Ukrainos įvykdytos atakos prieš Rusijos strateginius karinius objektus – tai ne tik kariniai smūgiai, tai žinutės. Kryptingos, gerai apgalvotos ir siunčiamos tiek Kremliui, tiek Vakarų sostinėms. Kai fronto linijoje situacija lieka įtempta, Kyjivas ieško būdų daryti poveikį ne jėga, o išmanumu – per asimetrinius veiksmus, kuriuos galima vadinti naujos kartos karyba. Šie veiksmai žymi ne tik naują karo etapą, bet ir kelia klausimą, ar Ukraina taip bando priversti Rusiją derėtis.
Vos per kelias savaites Ukraina įvykdė du smūgius. Viena – ilgai planuota vadinamoji „Voratinklio“ operacija, kurios taikiniu tapo Rusijos strateginiai bombonešiai. Kita – dar vienas smūgis į Krymo tiltą, simbolinį ir logistiniu požiūriu itin svarbų objektą. Tiek viena, tiek kita – ne šiaip karinės atakos, tai strateginiai signalai.
Ką šie veiksmai reiškia? Kodėl jie įvykdyti būtent dabar? Kokia jų tikroji reikšmė, kai nuo fronto ataidinčios žinios tampa vis niūresnės? Į visus šiuos klausimus „Alfa taško“ laidoje atsakė atsargos pulkininkas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininko pavaduotojas Gintaras Bagdonas.
„Ukraina neturi pasirinkimo, išteklių, tad turi veikti išmaniai ir tai daro stebėtinai efektyviai – per žvalgybą, dronus, dirbtinį intelektą. Priversti Rusiją jausti karą savo teritorijoje – toks yra tikslas“, – sakė G. Bagdonas.
– Pone Bagdonai, per tokį trumpą laikotarpį buvo įvykdytos net kelios didelio atgarsio sulaukusios Ukrainos karinės operacijos. Kodėl būtent dabar jos buvo įvykdytos?
– Pateiksiu du pagrindinius atsakymus. Pirmiausia, kažkada tai turėjo įvykti, nes vyksta karas, Ukraina ginasi. Ji turi teisę ir pareigą ginti savo žmones, savo teritoriją, savo šalį, savo ateitį, savo laisvę.
Kodėl dabar? Tokių karinių operacijų planai yra priimami Ukrainos prezidento, kaip vyriausiojo ginkluotojo pajėgų vado. Tai yra politiniai sprendimai ir, žinoma, jie gali turėti politines pasekmes. Tai yra taktiniai veiksmai ir bent jau teoriškai jie gali turėti politinį efektą. Arba, kaip mes kariškiai sakome, strateginį efektą. Panašu, kad ir vienokį, ir kitokį turės.
Matėme daugybę bandymų organizuoti Ukrainos ir šalies agresorės Rusijos delegacijų, darbinių grupių susitikimą. Tai yra iš JAV prezidento Donaldo Trumpo iniciatyvos išeinančios pastangos siekti taikos arba bent jau paliaubų. Tačiau Rusijos elgesys yra neadekvatus ir visiškai akivaizdu, jog V. Putinas manipuliuoja prezidentu D. Trumpu. Akivaizdu, kad Rusija neturi jokių rimtų planų nutraukti ugnį ir pereiti prie paliaubų.
– Ar Ukrainos karinės operacijos yra lyg svertas derybų link?
– Mano nuomone, taip. Mes tiksliai nežinome, tačiau galime įvertinti kontekstą. Jeigu kitą dieną Stambule turi įvykti derybos, o išvakarėse, birželio 1 d., „drioksteli“ net keturiose vietose, branduolinio ginklo nešėjų orlaivių dislokacijos vietose ir sunaikinami strateginių ginklų nešėjų lėktuvai, tai yra stipru.
– Pakalbėkime apie kiekvieną iš įvykdytų operacijų atskirai. Karinė operacija „Voratinklis“ – gražu, įspūdinga, aidi susižavėjimas iš Vakarų pasaulio. Bet jeigu mes pradedame žiūrėti į skaičius, iš pradžių buvo kalbėta apie tai, kad galbūt 40 bombonešių sunaikinti arba bent jau sugadinti, dabar tie skaičiai yra kur kas mažesni, kalbama galbūt apie 20. Tai ar vis dėlto galima šią operaciją strateginiame fone laikyti sėkminga?
