Į Lietuvos teritoriją įskrendantys bepiločiai orlaiviai, skelbiamas oro pavojus ir į priedangas skubantys žmonės tapo niūria realybe. Buvęs karinių oro pajėgų (KOP) vadas atsargos pulkininkas Jonas Marcinkus sako, kad grėsmės akivaizdoje turi mobilizuotis ne tik kariuomenė, bet ir civiliai. Atsargos karininkas teigia, jog daugiau dėmesio reikėtų skirti gyventojų edukacijai, o šią funkciją geriausiai galėtų atlikti ne politikai, o kariškiai.
Kaltino politinį neapsisprendimą
„Tai, kas dabar vyksta, tik atrodo kaip nauja realybė. O ji prasidėjo jau seniau nei prieš 4 metus. Matome senos ir esamos politinės valdžios, tiek NATO, tiek ir Europos Sąjungos trypčiojimą. Mąstoma taip: jeigu mūsų tiesiogiai neliečia, tai mes pabūsime šalia, pasižiūrėsime.
Aišku, remiame, duodame ginkluotės, duonos, tvarsčių ir viskas. Ilgą laiką galvojome, kad iki mūsų niekas nepriskris. O kai priskrido, tada jau galvojame, ką daryti. Gal dislokuojame 50 metų senumo patrankas, kurių Ukrainai dar neperdavėme“, – portalui „Delfi“ sakė atsargos pulkininkas J. Marcinkus.
Tęsiamos iš radarų dingusio drono paieškos
Video: Josvydas Elinskas | Delfi
Buvęs KOP vadas sakė, jog nepaisant politinio neapsisprendimo tam tikrais gynybos klausimais, karinės oro pajėgos padarė viską, ką galėjo.
„Jie padarė ne tik tai, kas buvo įsakyta. Bet išsunkė iš savęs visas įmanomas galimybes, tiek technines, tiek ir žmogiškąsias. Jau nekalbu apie kasdienius budėjimus nuo aukščiausio lygmens iki prie ugnies pozicijų stovinčio eilinio kario“, – sakė ats. plk. J. Marcinkus.
Į visuomenės informavimą siūlo įtraukti daugiau kariškių
Jis minėjo pastebintis, kad šiuo metu skirtingai nuo politikų reitingų, visuomenėje ženkliai kyla pasitikėjimas statytinėmis šalies struktūromis: kariuomene, valstybės sienos apsaugos tarnyba, policija.
Galimai nukritusio drono paieškos veiksmai Varėnos rajone
FOTO: Josvydas Elinskas | Elta
J. Marcinkus pastebėjo, kad Lietuvai susidūrus su precedento neturinčiais incidentais, realia kovinių dronų grėsme, visuomenės informavimo priemonėse eteris suteikiamas ne savo srities profesionalams, o neretai situacijoje sunkiai besusivokiantiems politikams.
„Kalbėti visuomenei, ją informuoti turėtų tie žmonės, kurie šiuo metu atsakingi, vykdo oro erdvės kontrolę, stebėjimą ir gynybą. Ir ne tik aukščiausio lygmens vadovai, dalinių vadai, bet ir padalinių, kovos vienetų vadai, kurie kiaurą parą budi ir realiai supranta situaciją.
Jie viską geriausiai žino, nuolatos keičiamasi informacija su VSAT tiek aukščiausiame, tiek ir žemiausiame lygmenyse.
Todėl reikėtų į visuomenės informavimą įtraukti kuo daugiau žmonių, kurie iš tiesų, realiai vykdo kiekvieno mūsų apsaugą“, – sakė atsargos pulkininkas J. Marcinkus.
Grėsmė jau niekur nebedings, ji tik didės
Buvęs Lietuvos KOP vadas minėjo šiomis dienomis nemažai bendraujantis su žmonėmis, girdintis jų nuogąstavimus pirmąkart sostinėje paskelbus oro pavojų.
„Žmonės nesuvokia, kas jiems gresia. O ką mes darome? Į laidas kviečiame kažkokius buvusius, save įvertinusius generolus. Tai geriau pakvieskime prie sienos dislokuotam visą parą budinčiam padaliniui vadovaujantį seržantą, kad jis viską gerai paaiškintų.
Nes dabar turime situaciją, kai niekas nieko nežino. Mokykla į savo slėptuvę neįsileidžia kaimynystėje gyvenančių civilių žmonių, nes direktorius nežino, apie tai neinformuotas. O nežino todėl, nes nėra aprašytos tvarkos“, – portalui „Delfi“ sakė atsargos pulkininkas.
KOP vadovavęs atsargos karininkas pastebėjo, kad šiuo metu kalbama išskirtinai tik apie dronų aptikimo sistemas bei akcentavo, kad kur kas daugiau išlaidų teks jas aptarnaujantiems žmonėms išlaikyti.
„Paruošimas ir išlaikymas kainuoja labai brangiai. O specialistai turi būti paruošti visų pirma. Tam tikrų komponentų operatoriais galima apmokyti ir kitų sričių specialistus, įvertinus jų techninius gebėjimus.
Galimai nukritusio drono paieškos veiksmai Varėnos rajone
FOTO: Josvydas Elinskas | Elta
Yra savanorių pajėgos, yra šauliai. Tad pats laikas pakoreguoti teisės aktus, iš valstybės rezervo skirti lėšas, pašaukti tam tikrą kiekį savanorių, tam tikrą kiekį šaulių.
Nes grėsmė jau niekur nebedings, ji tik didės“, – apie būtinybę gyventi naujos realybės sąlygomis kalbėjo atsargos pulkininkas J. Marcinkus.
Priešo tikslas – sukelti visuotinę paniką
Jis akcentavo, kad incidentai su dronais ypač veikia su valstybės saugumu, kariuomene bei kitomis struktūromis niekaip nesusijusius civilius šalies gyventojus.
„O ko siekia mūsų priešas, ko siekia Rusija ir Baltarusija? Sukelti paniką. Pabandykite suvaldyti masę žmonių, kai ji kils. Net neabejoju, kad socialiniuose tinkluose esama dešimteriopai daugiau pasislėpusių botų nei jų dabar veikia.
Ir jie visi ims kurti ir stiprinti paniką, kurią suvaldyti jau nebus galima“, – sakė atsargos pulkininkas.
Šaltinis: DELFI.LT
