I. Vėgėlė pasisakė Lietuvos saugumo tema
Ketvirtadienį įvyko kandidato į šalies prezidentus Igno Vėgėlės spaudos konferencija. Jis kreipėsi į rinkėjus ir informavo juos apie oficialų rinkimų kampanijos startą: apie VRK priduotus dokumentus, parašų rinkimo pradžią bei būsimus susitikimus, pristatė savo komandą.
I. Vėgėlė taip pat pristatė dokumentą pavadinimu „Kvietimas jungtis ir kartu kurti augančią Lietuvą“, kuris apibūdino kandidato viziją ir politinius tikslus.
Tačiau šios konferencijos metu kandidatas į prezidentus I. Vėgėlė pareiškė ir tiesioginės kritikos dabartinei šalies valdžiai.
Ypač daug kritikos sulaukė dabartinių valdančiųjų viešojoje erdvėje dažnai plėtojamas dialogas apie itin grėsmingą saugumo situaciją tiek regionui, tiek Lietuvai.
I. Vėgėlė: blogas vadovas gąsdina, geras – ateina su sprendimais
Pristatęs savo komandą, parengtą svarbų dokumentą, viziją ir siekius, kandidatas į prezidentus sulaukė ir daugybės žiniasklaidos atstovų klausimų, o vienas jų buvo susijęs su saugumo situacija[1].
Jo paklausta, ar I. Vėgėlė saugumo situaciją vertina panašiai kaip dabartiniai valdantieji, ypač, kaip užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, apie tai pastaruoju metu kalbantis bene dažniausiai, pasitelkiant gąsdinimo retoriką.
„Blogas vadovas gąsdina ir nuolat neša įtampas, geras vadovas priima įtampas sau, priima visus iššūkius sau, pergalvoja su komanda ir ateina su sprendimais. Tai aš linkiu, kad visi absoliučiai Lietuvoje vadovai, taptų tokie, kokie turi būti geri. Prisiimtų iššūkius ir negąsdintų tautos“, – kalba I. Vėgėlė.
Kandidatas į prezidentus taip pat prakalbo ir apie būtinybę kurti civilinės saugos apsaugos sistemą, kurios mes Lietuvoje šiuo metu vis dar neturime.
I. Vėgėlė taip pat patikino, kad pritaria Lietuvos narystei NATO. Jo teigimu, akivaizdu, kad NATO mums sukuria apsaugos šydą ir skydą, tačiau nereikia galvoti, kad NATO mus išgelbės – ir patys turime rūpintis savo saugumu.
Kandidato nuomone, prezidentas turėjo išreikšti nepasitikėjimą G. Landsbergiu
Sulaukęs klausimo, ką I. Vėgėlė darytų kitaip ir, ar jo nuomone, reikia ruoštis Rusijos grėsmei bei galimai atakai prieš Baltijos valstybes, kandidatas į prezidentus atsakė, kad niekada nesielgtų taip, kaip dabar elgiasi dabartiniai užsienio reikalų vadovai, priimdami sprendimus vien asmeniškai.
Kaip pavyzdį, jis pateikė Taivano ambasados atvejį, kuris sukūrė visiškai nereikalingą konfliktą su Kiniją, Kaliningrado tranzito klausimą ir pan. I. Vėgėlė prakalbo ir apie Baltarusiją, pažymėjęs, kad 25 m. buvo siekiama, kad ji būtų buferinė valstybė tarp Rusijos ir Lietuvos, o dabar Baltarusija yra atiduota Rusijos įtakai. Tai reiškia, kad Rusijos sienos nėra tik Kaliningradas, bet ir visa Baltarusija.
„Jie valstybę velia į konfliktą. Šioje geopolitinėje situacijoje kiekvienas tarptautinis sprendimas užsienio reikalų turi būti apmąstytas, apgalvotas, nes jis lemia ilgalaikes pasekmes. Tai ne paprastas sprendimas įvesti mokestį. Mokestį gali įvesti ir rytoj pakeisti. Užsienio reikaluose, konfliktas su užsienio valstybe yra neišsprendžiamas“, – akcentuoja kandidatas.
I. Vėgėlės teigimu, dabar reikia iš naujo pergalvoti tai, ką jau esame padarę, nes klaidų yra daugybė. Jis mano, kad po tokių klaidų, prezidentas turėjo atvirai pasakyti, jog nebepasitiki užsienio reikalų ministru. Vis dėlto, prezidentas kalbėjo priešingai ir paskelbė, kad ministru vis tik pasitiki.
Kalbama apie tai, kad reikia stiprinti Lietuvos gynybą
Kalbėdamas apie galimą Rusijos grėsmę, I. Vėgėlė teigia, kad būtina ruoštis grėsmei, būtina stiprinti gynybą ir būtina kviesti Vakarų saugumo struktūras į Lietuvą.
„Tai yra būtina. Kartu, būtina ir mums patiems stiprinti gynybą ir suprasti. Negąsdinant ir neskaldant žmonių, neįvedant naujus mokesčius. Lietuva turi biudžete pinigų. 2023 m. Valstybės kontrolės konstatavimas, kad Lietuvos 2,3, man atrodo, milijardų eurų išlaidos iš biudžeto neatitiko nustatytų reikalavimų. Čia ne Vėgėlė sako, čia tą sako Valstybės kontrolė. Pinigų yra, tik reikia leisti juos protingai“, – teigia jis.
I. Vėgėlės teigimu, dabar pinigai turi būti leidžiami ne stadionams, o reikia statyti bunkerius palei sieną, kas jau yra sutarta daryti drauge su Latvija ir Estija, o šios šalys tai jau pradeda įgyvendinti.
Pasak I. Vėgėlės, gynybai nuo BVP Lietuvoje skiriamas procentas galėtų didėti, bet tai reikia peržiūrėti. Jis tik akcentuoja, kad žemiau 2 proc. ribos jis negali nukristi ir turi didėti, nes turime tenkinti savo NATO įsipareigojimus ir privalome būtų tie, kurie rodytų lyderystę šiam NATO įsipareigojimui.
„NATO yra mūsų skydas, mūsų apsigynimo toks pradinis dėmuo, bet negalvokime, kad to užtenka. Tos išlaidos turi būti realios ir efektyvios. Kariškiai turi pasakyti kur reikia investuoti, į ką reikia investuoti. Nereikia mėtytis“, – sako jis.
Kandidatas į prezidentus atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvos gynybos planas šiuo metu yra vos šešių puslapių, o karo Ukrainoje akivaizdoje, tai yra visiškai nesuprantama.
„Gynybos planas Lietuvos yra šešių puslapių. Ar nejuokinga? Aš kai pasakau bet kam…, į verslus kreipiuosi. Verslininkai, jums reikia 50 psl minimaliai, kad gauti bet kokį projektą, bet kokias lėšas. Šešių puslapių gynybos planas…Tai pasityčiojimas yra, ypač per du metus karo Ukrainoje“, – esamą pasirengimo grėsmei situaciją Lietuvoje apibūdina I. Vėgėlė.
Šaltinis: 77.lt