– Be abejonės. Tiek iš karinės, tiek iš politinės pusės tokios operacijos yra galbūt vienas efektyviausių būdų, kaip palaužti Rusijos karinę, ekonominę bei politinę galią. Ukrainai kariaujant prieš branduolinį ginklą turinčią valstybę šiame etape jau nebėra kitų būdų. Pradžioje dar buvo, fronte buvo galimas rusų pasimetimas. Dabar mes matome, kad fronto linijoje ukrainiečiai gali ginti savo teritoriją, deja, pamažu, metras po metro, kaimas po kaimo, rusai slenka tą kontakto liniją vis gilyn.
Vyksta karas, reikia ieškoti visų įmanomų būdų. Kare reikia taikyti tarptautinės teisės pripažintas priemones. Kariniai taikiniai, oro uostai, infrastruktūra, kuri tarnauja karui, valdymo kontrolės institucijos, infrastruktūra. Tai šiuo metu ir yra daroma.
Nuo 2023 m. pradžios prasidėjo naftos objektų, tiltų, kitos infrastruktūros priešų užnugario naikinimas – tai yra labai gerai. Na, o ši operacija buvo tikrai aukštas pilotavimas kaip slaptai saugumo žvalgybos tarnybai. Ir tiktai taip Ukraina gali pasiekti rezultatą, priversti Rusiją mažų mažiausiai derėtis, kalbėtis.
– Galime tikėtis, jog ukrainiečiai iš „Voratinklio“ operacijos turbūt tikėjosi dar didesnio efekto, sunaikintų bombonešių skaičiaus? Galima tokią prielaidą daryti?
– Bet pažiūrėkime, net jeigu tik septyni bombonešiai buvo sunaikinti, bet panašu, kad dvylika ar trylika, rimtai išvestų iš rikiuotės, ilgą laiką nesuremontuojamų arba visai sunaikintų – tai yra labai labai daug.
Pagalvokime, kiek jie turi minėtų lėktuvų, koks yra santykis. Geriausiai atspindi ir lengviausiai įsiminti Iliukino bazėje buvęs išankstinio įspėjimo ir mūšio valdymo arba žvalgybos stebėjimo funkcijas turintis lėktuvas A-50, kurių turėjo arba 8, arba 9. Vienas buvo numuštas pernai, man atrodo, virš Azovos jūros. Baltarusių partizanų vienas buvo sunaikintas, tad jų yra labai mažai.
Net ir vieno tokio lėktuvo praradimas yra didžiulis nuostolis. Jis kainuoja apie pusę milijardo dolerių. Rusija tokių gamintis daugiau nebegali. Britų žvalgybos viešai skelbiamais duomenimis, galimai du lėktuvai yra pažeisti. Pažeisti taip, kad greitu metu jų nesuremontuos, nes antenos įrenginiai virš lėktuvo borto yra sugadinti tikriausiai nepataisomai. Strateginiai, ginklus nešantys lėktuvai sunaikinti neatstatomai, tai yra didžiulis, milijardus kainuojantis nuostolis.
– Pakalbėkime apie kitą įvykusią Ukrainos karinę operaciją – Krymo tiltą. Įspūdinga, tačiau neilgai trukus buvo paskelbta, jog eismas vėl buvo atnaujintas. Ar tai visgi buvo efektyvi karinė operacija?
– Man taip pat norėtųsi, kad tiltas būtų visiškai sugriuvęs ir Rusijos okupuota dalis, pusiasalis, būtų tapęs sala. Tokiu atveju būtų sutrikdyta logistika. Deja, tiltai stiprūs ir juos sunaikinti nėra taip paprasta. Tikėtina, kad ukrainiečiai ir nesitikėjo visiškai sunaikinti Krymo tilto, jie puikiai moka įvertinti situaciją.
