinkos apsaugos departamentas antrino, kad riboti patekimą prie vandens telkinių, net jei jūsų žemės sklypas su jais ribojasi, yra draudžiama:
„Tai galioja visuose valstybiniuose ir privačiuose vandens telkiniuose. Manytina, kad negalioja privačiuose dirbtiniuose vandens telkiniuose.“
Užtvėrus priėjimą prie vandens – baudos
Jeigu pakrantė yra užtverta neteisėtai ar pastebimi kiti aplinkos apsaugos pažeidimai, galima apie tai pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.
Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu [email protected].
Departamento atstovai įspėja, kad, nepaliekant laisvo 5 metrų priėjimo prie pakrančių, asmenims gresia įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 140 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 90–290 eurų bauda.
Jei nusižengimas padaromas pakartotinai, asmenims gresia 50–300 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 200–550 eurų bauda.
Pakrantė (nuotr. Broniaus Jablonsko)
Kada privačioje valdoje galima poilsiauti?
Aplinkos apsaugos departamentas taip pat pažymi, kad asmenys prie vandens telkinio gali prieiti naudodamiesi tik viešais keliais ir priėjimais, o eiti per privatų kiemą ar sklypą yra draudžiama.
O aptvertose privačiose teritorijose galima tik praeiti vandens telkinio krantu – ten negalima apsistoti, degintis ar poilsiauti.
Vis tik R. Golubovas sako, kad jeigu privati nuosavybė nėra užtverta, asmenys savarankiškai be savininko žinios ir leidimo gali apsistoti tik šviesiu paros metu.
T. y. ne anksčiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo ir ne vėliau kaip pusantros valandos saulei nusileidus.
Jis pridūrė, kad be savininko leidimo taip pat negalima naudotis žmonių teisėtai įrengtais lieptais ir kita privačia infrastruktūra.
Aplinkos apsaugos departamentas įspėjo, kad žemės savininkas turi teisę paprašyti asmenų išeiti, jeigu jie jo žemėje būna tamsiu paros metu be jo sutikimo.
Baudų gali sulaukti ir poilsiautojai
Pasak R. Golubovo, yra numatoma ne tik teisė apsistoti privačioje pakrantėje, bet ir pareiga ją sutvarkyti.
Tad poilsiautojai turi užtikrinti, kad apsistojimo vietoje aplinka nebūtų teršiama atliekomis, kad čia esančios šiukšlės būtų surinktos ir išvežtos ar išneštos.
Aplinkos apsaugos departamentas pabrėžia, kad savininkas poilsiautojus gali išvaryti, jeigu jie jo žemėje šiukšlina, pažeidinėja viešąją tvarką (triukšmauja) ir pan.
Už šiukšlinimą poilsiautojai gali gauti įspėjimą arba 30–90 eurų baudą.
Departamentas primena, kad 20–60 eurų baudą galima gauti ir už žvejybos pažeidimus (pvz., kai žvejojama be leidimo ar pan.).
Netinkamose vietose kūrenant laužus ar naudojant atvirą ugnį asmenims skiriama 20–50 eurų bauda, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 50–110 eurų bauda.
O ženkliai didesnės baudos – nuo 560 iki 1200 eurų – asmenys gali susilaukti už miško naikinimą ar žalojimą jį arba padegant, arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi, arba kitaip pažeidžiant priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimus.
Šaltinis: TV3.LT
