Su laiku žmogaus biologinės sistemos praranda fiziologinį tvirtumą ir tampa pažeidžiamomis įvairioms mutacijoms ir ligoms. Mokslininkai stengiasi tai pakeisti, bet kol kas laikrodžio sustabdyti nepavyko. Tai kiek laiko žmogus galėtų išgyventi?
Naujame tyrime, publikuotame „Nature Communications“ žurnale, mokslininkai tyrė didelės žmonių grupės biologinius veiksnius. Jie norėjo pažiūrėti, kaip žmogus sensta. Mokslininkai atkreipė dėmesį į raudonųjų kraujo kūnelių koncentraciją, kasdien nueinamus žingsnius ir kitus faktorius.
Daugelis tų faktorių išlieka stabilūs, bet įvairios ligos juos smukdo. Skirtumas tarp jaunų ir pagyvenusių žmonių yra tas, kad jauni kūnai tuos kritimus pakelia lengvai ir greitai atsistato. Tuo tarpu vyresnių žmonių kūnai tarsi lieka toje prastesnėje būklėje. Kitaip tariant, žmogaus būklės prastėjimas senstant yra laiptuotas – jį sąlygoja ligos, traumos ir panašūs veiksniai, po kurių senstantis kūnas sunkiau atsistato.
Jei suserga 16 metų amžiaus žmogus, pasveikęs jis greitai grįžta į ankstesnę būklę. Tiesą sakant, jis gali ir sustiprėti, priklausomai nuo pasirinkto gyvenimo būdo. Jei ta pati liga atakuoja vyresnį žmogų, jam reikia daugiau laiko, kad jis pasveiktų ir gali būti, kad jo būklė niekada nebus tokia pati, kokia buvo. Tai gali pasireikšti kaip suprastėjęs imunitetas, prastesnė kraujagyslių būklė ar daug kitų sunkiai pastebimų biologinių žymenų.
Pagal tai mokslininkai apskaičiavo, kokį amžių iš tikrųjų gali nugyventi žmonės. Įsivaizduokite, kad kas tam tikrą laiką turite paridenti lošimų kauliuką. Viena iš jo pusių yra liga. Jums ilgą laiką sekasi, bet kartais išridenate ir ligą, kuri atima šiek tiek jūsų gyvybinės jėgos. Kada įvyks paskutinis kauliuko ridenimas? Mokslininkai teigia, kad kažkur tarp 120 ir 150 metų.
Tai gera ar bloga žinia? Na, tai žinia. Dar nei vienam kauliuko ridentojui nepasisekė taip, kad nugyventų tuos 150 metų. Jeanne Calment nugyveno 122 metus ir 164 dienas – niekas kitas negyveno taip ilgai.
