Nors žiema ilgai buvo šalta ir temperatūra dažnai nešokinėjo iš neigiamos į teigiamą, Lietuvos keliuose su atšilimu atsivėrė tūkstančiai duobių, įtrūkimų ir įdaužų. Kelininkai pripažįsta, kad šiemet didele problema tapo automagistralės, kuriose duobių atsivėrė daugiau nei įprastai.
Tai ypač pavojinga, nes dideliu greičiu lekiantiems automobiliams duobės kur kas grėsmingesnės nei miestų centruose. Draudikai jau sulaukia nemažai vairuotojų, kurie prašo atlyginti nuostolius ne tik dėl pradurtos padangos ar sulaužyto ratlankio, bet ir dėl smarkiai apgadintų automobilių – pakliuvę į duobę, kai kurie kelionę baigia griovyje.
Kelio ruože nuo Didžiosios Riešės iki Bendorių, nuvažiavus apie 2 km, pavyko suskaičiuoti daugiau nei 40 skirtingo dydžio duobių. Kad jų šiame Vilniaus rajono ruože pridygo kaip grybų po lietaus, galima pamatyti ir navigacijos programėlėse – vairuotojai žymi, kad maršruto metu stabdys ne tik greičio matuokliai, bet ir duobės.
Šiemet – itin daug nuostolių
Atšilimas prasidėjo tik prieš keletą dienų, todėl duobių dar nėra aibė, tačiau jų pakanka, kad automobilis liktų be sveikos padangos ar, dar blogiau, su sulaužyta pakaba. Draudikai pastebi, kad per pastarąsias savaites pasipylė vairuotojų kreipimaisi.
„Na, įsivaizduokite, jeigu sausį ar vasarį turime po vieną kitą žalą, tai po tokio atodrėkio kiekvieną dieną galime užfiksuoti po 10–20 žalų“, – tikino „BTA draudimo“ atstovas Andrius Gasparavičius.
Vilkikai keliu Didžiosios Riešės link važinėja dažnai – tai, pasak kelininkų, viena pagrindinių priežasčių, kodėl duobės taip sparčiai dauginasi.
„Kiekvieną mėnesį užtaisome daugiau nei 2 krepšinio aikštelių plotą“, – pasakojo „Kelių priežiūros“ atstovas Rimantas Zagrebajevas.
Kelininkai svarsto, kad duobės gali atsirasti ir tuose keliuose, kurie anksčiau buvo nutiesti ne tokiam intensyviam eismui, koks yra dabar.
Tuo metu Vilniaus mieste duobių taip pat netrūksta, tačiau ten už akių galimiems incidentams ir piktoms gyventojų reakcijoms bando užbėgti meras. Socialiniuose tinkluose jis išplatino vaizdo įrašą, kuriame pozuoja prie kelininkų ir teigia, jog Vilniuje duobių šiemet mažiau.
Visgi vairuotojai iš pajūrio priversti dundėti per tikrus „baseinus“. Jie pasakoja, kad situacija dėl šaltos žiemos šiemet geresnė nei pernai.
„Tikrai turime situacijų, kai į tą pačią vietą turime grįžti kasdien kažką užtaisyti, nes tai lemia ir oro sąlygos, ir eismo srautas, ir nusidėvėjusi danga“, – sakė R. Zagrebajevas.
Jeigu miestuose tokie „baseinai“ yra retenybė, vairuotojai teigia, kad duobės atsivėrė automagistralėse. Kelininkai pripažįsta, kad tai – nauja tendencija.
„Šie metai tikrai sudėtingi magistraliniams, intensyviausio eismo keliams. Matome ne tik pavienes išdaužas, bet ir deformacijas“, – sakė R. Zagrebajevas.
Tokiose automagistralėse leidžiama važiuoti iki 110 km/h. Šiemet įsteigtas ir Kelių fondas, kuriam skirta apie 180 mln. eurų. Šios lėšos bus skirtos kritinės būklės keliams, tiltams ir viadukams tvarkyti. Iš viso kelių priežiūrai ir plėtrai numatyta apie 437 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.
Atšilus orams ir tirpstant sniego sankaupoms, kelininkai duobes tvarko laikinu sprendimu – užpildo šaltu asfaltu. Oro sąlygoms pagerėjus, bus naudojamas karštas asfaltas. Kelininkai tikina kasdien patruliuojantys valstybinės reikšmės keliuose ir, radę duobes, jas nedelsdami užtaisantys.
Šaltinis: TV3.LT
