Kandidatą į prezidentus rinkėjai gali įvertinti pagal jo poziciją COVID-19 valdymo klausimu
Prezidento rinkimai sparčiai artėja – iki jų liko mažiau nei 100 dienų. Daugumai kandidatų jau pradėjus rinkti rinkėjų parašus, piliečiai vis dažniau susimąsto apie tai, kam savo balsą jie galiausiai paskirs gegužės 12 d. vyksiančiuose rinkimuose.
Tam, kad būtų priimtas kiekvieno žmogaus politines preferencijas ir simpatijas geriausiai atspindintis sprendimas, būtina susipažinti su kandidatų rinkiminėmis programomis, pasiklausyti jų debatų, tačiau kartu – ir pažvelgti į praeitį.
Ne paslaptis, kad politikai yra linkę greitai keisti savo įsitikinimus ir nuomones vienu ar kitu visuomenei aktualiu klausimu. Būtent todėl, verta prisiminti, ką gi kandidatai kalbėjo skirtingų šalį ar net pasaulį ištikusių krizių metu, kokias vertybes demonstravo ar pozicijų laikėsi.
O bene labiausiai poliarizuoti galinčiu kelių paskutinių metų įvykiu be abejonės buvo COVID-19 pandemija. Visuomenė kritiškai vertino politikus dėl jų sprendimų priėmimo arba reakcijos stokos, dėl judėjimo bei darbo apribojimų, vakcinacijos kampanijos ir kitų tuo metu aktualijų.
Jei vieni reikalavo aktyvesnės valdžios reakcijos ir griežtesnių veiksmų kovojant su koronaviruso plitimu, kiti priešingai – skundėsi dėl perteklinės piliečių kontrolės, ribojimų, karantino priemonių, beveik priverstinio skiepijimo ir galimybių paso pritaikymo.
Ką šiuo klausimu kalbėjo 2024 m. prezidento rinkimų kandidatai? Kai kurie jų, rėmė vakcinų ir pandemijos valdymo priemonių skeptikus ir taip susikūrė sau pamatus dalyvavimui prezidento rinkimams. To pavyzdys yra nepriklausomas kandidatas Ignas Vėgėlė, į populiarumo viršūnę iškilęs būtent COVID-19 metu.
Kiti, pavyzdžiui, dabartinis valstybės vadovas Gitanas Nausėda pandemijos pradžioje aktyviai pasisakė už vakcinaciją, ragino Lietuvos visuomenę skiepytis, laikytis karantino reikalavimų. Vis dėlto, keliais savo veiksmais jis tokią savo pro-vakcinacinę poziciją lyg ir pažeidė.
G. Nausėda aktyviai ragino visuomenę vakcinuotis
2020 m. gruodį prezidentas G. Nausėda nuotoliniu būdu bendravo su pagyvenusių asmenų organizacijų atstovais. Dar pokalbio pradžioje prezidentas kreipėsi į pensinio amžiaus žmones ir jų organizacijų atstovus. Taip jis paragino juo aktyviai skiepytis ir palaikyti vyresnių asmenų vakcinavimą nuo COVID-19.
„Lietuvoje daugiau kaip du trečdaliai gyventojų planuoja skiepytis saugia ir prieinama vakcina. Vyresnio amžiaus žmonės išsiskiria dar palankesniu požiūriu į vakcinos naudą. Kviečiu kiekvieną senjorą netolimoje ateityje pasinaudoti atsirasiančia galimybe pasiskiepyti nuo koronaviruso, taip pasirūpinant savo sveikesne ateitimi“, – kalbėjo prezidentas.
2021 m. pradžioje, siekiant visuomenėje išsklaidyti abejones dėl „AstraZeneca“ skiepų patikimumo bei saugumo, G. Nausėda nusprendė pasiskiepyti būtent šio gamintojo vakcina. Galiausiai, būtent taip jis ir padarė, o 2021 m. balandį prezidentas vėl kreipėsi į Lietuvos senjorus.
„Kreipiuosi į Jus, senjorai, ateikite ir pasiskiepykite. Jeigu trūksta informacijos – skambinkite savo šeimos gydytojui. Leiskite anūkams džiaugtis Jūsų išmintimi ir skleidžiama šviesa, suteikite progą savo vaikams nedrebėti dėl Jūsų gyvybės. Kreipiuosi į kiekvieną – paragink savo tėvus ir senelius skiepytis. Jei reikia padrąsinimo – padrąsink. Jei reikia pagalbos – palydėk. Nes iš šio labirinto yra tik vienas kelias ir šiandien mes turime jį rinktis. Nepamirškime, kam ši liga pavojingiausia, – tai mūsų tėvai ir seneliai, dėdės ir tetos. Visi vyresnio amžiaus žmonės. Vis daugiau mūsų išgyvena artimųjų netekties dėl koronaviruso skausmą“, – sakė G. Nausėda.