Man teko klausytis pranešimų uždaruose susitikimuose, konferencijose su ukrainiečiais. Tarp jų ir su jų vadais, inžinieriais. Nėra paprasta susprogdinti tiltą, kad jis visiškai sugriūtų ir taptų nenaudojamas. Tačiau toks trikdymas turi milžinišką psichologinę galią. Pagalvokime, kiek dabar prireiks resursų kontrolei sustiprinti, žinant Rusijos valdymo modelį bei jų režimo struktūrą.
Šiuo metu, jei fronte tai neįmanoma, tai bent įmanoma, kad jų užnugaryje vyktų karas. Kad Rusija pajustų, jog ji taip pat kariauja, kadangi dar visai neseniai Rusija labai mažai arba visai nejuto karo, žmonės gyveno taikiai. Jie turi pajusti tą nusikalstamą karą, kurį jų diktatorius pradėjo. Ir tik tuomet gali spręstis tiek derybų efektyvumas, tiek karo baigtis, beje, ir mūsų pačių saugumas. Asimetrinės priemonės dar nesibaigs, ir drįsiu spėti, kad bus dar visko artimiausiais metais. Žinoma, aš negaliu prognozuoti, aš neturiu jokios tikslios informacijos.
Sprendžiant tiek iš jų politikos, tiek iš kitų Ukrainos viešoje erdvėje sklandančių kalbų, matyti, jog jie labai daug investuoja ir dirba su dirbtiniu intelektu, su įvairiomis virsmo technologijomis. Net ir operacija „Voratinklis“ iš dalies buvo valdoma pasinaudojant Rusijos telekomunikacijos tinklais. Jūs tik įsivaizduokite, infiltruoti ukrainiečių agentai, buvo dirbama FSB panosėje, surinkti pusantro šimto FPV dronų ir tai sinchronizuotai bandyta daryti penkiuose objektuose. Viename objekte, Tolimuosiuose Rytuose, nepavyko, bet kituose keturiuose sprogimai nuaidėjo. Tai yra sėkmė, ir mes turime sakyti bravo. Aš įsivaizduoju, kokia didžiulė įtampa ir kokie visų nervai, pradedant V. Putinu ir baigiant FSB.
Kokių milijardinių resursų, inovatyvių sprendimų jiems reikės, kad apsaugotų likusią infrastruktūrą. Jie turės pradėti rūpintis sritimi, į kurią prieš tai nekreipė dėmesio, tai atims jėgas iš fronto linijos. Tai iš esmės keičia kariavimą, kartu tai keičia ir karybą. Tai parodo ir mums, ir mūsų sąjungininkams, kiek rimtai mes turime žiūrėti į naują kovos būdą.
Asimetrinis kariavimo būdas visada buvo svarbus. Asimetrinis karas dažnai įveikia daug kartų galingesnį priešinką, nuginkluoja ir jis nebeturi priemonių. Rusijos režimas yra suformuotas taip, kad pilietinės visuomenės nėra. Ten neateina idėjos iš piliečių, nes ten tokių tiesiog nėra. O Ukrainoje yra labai svarbi pačių piliečių, nevyriausybinių organizacijų iniciatyva. Tai viskas yra pajungta tam, kad protai, laisvi piliečiai apsaugotų save.
– V. Putinas D. Trumpui pasakė, kad Rusija keršys. Jau matėme dronų atakas, bet tai, ko gero, nėra tas kerštas, kokį omenyje turi V. Putinas. Iš Rusijos propagandininkų buvo pasipylę atgarsiai, jog gali būti panaudotas branduolinis ginklas. Koks kerštas gali būti, žinant, jog V. Putinas yra susipykęs su sveiku protu. Ko galima tikėtis?
– Kai veikėjas yra susipykęs su sveiku protu, reikėtų psichiatro. Rusija ir jos diktatorius jau nuo 2014 m., po Maidano, negali susitaikyti su laisva Ukraina, dėl to ir buvo pradėtas karas. Žmonės žuvo ir žūsta kasdien. Miestai apšaudomi kone kasdien, ten žmonės retu atveju miega ramiai.
