Antroje pensijų pakopoje sukauptos lėšos paveldimos taip pat, kaip ir kiti mirusio asmens banko sąskaitose ar indėliuose esantys pinigai, tačiau yra sąlygų, kurias įpėdiniams reikėtų žinoti.
Lietuvoje nustatytas paveldimo standartinio pensijų anuiteto paveldėjimo laikotarpis yra 85 metai: tie, kurie gyvens ilgiau, ir toliau gaus pensijų anuiteto išmokas, tačiau jos nebebus paveldimos.
Jeigu anuitetas būtų mokamas žmogui, kuriam yra nuo 65 metų iki 85 metų, jo mirties atveju anuiteto likutis atitektų paveldėtojams.
Paveldimo standartinio pensijų anuiteto paveldėjimo laikotarpis yra 85 metai: tie, kurie gyvens ilgiau, ir toliau gaus pensijų anuiteto išmokas, tačiau jos nebebus paveldimos. | Unsplash
Jeigu pensijų kaupimo dalyvis mirtų nesulaukęs senatvės pensijos, jam priklausanti pensijų turto dalis, išreikšta pensijų fondo vienetais, konvertuota į pinigus artimiesiems būtų išmokėta per kelias darbo dienas. Tačiau įpėdiniai fondui turėtų pateikti paveldėjimo teisę įrodančius dokumentus.
Portalas Alfa.lt aiškinosi, kaip ir kokia tvarka yra paveldimas pensijų fonduose sukauptas turtas.
Kritinė riba – 85 metai
Kaip aiškino „Sodros“ patarėja Malgožata Kozič, jei žmogus už pensijų fonde sukauptus pinigus įsigyja pensijų anuitetą iš „Sodros“ Pensijų anuiteto fondo, paveldėjimo galimybę užtikrina dviejų rūšių anuitetai: paveldimas standartinis pensijų anuitetas ir atidėtasis anuitetas.
„Paveldimo standartinio pensijų anuiteto paveldėjimo laikotarpis yra 85 metai. Tai reiškia, kad jei žmogus mirtų iki 85 metų, iki šio amžiaus neišmokėtos sumos atiteks jo paveldėtojams. Tie, kurie gyvens ilgiau, visą likusį gyvenimą ir toliau gaus pensijų anuiteto išmokas, tačiau jos nebebus paveldimos.
Pasirinkęs atidėtąjį pensijų anuitetą gyventojas „Sodrai“ perves tik dalį sukauptos sumos, už kurią „Sodra“ jam mokės pensijų anuitetą nuo 85 metų. Pensijų fonde likusią ir toliau investuojamą sumą iki 85 metų periodinėmis išmokomis mokės pensijų kaupimo bendrovė. Paveldima pensijų kaupimo bendrovėje likusi suma“, – Alfa.lt teigė „Sodros“ patarėja.
Kam reikalingas anuitetas?
Dalis lietuvių sprendimą pasitraukti iš antros pensijų pakopos motyvuoja pensijų anuiteto, kuris apipintas daugybe mitų ir abejonių, baime.
Gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Life Vienna Insurance Group“ Lietuvos filialo verslo plėtros vadovas Marius Dubnikovas pastebi, kad anuitetas daugeliui – tarsi burtažodis ir kad jis pats sulaukia klausimų, kam ši paslauga gali būti aktuali.
Marius Dubnikovas: anuitetas daugeliui – tarsi burtažodis. | Josvydas Elinskas/ELTA
„Jei antroje pensijų pakopoje sukauptos sumos, išėjus į pensiją, nebus galima atsiimti iš karto, reikės įsigyti anuitetą. Pavyzdžiui, jei bus sukaupti 50 tūkst. eurų, už juos būtų perkamas anuitetas. Ši suma atiteks „Sodros“ Pensijų anuitetų fondui, kuris likusį gyvenimą kas mėnesį mokės tam tikrą sumą. Kita anuiteto rūšis – paveldima. Vadinasi, nuo 65 metų iki 85 metų žmogui būtų mokamas anuitetas, o jeigu jis mirtų anksčiau, tuomet anuiteto likutis atitektų paveldėtojams“, – aiškino finansų analitikas.