G. Nausėda tuomet teigė galintis iš savo patirties pasakyti, kad skiepai nuo COVID-19 ne tik apsaugo nuo ligos, tačiau suteikia ir saugumo jausmą.
„Todėl sulaukęs savo eilės nedvejodamas pasiskiepijau vakcina „AstraZeneca“. Iš savo patirties galiu pasakyti – vakcina ne tik apsaugo nuo viruso, bet ir padeda jaustis saugiau. Todėl raginu visus – atėjus Jūsų eilei būtinai nueikite ir pasiskiepykite. Dėl savęs, dėl savo artimųjų, dėl mūsų Lietuvos. Dėl to, kad galėtumėte paglostyti galvą anūkams, ramiai išleisti vaikus į mokyklą ar nueiti į seniai nelankytą parodą“, – sakė prezidentas.
@tomukas57
2021 m. vasarą šalies vadovas sakė, jog tikisi, kad Sveikatos apsaugos ministerija ir Vyriausybė tinkamai panaudos vasaros laikotarpį ruošiantis koronavirusą pasitikti rudenį, aktyviai skiepisis ir pasieks 70 proc. vakcinuotų šalies gyventojų lygį.
Tų pačių metų rudenį šalies vadovas pasirašė įstatymą dėl 100 eurų išmokų pasiskiepijusiems 75 metų ir vyresniems asmenims. Galiausiai, 2021 m. pabaigoje prezidentas pasiskiepijo trečiąja, sustiprinančiąja, vakcinos nuo COVID-19 doze.
Dėl galimybių paso ir kitų pandemijos kontrolės priemonių – nuomonė prieštaringa
Tačiau prezidentas neretai demonstravo ir gana nenuoseklią poziciją pandemijos valdymo klausimu. Pavyzdžiui, 2021 m. jis apsilankė viešojoje erdvėje žinutes prieš galimybių pasą neretai skleidusiame restorane „Pasaulio pakrašty“.
Tuomet prezidento atstovai teigė, kad dėl to „nėra problemos“, nes neva „negalima atstumti ar rikiuoti žmonių vien pagal jų anksčiau dėstytas mintis“. Taip pat buvo pažymėta, kad šis restoranas prezidento apsilankymo metu laikėsi visų taisyklių, kurios buvo numatytos pandemijos sukeltos krizės metu.
Prezidentas buvo susitikęs ir su viena iš protesto „Basos mamos“ organizatorių Vitalija Jankauskaite-Milčiuviene. Primename, kad pandemijos metu mamos ne kartą protestavo prieš galimybių pasą vaikams nuo 12-os metų.
2022 m. pradžioje G. Nausėda teigė, kad kontraversiškasis galimybių pasas, plintant omikrono atmainai, veikiau priešina visuomenę, nei padeda suvaldyti pandemijos plitimą.
„Aš manau, jo pobūdis ir jo nauda labai smarkiai keičiasi, kuomet mes kalbame apie omikrono atmainos plitimą, kadangi šiandien, kaip jūs puikiai matote, serga tiek pasiskiepiję, tiek nepasiskiepiję žmonės, todėl tas dirbtinis srautų atskyrimas į piliečius, kurie gali prieiti prie tam tikrų paslaugų, ir kiti, kurie negali, yra, pirmiausia, supriešinantis visuomenę, o antra, duodantis mažai naudos pandemijos valdymo prasme“, – teigė jis.
2022 m. vasarą G. Nausėda savo metiniame pranešime kritikavo Vyriausybę dėl COVID-19 valdymo, sakė, kad tuo metu visi „tapome nepagarbos žmogui liudininkais“.
„Visuomenės informavimas ir raginimas skiepytis vyko prastai. Tapome etikečių klijavimo ir suvešėjusios nepagarbos žmogui liudininkais. Nuspręsta, kad rimbas veikia daug geriau už meduolį, o su žmonių bendruomene galima elgtis kaip su vakcinuojama kaimene“, – kalbėjo G. Nausėda.
Jis tuomet taip pat pažymėjo, kad tokių veiksmų rezultatas buvo priešingas: vakcinacijos tempais ėmėme atsilikti nuo Europos Sąjungos vidurkio, pažeidžiamiausių grupių vakcinacijos ir re-vakcinacijos lygis liko mažas, o neproporcingi ir mokslu nepagrįsti testavimo ribojimai kainavo brangiai.
Šaltinis 77.lt