Nemanau, kad Rusija ryšis branduolinio ginklo panaudojimui. Žinoma, kai žmonės praranda bet kokį sveiką protą, gali daug ką padaryti. Tai būtų vienas iš galimų scenarijų, tačiau jo tikimybė yra labai nedidelė. Aš visgi manau, jog V. Putinas sukūrė sistemą, kurioje pats vienas visko nesprendžia. Aplink jį esantys, jeigu jis pats nesusivoks, jį paprotins, kad su tokiu scenarijumi jis praras viską. Taip, tai būtų baisi tragedija, žūtų dešimtys, gal ir daugiau tūkstančių žmonių, būtų vienas ar kitas miestas labai stipriai sunaikintas.
Tačiau tai būtų ir Rusijos pabaiga. Tuomet ir jo menamas bičiulis Pekine, kuris turi savo interesą, taip pat nusisuktų. O nuo to labai daug kas priklauso, kadangi Kinijos technologijos yra tos, kurios remia Rusijos režimą, karas būtų neįmanomas be Kinijos paramos. Branduolinio ginklo panaudojimas Rusiją visiškai izoliuotų. Todėl aš atmetu, tai yra tiesiog neįmanoma.
– Tačiau Rusijai kerštaujant vis tiek bus taikomasi į civilius?
– Taip, tai jie daro ištisai, tūkstančiai žmonių žūva per šį karą. Mes dar net nežinome tikrojo nusikaltimo masto. Pavyzdžiui, iš palydovinių nuotraukų galima pamatyti masinius kapus šalia Mariupolio. Įvyko įvairių nusikaltimų, kuriuos rusų kariuomenė įvykdė Ukrainos teritorijoje. Rusija visą šį laiką keršija, kariauja ir ukrainiečiai privalo gintis. Joks politikas neduos priešingo įsakymo, kitaip jis neturi moralės. V. Zelenskis šioje vietoje daro viską, kad šalis gintųsi tiek diplomatiniame, tiek tiesioginiame fronte.
Kartu Ukrainos prezidentas siūlo derėtis, užšaldyti viską toje vietoje, kurioje dabar yra, ir derėtis. Tačiau tam turi būti nutraukta ugnis, sustabdyti kovos veiksmai. Tačiau Rusija su tuo nesutinka, reiškia tolimesnius ultimatumus.
– Įvyko V. Putino ir D. Trumpo telefoninis pokalbis. JAV prezidentas po pokalbio išeina su žinia, jog V. Putinas keršys Ukrainai. Tačiau iš Amerikos prezidento mes neišgirdome, kad jis būtų bandęs Rusijos diktatorių atkalbėti ar paspaustų jį to nedaryti. Kaip jūs matote Jungtinių Amerikos Valstijų poziciją?
– Labai gaila. Panašu, kad JAV prezidentui iškelti klaidingi lūkesčiai, kurie jam buvo iškelti dar prieš tampant prezidentu ir jau tapus, spaudžiant Rusiją eiti į taikos susitarimus, išblėso. Daugelis, taip pat ir aš, tuo netgi netikėjome. Ir panašu, jog mes buvome teisūs. D. Trumpas tai supranta ir ieško, kokius sprendimus jam priimti, kad išsaugotų bent kokį politinį patikimumą.
Man sunku prognozuoti, ką toliau JAV prezidentas gali daryti, kadangi aš tik galiu drąsiai nuspėti, kad V. Putinas su niekuo nesutiks. V. Putinas sutiks sėsti prie derybų stalo tik tuomet, kai bus priverstas tai padaryti, bet kol kas nesimato, kad jį kažkas bandytų priversti. Jis būtų priverstas sustabdant naftos prekybą, ieškant metodų ir būdų, kaip sustabdyti naftos prekybą, kad Rusija neuždirbtų. Šiuo metu šalis uždirba milijardus dolerių prekiaudama nafta bei dujomis.
Vakarų šalys su Rusija turi kariauti per ekonominę prizmę bei teikdamos visokeriopą pagalbą Ukrainai. Reikalinga materialinė, techninė, karinė ir politinė pagalba. Narystė NATO, integracija į Europos Sąjungą taip pat yra pagalba. Ukrainai reikia padėti, kariauti, nes tai yra pagrindinis įrankis, metodas ir būdas nugalėti Rusiją kare.
Šaltinis: ALFA.LT