Pinigai – iškart, bet reikės įrodymų
Pensijų kaupimo įstatymas nustato, kad po dalyvio mirties jam priklausanti pensijų turto dalis, išreikšta pensijų fondo vienetais, paveldima Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
„Paveldėtas turtas turi būti išmokėtas įpėdiniams pinigais, bet ne anksčiau, negu pervestos pensijų įmokos už kalendorinį mėnesį, kurį dalyvis mirė. Pensijų kaupimo bendrovė, gavusi paveldėjimo faktą patvirtinančius dokumentus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną dalyvio pensijų sąskaitoje įrašytus pensijų fondo vienetus konvertuoja į pinigus tos dienos pensijų fondo vienetų verte ir ne vėliau kaip per 7 darbo dienas juos išmoka įpėdiniams“, – nurodoma įstatyme.
Tačiau, kad gautų pinigus iš pensijų kaupimo bendrovės, įpėdiniai turėtų pasirūpinti paveldėjimo dokumentais, įrodančiais, kad būtent jie turi teisę į mirusio asmens sukauptas lėšas.
„Paprastai paveldėtojai kreipiasi į notarą ir išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas, su kuriuo paveldėtojai kreipiasi į įstaigas, kur buvo mirusiojo turtas, ir gauna pensijų ir kitą turtą“, – Alfa.lt sakė „Swedbank investicijų valdymo“ vadovas Valdas Sejavičius.
Paveldimas visas turtas
UAB „SEB investicijų valdymas“ generalinis direktorius Paulius Kabelis portalui aiškino, kad nesulaukus pensinio amžiaus visas be jokių išimčių antroje pakopoje sukauptas turtas yra paveldimas. Tokios pat sąlygos galioja, jeigu asmuo sulaukė pensinio amžiaus, tačiau nėra sudaręs antros pakopos pensijų išmokų sutarties.
„Jei dalyvis sulaukia pensinio amžiaus, tačiau nenutraukia kaupimo, t. y. nesudaro pensijų išmokų sutarties, visa sukaupta suma ir toliau lieka pensijų fonde, todėl yra paveldima. Jei sulaukus pensinio amžiaus dalyvis pasirenka išmokų mokėjimo būdą, tai paveldėjimo sąlygos skiriasi, priklausomai nuo išmokos tipo“, – Alfa.lt teigė P. Kabelis.
Paulius Kabelis: nesulaukus pensinio amžiaus visas be jokių išimčių antroje pakopoje sukauptas turtas yra paveldimas. | SEB
Ekspertas paaiškino, kad, sukaupęs iki 16 785 eurų, dalyvis gali atsiimti visą sukauptą sumą vienkartine išmoka arba pasirinkti periodinių išmokų mokėjimą. Tokiu atveju pinigai lieka pensijų fonde ir yra paveldimi.
Jei sukaupiama daugiau nei 16 785 eurai, tampa privaloma įsigyti pensijų anuitetą, kurių yra trys skirtingos rūšys: standartinis be paveldėjimo – išmokas moka „Sodra“ ir jos yra nepaveldimos; standartinis su paveldėjimu – išmokas moka „Sodra“, o iki 85 metų neišmokėtos išmokos dalyvio mirties atveju atitenka paveldėtojams.
Atidėtasis anuitetas – sukauptas turtas padalijamas į dvi dalis: 85 proc. sukaupto turto lieka pensijų fonde, iš jo mokamos mėnesinės išmokos iki 85 metų, o neišmokėtos išmokos yra paveldimos. 15 proc. sukaupto turto pervedama „Sodrai“ – ji moka anuiteto išmokas nuo 85 metų (jos yra nepaveldimos).
Kokios yra sąlygos ir apribojimai paveldėti antroje pensijų pakopoje sukauptus asmens pinigus? Išmokama visa suma iš karto ar kitaip dalimis?
„Po artimojo žmogaus mirties dėl paveldėjimo būtina kreiptis per tris mėnesius. Visa sukaupta suma išmokama vienu kartu, – teigė P. Kabelis. – Per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paveldėtojai turi kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.“
Eksperto teigimu, paveldėtojas pensijų kaupimo bendrovei turi pateikti pensijų fondo dalyvio mirties liudijimą; paveldėjimo teisės liudijimą; savo asmens tapatybę liudijantį dokumentą; prašymą pinigais (fondo vienetais) pervesti paveldėtą turtą.
„Jeigu paveldėtojas yra 16 metų nesulaukęs nepilnametis, prašymą pateikia jo tėvai arba globėjai, jei sulaukęs 16 metų – jis pats su tėvų ar globėjų sutikimu. Pateikus prašymą ir dokumentus, per 7 darbo dienas paveldėtojui pervedamas paveldėtas turtas“, – patikino P. Kabelis.
Pensija nėra paveldima
„Sodros“ patarėja M. Kozič atkreipė dėmesį, kad socialinio draudimo senatvės pensija nėra paveldima, kadangi socialinio draudimo sistema Lietuvoje veikia einamojo finansavimo principu.
„Tai reiškia, kad šiuo metu dirbantys žmonės savo mokamomis įmokomis finansuoja dabar mokamas pensijas. Lygiai taip pat ir jų pensijas ateityje finansuos tuo metu dirbsiantys ir socialinio draudimo įmokas mokėsiantys žmonės“, – teigė M. Kozič.
„Sodra“ skaičiuoja, kad 2024 m. vienam pensininkui Lietuvoje teko 2,52 apdrausto dirbančiojo.
Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, jog dirbančių skaičių vienam pensijos gavėjui apskaičiuoti nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.
Atsakyme redakcijai ministerija teigė, kad metodikos, kuriomis skaičiuojamas toks santykis, dažniausiai skiriasi: vienais atvejais vertinamas įmokų mokėjimo klausimas ir tai prilyginama dirbantiesiems, kitais atvejais vertinama amžiaus kategorija (16–64 metų), todėl ir santykis apskaičiuojamas skirtingai.
2024 m. Europos Sąjungos Senėjimo ataskaitos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu maždaug 3 darbingo amžiaus asmenys išlaiko 1 pensinio amžiaus asmenį.
Dauguma atsiims patys
Apklausos rodo, jog iš antros pensijų pakopos planuoja pasitraukti apie du trečdalius dalyvių, arba 60 proc. šiuo metu reguliarias įmokas į pensijų fondus mokančių dirbančiųjų, taigi artimieji jų lėšomis pasinaudoti „po mirties“ progos neturės.
Alfa.lt primena, kad iš antros pensijų kaupimo pakopos per nustatytą dvejų metų (2026–2027 m.) laikotarpį pasitraukę gyventojai be mokesčių galės atsiimti savo lėšomis sumokėtas įmokas ir visą investicinį prieaugį.
Šiuo metu antroje pakopoje kaupia apie 1,4 mln. Lietuvos gyventojų, taigi, teoriškai toks skaičius lietuvių galėtų iš pensijų fondų atsiimti savo pinigus.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, antros pakopos pensijų fondų valdomas turtas šiuo metu sudaro 10,6 mlrd. eurų.
Lietuvos banko duomenimis, statistinis lietuvis pensijų fonduose yra sukaupęs apie 5 tūkst. eurų, bet trečdalį jų reikės grąžinti valstybei – pinigai taps „Sodros“ apskaitos vienetais, kurie turės įtakos būsimam senatvės pensijos dydžiui.
Estijos gyventojai, kai jiems buvo leista pasitraukti iš antros pensijų pakopos, beveik visus gautus pinigus „pravalgė“: tik 26 proc. visų atsiimtų lėšų liko atsiskaitomosiose sąskaitose, ketvirtadalis buvo nukreiptos į vartojimą, žmonės pirko baldus, buitinę techniką, naudotus automobilius, kitus daiktus; tik nedidelė dalis gyventojų už gautus pinigus grąžino kreditus.
Lietuvos banko tyrimas rodo, kad iš pensijų fondų pasitraukė ir lėšas atsiėmė penktadalis estų, dėl to į Estijos ekonomiką buvo įlieta apie 1 mlrd. eurų, o infliacija šalyje padidėjo 1 procentiniu punktu.
Estijos pavyzdys rodo, kad, vykdant pensijų reformą, kai gyventojams leista atsiimti pinigus iš kaupimo fondų, naudotų automobilių kaina šioje šalyje pašoko iki 30 proc. Ekspertų nuomone, to paties reikėtų laukti ir Lietuvoje.
Šaltinis: ALFA.LT